TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Suveržusi diržus parskrido į pelno zoną

2014 04 08 6:00
M.Gaussas pabrėžė, kad per artimiausius dvejus metus „airBaltic“ ketina pritraukti privatų strateginį investuotoją.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ pirmą kartą po 2011 metų, kai ją ištiko krizė ir bankroto grėsmė, paskelbė per metus uždirbusi daugiau negu išleidusi. Apie tai, kaip griežta taupymo politika leido pakilti iš pelenų, interviu LŽ atskleidė „airBaltic“ vykdomasis direktorius Martinas Gaussas.

2013 metais „airBaltic“ skraidino 2,95 mln. keleivių – 5 proc. mažiau nei 2012-aisiais. Tačiau aviakompanijai, kurios paslaugomis Lietuvos gyventojai noriai naudojasi ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje, pernai – 12 mėnesių anksčiau, negu buvo numatyta pertvarkos plane - pavyko uždirbti 1 mln. eurų (3,45 mln. litų).

Priminsime, kad į šimtamilijoninius nuostolius per kelerius metus nugrimzdusią bendrovę 2011 metais iš vokiečių verslininko Bertolto Flicko perėmė Latvijos valstybė. Šiandien jai priklauso 99,8 proc. "airBaltic" akcijų. Latvijos vyriausybė investavo į kompaniją 100 mln. latų (tuo metu 487 mln. litų).

Nebuvo laiko delsti

„Pagrindinis krizės planas, kurį įdiegiau atvykęs į Rygą, rėmėsi į tris "pagalves" – gauti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas ir pertvarkyti bendrovę bei skrydžių tinklą. Kiekvienas veiksmas privalėjo turėti finansinį pagrindą. Iš krizės pavyko išbristi orientuojantis į aiškius rezultatus. Neturėjome kada svajoti būti didžiausi, geriausi ar dar kokie nors“, - esminį krizės įveikimo planą aiškino kompanijos vykdomasis direktorius.

Prie „airBaltic“ vairo stojęs M.Gaussas, skirtingai negu jo tautietis B.Flickas, atvertė, kaip pats sakė, „visas knygas“, nes valstybės valdomoje bendrovėje visa informacija turi būti prieinama viešai, ir skaičius būtina pateikti tik realius, o ne išgalvotus. Kitaip nebūtų pavykę atkurti nei partnerių, nei keleivių pasitikėjimo, kurį aviacijos versle pelnyti nelengva, o susigrąžinti - dar sunkiau.

Tai, kad per dvejus metus kompaniją pasisekė stabilizuoti, pasiekti esminį nuostolių ir pelno lūžio tašką, pasak M.Gausso, rodo, jog Latvijos investicija buvo sėkminga. Ilgalaikėje perspektyvoje ji tikrai atsipirks.

„Vyriausybė suprato, kad pagalba bendrovei leis išlaikyti ir oro uosto infrastruktūrą, o sėkmės atveju padės pritraukti užsienio investicijų. Niekas Latvijoje nenori, kad šią kompaniją valdytų valstybė. Krizės laikotarpiu tai tiesiog buvo vienintelis būdas ją išsaugoti. Privatus vežėjas turi kur kas daugiau galimybių veikti efektyviau ir pelningiau nei vien valstybės valdoma įmonė. Todėl vienas pagrindinių tikslų pastačius bendrovę ant kojų - per šiuos dvejus metus pritraukti strateginį investuotoją“, - atskleidė „airBaltic“ vadovas.

Taiko skirtingas sąlygas

M.Gausso manymu, perspektyviausia strateginė partnerė būtų didelė užsienio skrydžių kompanija, pasiryžusi investuoti į „airBaltic“ potencialą. Šiuo metu įmonė nuo kitų konkurentų skiriasi tuo, kad Baltijos šalyse siūlo tokį skrydžių tvarkaraštį, kuris priimtinas daugeliui. Jos paslaugomis naudojasi pusė iš Rygos skrendančių ir į ją atvykstančių keleivių.

„Dažni skrydžiai ypač aktualūs verslo klientams, nes jiems reikia kur nors nuskristi ir grįžti tą pačią dieną. Veikiame kitokiu principu nei, pavyzdžiui, „Ryanair“. Siūlome nuolatines skrydžių kryptis ir žiemą, ir vasarą. Žinoma, tokie vežėjai kaip „Ryanair“ veikia skirtingomis sąlygomis nei "airBaltic". Tarkime, mes mokame oro uostui už paslaugas, o ne oro uostas primoka mums, kad atskristume. Tai nedžiugina, bet sąlygos yra tokios, kokios yra. Tačiau Europos užkampyje nenorinti atsidurti šalis, mano nuomone, privalo turėti patikimą skrydžių bendrovę su patikimu tvarkaraščiu. Lietuvoje tokios įmonės trūko, dabar šios užduoties ėmėsi „Air Lituanica“. Vertiname ją kaip smulkią konkurentę Vilniuje. Lietuvos sostinę laikome vienu svarbių savo veiklos vietų“, - LŽ dėstė M.Gaussas.

Kai į skrydžių kompaniją yra investavusi valstybė ar savivaldybė, itin svarbu, kad atskiros verslo srities niuansų dažniausiai gerai neišmanantys politikai nepradėtų kištis į tos bendrovės vidaus reikalus. Griežtos kontrolės, pasak pašnekovo, reikėtų, bet politikai neturėtų imtis krepšinio trenerio vaidmens ir aiškinti aikštelėje derinius. Tik taip įmonė gali stropiai laikytis savo plano ir įgyvendinti esminius tikslus.

Taupys degalus ir laiką

Vienas tikslų, kuriuos yra išsikėlusi „airBaltic“ vadovybė, - lėktuvų parko modernizavimas. Už 1,25 mlrd. JAV dolerių iš Kanados orlaivių gamintojo „Bombardier“ išperkamosios nuomos tvarka jau įsigyta 13 naujų lėktuvų CS300, kurie 2016-aisiais pakeis visus atgyvenusius „Boeing 737-300 Classic“. Kitą „airBaltic“ parko dalį sudaro regioniniams skrydžiams skirti nauji turbopropeleriniai „Bombardier Q400 NextGen“. Juose taip pat įdiegtos modernios degalų taupymo technologijos.

„Nauji lėktuvai padeda sutaupyti, palyginti su senaisiais, penktadalį degalų. Per metus atliekame maždaug 50 tūkst. skrydžių, tad jei per vieną jų sutaupome nors ir puodelį degalų, - jaučiame. Šie orlaiviai yra tik dalis plano. Jie leidžia mums naudoti vadinamąsias žaliąsias technologijas, kurioms reikia naujos infrastruktūros, radiolokacijos sistemų. Kai taikomos šios technologijos, lėktuvas kyla ir leidžiasi kitaip negu anksčiau, mažėja triukšmas, aplinkos tarša, iki 50 kilometrų sutrumpėja pakilimo ir nusileidimo atstumas“, - aiškino M.Gaussas.

Pasak bendrovės vadovo, šie pokyčiai vien pernai leido sutaupyti apie 8 mln. dolerių (20 mln. litų) degalų išlaidų, o vėliau, kai bus atnaujintas visas orlaivių parkas, "airBaltic" kasmet sutaupys iki 30 mln. dolerių (75 mln. litų). Be to, kompanijos lėktuvai per metus išmes maždaug 5 tūkst. tonų mažiau anglies dioksido.

Šių metų vasarą „airBaltic“, be jau įprastų maršrutų, skraidins keleivius šešiomis naujomis kryptimis - į Burgasą ir Varną (Bulgarija), Maljorką (Ispanija), Bukareštą (Rumunija), Geteborgą (Švedija) ir Aberdyną (Škotija, Jungtinėje Karalystėje). Iš viso „airBaltic“ skraido į daugiau kaip 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Artimųjų Rytų miestų. Lietuvoje oro bendrovės lėktuvai kyla iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"