TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Švedai dalysis patirtimi eismo saugumo srityje

2015 09 10 6:00
Lietuva yra viena tų šalių, kuriose pernai užfiksuoti didžiausi žūčių keliuose rodikliai - 87 žūtys milijonui gyventojų (ES vidurkis – 51). AFP/Scanpix nuotrauka

Kelių eismo saugumas Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais metais labai pagerėjo: 2001–2010 metais žūčių keliuose Europoje sumažėjo 43 proc., o 2010–2014 metais – dar 18 procentų. Pernai žūčių keliuose rodiklis Europoje buvo pats mažiausias pasaulyje. Tačiau galime pasiekti dar daugiau.

Pernai Europos keliuose žuvo daugiau kaip 25 800 žmonių. Nors tai reiškia, kad, palyginti su 2010 metais, užfiksuota 5700 mažiau žūčių, šis skaičius sukrečia!

Labai sunku susitaikyti su tuo, kad mūsų keliuose kasdien žūsta 70 žmonių, jau nekalbant apie visus tuos, kurių gyvenimas pasikeičia po sunkaus sužalojimo eismo įvykiuose. Už šių skaičių – gedinčios šeimos ir žmogaus kančia. Taip pat žinome, kiek tai kainuoja mūsų ekonomikai – su žūtimis keliuose susijusios išlaidos kasmet sudaro 1–2 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

Žūčių keliuose rodiklis mažiausias Švedijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Maltoje: ten užfiksuojama mažiau kaip 30 žūčių milijonui gyventojų. O penkiose Europos šalyse skaičiai ir toliau smarkiai viršija ES vidurkį: liūdna, bet Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje užfiksuojama daugiau kaip 80 žūčių milijonui gyventojų.

Lietuvoje žūčių keliuose 2001–2010 metais įspūdingai sumažėjo 58 proc., o 2010–2013 metais - dar 14 procentų. Deja, Lietuva yra viena tų šalių, kuriose pernai užfiksuoti didžiausi žūčių keliuose rodikliai, – milijonui gyventojų čia teko 87 žūtys (ES vidurkis – 51). Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo 3,5 procento. Apskritai Lietuvai reikia dar daug nuveikti, kad ji pasivytų geresnių rezultatų pasiekiančias valstybes nares. Visų pirma ji turi gerinti kelių eismo dalyvių elgesį, pasirūpinti saugesnėmis transporto priemonėmis ir kurti saugesnę infrastruktūrą.

Kad padėtume Lietuvai, suorganizavome porinį Lietuvos ir Švedijos, vienos iš šalių, pasiekiančių geriausių rezultatų, seminarą. Šiame šią savaitę Vilniuje vykstančiame praktiniame seminare, kuriame dalyvauja abiejų šalių ir Europos Komisijos ekspertai, daugiausia dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui.

Atsakomybė už kelių eismo saugumą – neabejotinai bendra. Valstybės narės vykdo daugumą einamųjų darbų – užtikrina, kad būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių, vykdo švietimo kampanijas, plėtoja ir prižiūri infrastruktūrą. Tačiau viena priežasčių, dėl kurių ES tebepirmauja pasaulyje kelių eismo saugumo srityje, yra ir pramonės sektoriaus bei pilietinės visuomenės indėlis.

Savo ruožtu ES priima teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą. Vienas mūsų pagrindinių tikslų visada buvo pagerinti kelių eismo dalyvių elgesį visoje Europoje. Pavyzdžiui, prievolė naudoti saugos diržus ir vaikams skirtas automobilių kėdutes labai padėjo sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų keliuose skaičių. 2013 metais įvedus bendrą Europos vairuotojo pažymėjimą užtikrinta tikra judėjimo laisvė ES vairuotojams ir sumažinta sukčiavimo tikimybė. Vairuotojams dabar tenka atsakyti ir už užsienyje padarytus pažeidimus, tokius kaip greičio viršijimas ar vairavimas išgėrus.

Tuo pat metu stengiamės pagerinti transporto priemonių saugumą – diegiame naujas saugos technologijas ir kuriame pažangesnes transporto priemones. Daug dėmesio skiriame ir kelių saugumui didinti: Europoje stengiamasi geriau projektuoti kelius ir didinti tunelių saugą.

Pernelyg dažnai į eismo įvykius (ypač miestų gatvėse) patenka ir sunkiai sužalojami pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai. Turime užtikrinti, kad jų saugumas būtų ne mažesnis negu vairuotojų.

Visa tai aiškus įspėjimo signalas, primenantis, kad norėdami pasiekti didelius užsibrėžtus tikslus turime dėti daugiau pastangų. Susitikimai, kuriuos šią vasarą ir rudenį rengiame Rumunijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, suteiks vertingą galimybę ekspertams apsikeisti nuomonėmis ir pasidalyti geriausia patirtimi. Tikiu, kad bendromis jėgomis mums pavyks gerokai padidinti mūsų kelių saugumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"