TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sustingęs turistų viliotinis

2010 06 16 0:00
Užsienio turistų srautas Lietuvos oro uostuose kol kas neduoda pagrindo optimizmui.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nors susisiekimas oro transportu tarp Vilniaus ir Europos atnaujintas, turistai iš užsienio vis tiek nesiveržia skristi į Lietuvą.

Lietuvos civilinė aviacija atsigauna - prieš kelerius metus iš skrydžių žemėlapių dingę maršrutai dabar atnaujinti su kaupu. Nors oro bendrovės siūlo keliauti visomis kryptimis, į Lietuvą lėktuvais atskrenda pernelyg mažai turistų. Dėl to skrydžių Vilniuje gali vėl sumažėti.

Specialistai sutinka, kad susisiekimas oro transportu atkurtas, ir sako, jog norint sulaukti daugiau svečių iš užsienio būtina patraukliai pristatyti Lietuvą pasauliui. Mat kol kas mūsų krašto "veidas" užsieniečiams nėra kuo nors labai išskirtinis ir patrauklus.

Skrydžių renesansas

Pagrindiniai Lietuvos oro vartai - Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) - sulaukė kitų valstybių pagyrų. Europos tarptautinė oro uostų taryba "Aci Europe" pagal šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus TVOU įvardijo kaip vieną sparčiausiai augančių Europoje. Pagal skrydžių augimą tarp 106 apžvalgoje minimų Europos oro uostų TVOU užėmė trečiąją vietą, o pagal keleivių skaičiaus didėjimą yra 15-as. Sparčiausiai skrydžių Europoje daugėjo Šarlerua (Belgija) ir Antalijos (Turkija) oro uostuose.

TVOU generalinis direktorius Tomas Vaišvila neabejoja, kad skrydžių rinka atsigauna ir tai matyti pažvelgus į oro uosto rezultatus. Anot jo, per penkis šių metų mėnesius TVOU aptarnavo beveik 518 tūkst. keleivių - 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, gegužę keleivių srautai pasistiebė 19 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, skrydžių padaugėjo 23 procentais.

2010-ųjų pradžioje atsirado naujų reisų į Milaną, Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Amsterdamą, Romą, padaugėjo skrydžių į Kopenhagą. Įsigaliojus vasaros tvarkaraščiui, skrydžių žemėlapis pasipildė naujais miestais - skraidinama į Hamburgą, Edinburgą, Heraklioną, Ibisą, Palermą, daugėja skrydžių į Dubliną, Taliną, Paryžių, Berlyną, Varšuvą. Šiuo metu iš Vilniaus reguliariosiomis kryptimis skraido 15 oro bendrovių, kurios keleivius tiesiogiai skraidina 25 maršrutais. "Skaičiai ir tendencijos rodo, kad pasirinkta įmonės strategija yra teisinga", - akcentavo T.Vaišvila.

Tačiau skrydžių žemėlapis ne tik pildosi, bet ir tuštėja. Nuo praeitos savaitės bendrovė "Star1 Airlines" nebeskraidins atostogautojų į Ispanijos salą Ibisą, o "airBaltic" atsisakė tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Berlyną ir Amsterdamą. Gegužę bendrovė jau atsisakė skrydžių į Oslą, o balandį - į Miuncheną ir Hamburgą.

Pasigenda deimančiuko

Oro maršrutų kiekis neabejotinai turi įtakos turistų srautams, tačiau vien patrauklių bilietų kainų į Lietuvą nepakanka. 2009 metais Europos kultūros sostinės titulą turėjusi Lietuva turistams galėjo pasiūlyti daug įvairių kultūrinių pramogų, tačiau tuomet oro maršrutų tarp Lietuvos ir Europos miestų buvo ypač sumažėję, todėl turistų gausa šalis negalėjo pasigirti.

Šįmet skrydžių siūloma jau gerokai daugiau, tačiau keliautojai vis tiek neskuba plūsti į Lietuvą, nes nežino, ką atvykę ras. Turizmo specialistai pripažįsta, jog pirmiausia reikia pasiekti, kad užsieniečiai norėtų atvykti į mūsų kraštą, pasiūlyti jiems unikalių paslaugų.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis LŽ sakė, kad Lietuvos civilinės aviacijos sprendimai davė rezultatų, tačiau iškilo kita problema - kaip į šalį oro transportu privilioti daugiau turistų iš užsienio. Susisiekimo ministras įsitikinęs, kad Lietuvą užsieniečiams būtina pateikti novatoriškai ir įdomiai, o neapsiriboti akcentuojant vien tik mūsų krašto gamtos patrauklumą, kulinarinį paveldą ir panašiai. "Užsienio turistams tarsi sakome, kad Lietuvoje yra visko, tačiau kartu tai reiškia, kad nėra nieko. Kitaip sakant, neturime akcento, deimančiuko, kuris būtų traukos jėga. Žinoma, šiuo klausimu turi rūpintis atsakingos institucijos - Ūkio ministerija, Turizmo departamentas", - pabrėžė E.Masiulis.

Geriausia reklama - iš lūpų į lūpas

Skrydžių bendrovės "airBaltic" viceprezidentas Tadas Vizgirda LŽ patvirtino, kad šiandien Lietuvai labiausiai reikia turistų. "Kaip juos privilioti į Lietuvą, privalo mąstyti atitinkamos žinybos, pirmiausia Ūkio ministerijos Turizmo departamentas. Nors esama ir gana patrauklių planų, dėl lėšų stokos jie nevykdomi. O juk apskaičiuota, jog turizmas šaliai atneša didžiulį pelną. Kiekvienas šalies svečias per dieną palieka vidutiniškai tūkstantį litų. Tačiau ar visada jie pasitinkami svetingai? Dabar ir turizmo verslas išgyvena sunkius laikus, tad prieš skrisdamas į svečią šalį, kiekvienas atidžiai įvertina savo galimybes. Vien pridėtinės vertės mokesčio padidinimas viešbučiams - joks skatinimas: sutaupydami centus, prarandame litus", - sakė T.Vizgirda.

Vienas būdų pritraukti daugiau turistų - dalį Lietuvos žavesio parodyti atvykusiesiems verslo reikalais, nes po tokių kelionių konferencijų dalyviai ir verslininkai parsiveža gerų įspūdžių apie šalį, o informacija perduodama iš lūpų į lūpas yra labai efektyvi.

Trūksta bendradarbiavimo

Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė LŽ sakė, kad dabar yra trys esminės priežastys, dėl kurių nepavyksta į Lietuvą oro transportu privilioti daugiau turistų. "Pirma, Lietuva buvo reklamuojama užsienyje kaip turizmui patraukli valstybė, bet ši reklama buvo skleidžiama ir tose šalyse, kurios neturi tiesioginio oro susisiekimo su Lietuva. Antra, mūsų valstybės konkurencingumas šiandien negali varžytis su Latvijos ar Estijos. Dėl didelių mokesčių turistams pigiau ilsėtis gretimose šalyse. Ir trečia - Susisiekimo ministerija buvo numačiusi skirti lėšų įvairiems reklaminiams projektams, kurie turėjo skatinti užsieniečius skristi į Lietuvą, tačiau kur ir kaip tie pinigai buvo panaudoti, aš nežinau", - LŽ kalbėjo D.Mažeikaitė.

LTA prezidentė pridūrė, kad norint sulaukti daugiau svečių reikia bendromis jėgomis populiarinti Lietuvą užsienio šalyse. "Verslas pasiruošęs, bet stinga valdžios supratimo bei paramos", - pabrėžė ji.

Realus atvykėlių skaičius išties kelia nerimą. Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius į Lietuvą atskrido 275,2 tūkst. keliautojų. Jei tokios pačios tendencijos laikysis ir toliau, iki metų pabaigos šalyje nusileis tik 825,6 tūkst. atvykėlių - mažiau nei giliausio sunkmečio metais 2009-aisiais, kai Lietuvos oro uostai sulaukė 928,1 keleivių iš užsienio. Prieš prasidedant ekonomikos smukimui, Lietuva sulaukdavo trečdaliu daugiau lankytojų. 2008 metais į mūsų kraštą atskrido 1,273 mln. keliautojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"