TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šveicarijoje atidaromas ilgiausias pasaulyje geležinkelio tunelis

2016 06 01 7:47
Reuters/Scanpix nuotraukos

Kai šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris 1947 metais sugalvojo idėją pastatyti ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį po Alpėmis, jis prognozavo, kad toks projektas galėtų būti užbaigtas XXI šimtmečio pradžioje.

Paaiškėjo, kad jis apsiriko 16 metų.

C.E.Grunerio eskizas ir techninis straipsnis „Kelionė Pagrindiniu Gotardo tuneliu (GBT) 2000-aisiais“ tapo pirmąja užuomazga verslo projektui, kuris bus iškilmingai atidarytas trečiadienį ir galbūt pertvarkys susisiekimą Europos širdyje.

Šiam 57 km ilgio geležinkelio tuneliui iškasti prireikė daugiau negu 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų) ir apie 2,4 tūkst. darbininkų, rodo Šveicarijos vyriausybės statistika.

Vykdant šį projektą reikėjo iškasti daugiau negu 28 mln. tonų uolienų kalnuose netoli Gotardo perėjos.

Pirminė C.E.Grunerio idėja buvo pradėta oficialiai įgyvendinti 1999 metais, kai prasidėjo statybos, bet šis projektas strigo dėl biurokratinio vilkinimo, tvyrant abejonėms dėl jo atsiperkamumo.

Šveicarijos federalinė vyriausybė 1963 metais įkūrė komisiją, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tunelio po Alpėmis projekto perspektyvas, bet įvairūs pasiūlymai sulaukė prieštaringų vertinimų, o 1983-aisiais buvo pateikta oficiali išvada, kad šis projektas „nėra skubus“.

GBT šalininkai sulaukė didesnio palaikymo prieš 1992 metais surengtą referendumą, kuriame buvo išreikštas palaikymas tam projektui, bet visuomenė piktinosi dėl didelės jo kainos, tad darbai vėl įstrigo.

Tie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp Europos Sąjungos šalių.

Idėjos įgyvendinimui žalia šviesa galutinai buvo uždegta per 1998 metų lapkritį įvykusį referendumą, kai 64 proc. Šveicarijos rinkėjų pritarė galutiniams planams ir finansavimo schemai, įskaitant naują kelių mokestį.

Nuo Ciuricho iki Milano

„Tai didelis inžinerijos pasiekimas“, – sakė Londone įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas Knightsas.

Šis tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone. Jis maždaug valanda sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir Italijos šiaurinio Milano miesto; dabar ji truks maždaug 2 val. 40 minučių.

Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau išnaudojamas geležinkelio transportas, ypač pervežant sunkesnius krovinius. Dėl to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas keliuose, o tuo pačiu pagerės eismo sąlygos ir sumažės oro tarša.

Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst., prognozuoja Šveicarijos federalinė geležinkelių tarnyba.

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ atliktoje GBT potencialios ekonominės naudos studijoje įvardijama keletas šio projekto privalumų, susijusių su lengvesniu prekių judėjimu, didėjančiu vienos dienos išvykų turizmu ir padidėjusia nekilnojamojo turto verte susijusiuose kantonuose dėl pagerėjusio susisiekimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi bus tarp trečiadienį vyksiančios didžiojo atidarymo ceremonijos, per kurį tuneliu pravažiuos pirmasis simbolinis traukinys, svečių.

Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.

Judantis fabrikas

Jeigu C.E.Gruneris būtų mėginęs kasti tą tunelį prieš 69 metus, inžinieriams būtų tekę imtis brangių ir pavojingų sprogdinimo bei gręžimo darbų, kad prakirstų didžiulę kalnų uolienų storymę.

Tačiau projekto įgyvendinimui buvo labai naudinga didelė tunelių kasimo mašimų pažanga, kuri buvo ypač sparti 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais, aiškino M.Knightsas.

...

Gręžimo mašina, naudota Gotardo tunelio statybai, yra „ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas“, kuriame kruopščiai sinchronizuojami visi procesai, reikalingi tuneliui iškasti per kalnus, pridūrė ekspertas.

Ta gręžimo mašina ne vien rausia uolienas, bet ir transportuoja jas atgal tuneliu, tuo pačiu metu klodama betono blokus, sudarančius tunelio vidinę dangą.

Atskira sistema užglaisto siūles tarp blokų.

Žurnalo „Ground Engineering“ redaktorė Claire Smith sakė naujienų agentūrai AFP, kad ambicingo Gotardo projekto sėkmė ir užbaigimas numatytu laiku „atvėrė kelią daugeliui kitų (panašių) projektų“.

GBT laikomas pirmuoju etapu greitojo geležinkelio linijai, turinčiai sujungti Prancūzijos miestą Lioną ir Italijos šiaurinį miestą Turiną. Šio projekto įgyvendinimas strigo dėl aplinkosaugos organizacijų priešinimosi.

Jis taip pat tapo prototipu Austrijos Brenerio tuneliui, kuris turėtų būti atidarytas maždaug po dešimtmečio.

Kai bus oficialiai atidarytas trečiadienį, GBT pranoks Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias geležinkelio tunelis. Tuo tarpu 50,5 km Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, liks trečias.

Vis dėlto Brenerio tunelis pretenduoja tapti antru ilgiausiu, kai atsidarys – jo ilgis turėtų būti 55 kilometrai.

Faktai:

GBT, kurio ilgis – 57 km, pranoko Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias pasaulyje geležinkelio tunelis.

Visgi kalnų gilumoje iškastų tunelių bendras ilgis – 152 kilometrai. Juos sudaro atskiri tuneliai kelionei į šiaurę ir į pietus, taip pat juos jungiantys skersiniai koridoriai ir pagalbiniai tuneliai.

– 1882

Pirmasis geležinkelis per Gotardo perėją buvo nutiestas 1882 metais. Ši data yra svarbi Šveicarijos istorijai, nes geležinkelis paskatino prekybą per tą Alpių šalį, kuria kirsti anksčiau buvo sudėtinga.

Šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris (Karlas Eduardas Gruneris) 1947-aisiais pirmasis pasiūlė idėją iškasti geležinkelio tunelį po Alpėmis ties Gotardo perėja.

GBT atidarymas įvyks praėjus 69 metams, investavus į šį projektą daugiau negu 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų).

– 43 800

Šveicarijos federalinės geležinkelio tarnybos duomenimis, Gotardo tuneliui pastatyti prireikė 43,8 tūkst. darbo valandų. Darbai vyko nepertraukiamai, per parą kečiantis trims pamainoms, kurių kiekvieną sudarė 125 darbuotojai.

Tunelį kasė milžiniška 410 metrų ilgio gręžimo mašina, išgremžusi apie 28 mln. tonų uolienų.

– 2 val. 40 min

Maždaug tiek truks nuvažiuoti iš Ciuricho į Milaną, kai GBT nuo gruodžio pradės veikti visu pajėgumu. Palyginti su dabartine padėtimi, kelionė sutrumpės maždaug valanda.

Federalinė geležinkelių tarnyba prognozuoja, kad susisiekimas traukiniais ateinančiais metais smarkiai suintensyvės. Šiuo metu per dieną pervežama apie 9 tūkst. keleivių, o iki 2020-ųjų jų turėtų padaugėti iki 15 tūkst..

Numatoma, kad per dieną Gotardo tunelį kirs 260 prekinių ir 65 keleiviniai traukiniai, kurie važiuos 200 km per valandą greičiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"