TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Švedus krečia ekotransporto virusas

2011 06 08 0:00
Mažiau aplinką teršiantys automobiliai toli gražu stovi ne kiekvieno švedo garaže, tačiau bent vienas dviratis ten tikrai yra.
Pauliaus Ugianskio nuotrauka

Ekologija ir noras švariau bei taupiau gyventi verčia švedus vis labiau atsigręžti į žaliąjį transportą. Elektromobilių, hibridinių mašinų, dviračių ir kitų ekologiškų "karietų" bei "vežimų" populiarumas čia auga kaip ant mielių.

Švedijoje, kaip ir kitose Skandinavijos valstybėse, žalioji energetika bei noras gyventi švariau senokai įaugęs į vietos gyventojų sąmonę. Čia sėkmingai plėtojami įvairūs alternatyvios energetikos projektai, o žmonės skatinami ar net raginami prisidėti prie žaliųjų idėjų vystymo.

Ne išimtis ir transporto politika - Švedijos didmiesčiuose galima pamatyti ne vieną ir ne du elektra varomus arba hibridinius automobilius. Tokias mašinas renkasi tiek gyventojai, tiek valstybinės institucijos, jomis naudojasi ir privačių įmonių darbuotojai.

Tačiau iškastinio kuro nenaudojantys automobiliai - ne vienintelis švedų ginklas kovojant už švaresnę aplinką. Vietos gyventojai mielai naudojasi patogiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, o kiekvienas save tikru švedu vadinantis pilietis namuose turi bent po vieną dviratį.

Pamišę dėl ekologijos

Prieš keletą metų Švedijos vyriausybė skyrė apie 97,5 mln. litų subsidijoms, kuriomis galėjo pasinaudoti visi privatūs asmenys, perkantys aplinkos neteršiančias arba mažai teršiančias motorines transporto priemones. Be to, šio krašto Energetikos agentūra yra nemažai investavusi į hibridinių ir elektromobilių infrastruktūrą. Todėl nenuostabu, kad didžiuosiuose Švedijos miestuose važinėja palyginti nemažai hibridų ar elektra varomų agregatų.

Tačiau ar eiliniai Švedijos gyventojai iš tiesų taip smarkiai rūpinasi ekologija, kaip gali pasirodyti žvelgiant iš šalies?

Stokholme gyvenantis, bet Geteborge viešėjęs ir čia LŽ kalbintas 30-metis Frederikas į šį klausimą atsakė ilgai nedvejodamas: "Be abejo! Pastaruoju metu švedai, ypač jaunesnioji karta, pamišusi dėl ekologijos, o kartu - ir švaresnių transporto priemonių. Žinoma, šis virusas kol kas gajus tik krašto didmiesčiuose - užtenka nuvažiuoti į mažus miestelius ar kaimus ir žalioji ideologija kaip mat išgaruoja. Kita vertus, tai visiškai pateisinama - iki visuotinės elektromobilizacijos mes dar nesubrendome, nors ir kryptingai judame šia linkme", - pasakojo Frederikas.

Valdininkai rodo pavyzdį

Pašnekovo teigimu, hibridinių ir elektra varomų mašinų didžiuosiuose Švedijos miestuose daugėja kasmet. Tam esą įtakos turi ne tik tarp gyventojų išpopuliarėjusi ekovizija, bet ir deramas valdžios dėmesys žaliajam transportui. "Tokių mašinų savininkai gali naudotis tam tikromis nuolaidomis bei privilegijomis keliuose. Be to, valdžios sektorius taip pat skatinamas persėsti į mažiau aplinką teršiančias mašinas", - rodydamas pirštu į gatvės pakraštyje išsirikiavusius hibridinius "Toyota Prius" automobilius su vienos iš Geteborgo valstybinės institucijos logotipais aiškino Frederikas.

LŽ kalbintas švedas neslėpė, jog elektromobilius ar hibridinius agregatus jo tautiečiai naudoja dažniausiai mieste. Mat kelionėms švedai neretai mieliau renkasi plačiai išvystytą tarpmiestinio transporto tinklą. Frederikas taip pat akcentavo, kad elektromobilius švedai mėgsta nuomoti, kartais tokias mašinas perka atostogų sezonui.

Šiurpina degalų kainos

Rinktis žaliąjį ar bent šiek tiek švaresnį transportą švedus ragina ne tik Skandinavijoje siaučiantis ekologijos virusas. Vairuotojus čia gąsdina iki neregėtų aukštumų pašokusios degalų kainos. Tiesa, lyginant su vidutiniu pragyvenimo lygiu Švedijoje, pusšešto lito už litrą benzino lietuvių akimis neatrodytų taip jau brangu. Tačiau Frederikas mušėsi į krūtinę tvirtindamas, kad degalai jų šalyje kone verti aukso, ir sakė, jog tai viena iš priežasčių, dėl ko švedai vis dažniau renkasi alternatyvų transportą tradicinėms mašinoms.

"Kalbu ne tik apie elektromobilius ar hibridines mašinas. Kad ir kaip būtų, ne kiekvienam švedui tokie automobiliai pagal kišenę. Tie, kas negali įsigyti žaliųjų motorinių mašinų, renkasi dviračius. Jų mūsų šalyje išties daug. Ko gero, Švedijoje nepamatysite bent kiek ekologija besidominčios šeimos, kuri neturėtų nuosavų dviračių. Manau, kiekvienas tikras švedas namuose turi bent po vieną dviratį", - tvirtino pašnekovas.

Jis pridūrė, jog dviračius Švedijoje reikia saugoti - juos čia taip pat vagia, kaip ir Lietuvoje. "Pirmiausia nusiperkame storą grandinę ir patikimą užraktą, o tik paskui dviratį", - šyptelėjo Frederikas.

Svajonė - nuosavas laivas

Dar vienas švedų pomėgis, dėl kurio jie pametę galvas, - laivyba. Nors daugelis vandens transporto priemonių neturi nieko bendra su ekologija, tačiau mažesni ar didesni laivai - bene kiekvieno arčiau prie vandens gyvenančio švedo svajonė. Vietos gyventojai pasakojo, kad jei švedų šeima nusiperka laivelį, apie savo pirkinį gali girtis ištisas valandas, nors vėliau gali pasirodyti, jog tai tėra paprasta guminė valtelė.

Tačiau nemažai turtingesnių švedų irkliniais laiveliais neapsiriboja. Pavyzdžiui, Geteborge ar Karlshamne galima pamatyti plaukiojančių ir prišvartuotų prašmatnių jachtų bei katerių. Tai tik patvirtina, kad tiek jauni, tiek ir garbaus amžiaus švedai negali gyventi be vandens transporto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"