TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Svarbiausias kelininkų rūpestis – žmonių gyvybės

2014 02 05 6:00
Dr. J.Biržiškis: „Atkūrus nepriklausomybę visi puikiai suprato, kad santykinaii chaotiška automagistralių priežiūra gali virsti jų praradimu.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Praėjusių metų pabaigoje 20 metų jubiliejų paminėjo valstybės įmonė (VĮ) „Automagistralė“. Jubiliejaus proga jos vadovai kaip svarbiausią įmonės laimėjimą nurodė tai, kad nuo 2005 metų beveik 80 proc. sumažėjo žuvusiųjų svarbiausiose mūsų šalies transporto arterijose.

Bendras „Automagistralės“ prižiūrimų ir strateginę reikšmę turinčių aukščiausios kategorijos Lietuvos kelių – automagistralių – ilgis yra 415 kilometrų.

Problemiškiausių A1 ir A2 kelių vietų rekonstravimo darbai atgijo 2013-aisiais. Vilniaus-Klaipėdos automagistralėje buvo atnaujinti 4 ruožai, kurių ilgis iš viso yra 30,02 kilometro, Vilniaus-Panevėžio transporto arterijoje – 6 atkarpos, o jų visų ilgis - 21,93 kilometro. Tai gerokai padidino eismo saugumą rekonstruotuose ruožuose.

Deja, kaip dienraštį LŽ informavo „Automagistralės“ atstovai, 2014 metais dangų rekonstrukcijos darbams lėšų nenumatyta. Koncentruoti darbai bus vykdomi tiktai viename ruože tarp Vilniaus ir Kauno, statant dvi skirtingų lygių Molūvėnų ir Žiežmarių sankryžas.

Mažėjo avaringumas

„Automagistralės“ prižiūrimos šalies transporto arterijos garsėja kaip geriausiai prižiūrimi keliai ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Važinėti jomis irgi saugu. Tarkime, 2013-aisiais Lietuvos keliuose ir gatvėse iš viso žuvo 258 žmonės, o automagistralėse, kur eismas intensyviausias, - tik 13.

Palyginti su vienais avaringiausių po nepriklausomybės atgavimo 2005 metais, kai eismo įvykiai VĮ „Automagistralė“ prižiūrimose šalies arterijose pasiglemžė 60 gyvybių, pernai tragiškai pasibaigusių eismo įvykių užfiksuota net 78,4 proc. mažiau.

Apskritai 2005-aisiais automagistralėse buvo užfiksuoti net 184 eismo įvykiai, pernai – 65 (pokytis – minus 74,68 proc.). 2013-aisiais svarbiausiose šalies transporto arterijose buvo sužeista 68,2 proc. (93) mažiau eismo dalyvių nei prieš aštuonerius metus (222).

„Vos atkūrus nepriklausomybę avaringumas buvo dar didesnis, tačiau atskirai registruoti, kiek žmonių žuvo konkrečiai automagistralėse, buvo pradėta tik 2005 metais“, - teigė VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius.

Vilniaus-Kauno automagistralė prieš 20 metų ir dabar. /LŽ archyvo nuotraukos

Tragedijas lemia neatsargus elgesys

Pasak kelininkų įmonės atstovo, rezultatai būtų dar geresni, jeigu bent kiek atsargiau automagistralėse elgtųsi patys eismo dalyviai.

,,Pagrindinė žūčių priežastis – saugaus greičio nesilaikymas ir pėstieji. Visi eismo įvykiai įvyksta vairuotojams nesilaikant saugaus greičio, atstumo, įvažiuojant į priešpriešinę dvipusio eismo juostą, pėsčiųjų ir neblaivių pėsčiųjų neatsargaus įžengimo į kelio važiuojamąją dalį. Vien 2013 metais 60 proc. visų eismo įvykių įvyko šviesiu paros metu (šviesiu paros metu žuvo 8, tamsiu - 5). Iš 5 žuvusių pėsčiųjų nė vienas nesegėjo šviesą atspindinčio atšvaito ar liemenės. Įmonės yra užsibrėžusi tikslą, kad jos prižiūrimuose keliuose A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys nežūtų nė vienas žmogus. Tačiau pačių žmonių neatsargumas lemia žūčių rodiklio didėjimą”, - teigė M.Rinkevičius.

Kaip tvirtino vienas „Automagistralės“ vadovų, šiandien avaringumas šalies automagistralėse daugiausia mažėja dėl nuolat atnaujinamų kelių ruožų, statomų ir rekonstruojamų inžinerinių įrenginių.

V.Molis: „Mūsų automagistralės privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos greitkeliai ar keliai Skandinavijoje.“ /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Saugumas keliuose – permainingas dalykas

,,Vilniaus-Kauno-Klaipėdos kelyje eismo saugumą ypač pagerino transporto judėjimo juostas atskyrę atitvarai, nes priešpriešiniai susidūrimai būdavo ypač skaudūs. Susidūrus žūdavo net ne vienas eismo dalyvis. Daugelyje automagistralių ruožų buvo įrengtas kelio apšvietimas. Suprantu, kad tokio reikia visose be išimties automagistralių vietose, nes naktį daug saugiau važiuoti apšviestu keliu negu tamsiu, tačiau daug ką riboja pinigų stygius“, - aiškino „Automagistralės“ vadovas Vladislovas Molis.

Dienraščio LŽ kalbinamas „Automagistralės“ vadovas teigė, kad saugumas keliuose yra labai painus dalykas. „Būna laikotarpių, kai magistralėse žūsta tik po kelis žmones, tačiau vien dėl neatsargaus vairavimo žuvusiųjų statistikoje gali atsirasti jau ne vienas, o kelias dešimtis siekiantys skaičiai“, - kalbėjo V.Molis.

„Automagistralės“ direktorius tikino, kad žvelgiant į ateitį prireiks dar daug ryžtingų žingsnių ir darbų. „Mūsų automagistralės privalo būti tokios pat kokybiškos ir saugios kaip, tarkime, Vokietijos greitkeliai ar keliai Skandinavijoje. Tobulėti tikrai yra erdvės. Juk vos prieš dvidešimt metų vairuotojų nestebino duobių gausa tose pačiose automagistralėse arba žiemą užpustyti keliai. Dabar tokius dalykus sunku net įsivaizduoti“, - aiškino jis.

Kita vertus, kaip pažymėjo „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas M.Rimkevičius, eismo saugumas automagistralėse nuolat gerėjo Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir įmonės pastangomis. Tačiau LŽ pašnekovas pripažino, kad vien kelininkų pastangomis vargu ar būtų pavykę tragiškų eismo įvykių skaičių sumažinti beveik 80 procentų. Prie gero rezultato, kaip atskleidė M.Rinkevičius, prisidėjo ir geresnis kelių policijos darbas, veiksminga šviečiamoji veikla. Situacija, VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo teigimu, ypač pagerėjo į eismo saugumo šviečiamąją veiklą įsitraukus Bažnyčiai. „Didžiuliai nuopelnai čia priskirtini Jo Ekscelencijai Kaišiadorių vyskupui Jonui Ivanauskui“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

Tačiau buvęs susisiekimo ministras dr. Jonas Biržiškis mano, kad kelių kokybė labiausiai priklauso nuo juos prižiūrinčios įmonės. Šis veteranas ministerijai vadovavo tuomet, kai 1993 metų spalio 19 dieną buvo įkurta ir šiandien šalies automagistrales prižiūrinti VĮ „Automagistralė“.

LŽ pašnekovas prisiminė, kad iki 1993-iųjų šalies automagistrales prižiūrėjo labai daug įmonių, ir tai trukdė gerinti eismo saugumą. „Iki to laiko greitkelio Vilnius-Kaunas priežiūrą atliko KSV-6 ir Kauno AKV. O už Kauno automagistralė buvo prižiūrima atskirais ruožais – tai priklausė nuo to, kurios tuometinėms kelių priežiūros valdyboms priskirtą teritoriją kelias kirto. Žinoma, priežiūros kokybė buvo labai skirtinga, todėl važiuojant į Klaipėdą A1 keliu galėjo atrodyti, kad riedi skirtingais keliais“, - prisiminė buvęs Susisiekimo ministerijos vadovas.

Pasak jo, atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje visi puikiai suprato, kad santykinai chaotiška automagistralių priežiūra gali virsti jų praradimu. „Supratome, kad reikia pertvarkos. Anuomet automagistralės buvo vienas didžiausių turtų, kokius Lietuva tiktai kada nors turėjo. Aplinkinės valstybės tokių gerų kelių neturėjo. Nei Lenkija, nei Latvija. Ir tą turtą reikėjo prižiūrėti kuo geriausiai“, - teigė dr. J.Biržiškis.

Tada ir buvo priimtas sprendimas įkurti „Automagistralę“.

Faktą, jog kartu su VĮ „Automagistrale“ buvo lengva mažinti avaringumą Vilnių supančiose automagistralėse, patvirtino ir amžių sandūroje Trakų kelių policijos viršininku dirbęs, o dabar Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

„Valstybės įmonė „Automagistralė", jos kolektyvas, direktorius yra gerųjų kelininkų pavyzdys. Retai galima aptikti tokią įmonę, kuri visą parą būtų pasirengusi atlikti savo profesines pareigas. Įmonės kolektyvas visuomet padėdavo policijai kelių priežiūros ir eismo saugumo sprendimo klausimais. Tai lemia geras kolektyvo darbas. Manau, iš dalies ir dėl to mažėjo eismo įvykių automagistralėse“, - dienraščiui LŽ sakė šalies policijos vadovas.

Įskaitinių eismo įvykių pokyčiai automagistralėse Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys

MetaiAvarijų skaičius (vnt.)
2005184
2007172
200974
201365

Šaltinis: LAKD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"