TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sutvarkyta pakaba leidžia maloniai vairuoti

2014 08 06 6:00
Automobilio pakabos elementus rekomenduojama profilaktiškai tikrinti kas 15 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. LŽ archyvo nuotrauka

Stabilizatorius, lankstai, guminės įvorės – šios automobilio pakabos detalės skirtos tam, kad mašina nereikėtų dardėti kaip vežėčiomis. Tinkamai veikdamos jos daro vairavimą patogų ir malonų.

Tradiciškai mašinų priekyje esantį stabilizatorių galima rasti daugelio markių ir modelių automobilių pakabose. Tiesa, ne visose. Kai kurių automobilių konstrukcijoje stabilizatorius nėra numatytas.

Įveikia kelio nelygumus

Šios detalės paskirtis - didinti mašinos stabilumą važiuojant nelygia kelio danga. Stabilizatorius paprastai sujungia vienos ašies ratą su kitos ratu. Jungtį atstoja metalinis strypas, o jo gale, atsižvelgiant į konstrukciją, tvirtinamos traukutės, lankstai. Šie montuojami prie apatinės šakės arba amortizatoriaus - priklauso nuo automobilio markės ir modelio bei gamyklinės konstrukcijos.

„Stabilizatorius, kaip ir kiekviena pakabos detalė, dėvisi, todėl laikui bėgant reikalauja keitimo ar remonto. Paprastai jis tvirtinamas dviem gumomis prie kėbulo, o galuose prie kiekvienos ašies rato - traukėmis ar šarnyrais. Dažniausiai sugenda prie ratų esančios traukės. Dėl to automobilis, pasitaikius kelyje nelygumams, tampa nestabilus. Stabilizatoriaus traukes galima restauruoti, jeigu šios nelabai surūdijusios, – tai pigiau nei keisti naujomis“, - patarė automobilių remonto dirbtuvių meistras Aistis Giniotas.

Jis paaiškino, kad traukes reikėtų apžiūrėti kaskart, kai tikriname važiuoklę. Jeigu jos nebeveikia tinkamai, meistrai patars, ką daryti – keisti ar restauruoti.

„Skirtingos komplektacijos automobiliai turi arba neturi stabilizatorių. Pavyzdžiui, 1993 metais gamintas „Honda Civic“, į kurį buvo montuojamas 1,3 litro darbinio tūrio variklis, stabilizatoriaus neturėjo, o toks pat modelis, tik jau su 1,6 litro varikliu, stabilizatorius – tiek gale, tiek priekyje - turėjo. Keičiant šakes, prie kurių tvirtinamas stabilizatorius, galima jį įdėti, nors gamyklinėje konstrukcijoje ši detalė ir nėra numatyta. Taip padidėtų automobilio stabilumas važiuojant nelygiu keliu ar posūkiuose“, - kalbėjo A. Giniotas.

Gali sukelti avariją

Pakabai, keičiant jos aukštį, išlaikyti transporto priemonės stabilumą padeda lankstai. Jų kiekviename automobilyje yra mažiausiai du. Lankstai sumontuoti priekinėje pakabos dalyje, jungiančioje ratus ir apatines ar viršutines šakes.

„Važinėjant prastais keliais anksčiau ar vėliau lankstus teks keisti. Klibėdami jie skleidžia kleksėjimo garsą ir paprastai girdimi važiuojant per smulkius nelygumus. Žinoma, tai priklauso nuo lanksto būklės: kuo labiau jis kliba, tuo garsas stiprėja“, - paaiškino A. Giniotas.

Lankstų gedimo priežasčių gali būti kelios. Dažniausia jų - duobėti keliai. Dėl netolygiai pasiskirstančios apkrovos paprastai sugenda lankstai keleivio pusėje.

„Būtina pažymėti, kad lankstų gedimas yra pavojingas. Bet ne tik dėl to, kad esant vienai sugedusiai pakabos detalei dėl padidėjusio krūvio ir vibracijos greičiau dėvisi ir kitos. Smarkiai klibantys lankstai gali išsinerti ir atpalaiduoti ratą nuo visos pakabos – taip lengva sugadinti ir vairo traukes, amortizatorių bei prišaukti didelių bėdų kelyje. Važiuojant didesniu greičiu išsinėrę lankstai gali baigtis avarija“, - įspėjo A. Giniotas.

Sudilusios ima bildėti

Guminės pakabos įvorės, dar vadinamos sailentblokais, sugeria pakabos judesius važiuojant nelygiu keliu. Kai guminės įvorės sudyla, automobilis tampa nestabilus kelyje. Tai ypač jaučiama važiuojant didesniu greičiu, kai laikant vairą tiesiai mašina šiek tiek vingiuoja, mėtosi kelyje.

„Paprastai taip nutinka dėl išplyšusių ar jau suplyšusių įvorių priekinėse pakabos detalėse, apatinėse šakėse. Kadangi atstumas tarp šakės ir rato kinta, automobilis tampa nestabilus, jį sunku suvaldyti, nuolat tenka "gaudyti" kelyje. Kai įvorės visiškai susidėvi, mašinos pakaba pradeda skleisti bildesius. Netvarkant šio gedimo pažeidžiamos ir kitos pakabos detalės“, - teigė meistras.

Anot pašnekovo, keičiant gumines įvores labai svarbu vadovautis keliomis taisyklėmis – gumą būtina sutepti, nes tepalas ją suminkština. Be to, jei naudojamas tinkamas tepalą, jo neišplauna vanduo. „Keičiant gumines įvores geriausia naudoti hidraulinį presą - tiek išimant, tiek įdedant sailentblokus. Kaskart keičiant gumines įvores būtina tinkamai sutepti tepalu šakę, kad kitąkart jas būtų lengviau pakeisti“, - patarė automechanikas.

Daugiasvirtę taisyti brangiau

Automobilio pakaba yra labiausiai pažeidžiama jo konstrukcijos dalis. Smūgiai važinėjant nelygiu keliu sugadina jungiamuosius pakabos elementus, veikianti didelė apkrova trumpina elastingų elementų eksploatacijos laiką. Kadangi nuo pakabos detalių būklės labiausiai priklauso automobilio saugumas ir vairavimo komfortas, servisų meistrų teigimu, pakabos diagnostiką reikėtų atlikti kas 15 tūkst. kilometrų.

„Kiekvienos markės ir modelio automobilio pakabos priežiūra bei remontas turi tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausių „Audi“ ir „Volkswagen“ priekinė pakaba yra daugiasvirtė. Priekyje ji turi daug šakių, o tai dažnai asocijuojasi su brangiu remontu. Tačiau daugiasvirtė pakaba, nors jos remontas ir daugiau kainuoja, mažiau bilda ir barška, puikiai dirba, sugeria kelio nelygumus, leidžia automobiliu važiuoti minkštai ir solidžiai“, - įvardijo skirtumą A. Giniotas.

Jo manymu, daugiasvirtės pakabos šakes geriausia keisti iškart abiejose pusėse. Išklibusi viena šakė perkelia visą apkrovą ir įtempimą sveikajai, todėl dažnas vairuotojas, pajutęs bildėjimą, keičia tik vieną šakę. Bet po pusmečio tenka keisti ir kitą, paskui vėl kitą – ir taip kas pusę metų reikia remontuoti pakabą.

Įdomu tai, kad kai kuriuose naujuose automobiliuose, tarkime, aštuntos laidos „Volkswagen Passat“, didesniam keleivių komfortui garantuoti užpakalinėje keturių svirčių pakaboje yra papildomai sumontuotos hidroįvorės. Jos sumažina kėbulo vibraciją ir į saloną perduodamą triukšmą. Užpakalinė pakaba pasižymi ir didesne svirčių eiga. Be to, šio modelio automobilyje gali būti sumontuota naujausia DCC pakaba su pusiau aktyviais amortizatoriais, todėl yra galimybė pasirinkti tris skirtingus vairavimo režimus – „Comfort“, „Normal“ ir „Sport“.

Išskirtinė pneumatinė pakaba

Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau automobilių tobulinimo entuziastų, o vienas populiariausių būdų pakeisti mašiną - jos pažeminimas arba paaukštinimas. Pažeminti arba paaukštinti automobilio važiuoklę iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau iš tiesų pakeisti pakabos technines savybes ganėtinai sudėtinga.

Tie, kurie gali mašinos konstrukcijos tobulinimui skirti daugiau pinigų, norėdami pažeminti automobilį neretai gamyklinę pakabą keičia į pneumatinę. Pagrindinis tokios pakabos pranašumas – labai minkštas važiavimas, net minkštesnis nei esant hidraulinei pakabai.

„Posūkiuose automobilis, turintis pneumatinę pakabą, beveik nesvyra į šonus, o stabdant - į priekį. Lygiame kelyje automobilį galima visai nuleisti - taip jam suteiksite dar daugiau stabilumo. Ir nesvarbu, kiek mašina pakrauta, vis tiek galėsite pakeisti pakabos aukštį. Visas jos valdymas reguliuojamas“, - sakė ne vieną pneumatinę pakabą įrengęs A. Giniotas.

Tokios pakabos konstrukcijos esmė – į pneumatinį amortizatorių orą pučiantis kompresorius. Atsukus vožtuvą oras patenka į amortizatorių, o šis pakelia automobilį į pageidaujamą aukštį. Mygtuku galima vožtuvą atidaryti ir išleisti orą. Taip pakaba nusileidžia. Pneumatinėse pakabose dažniausiai naudojamos dviejų arba keturių mygtukų sistemos. Dviejų mygtukų sistema reguliuoja užpakalinius ir priekinius ratus, o keturių – kiekvieną ratą atskirai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"