Šveicarijoje atidaromas ilgiausias pasaulyje geležinkelio tunelis Atnaujinta 12:00

BNS 2016-06-01 07:47
BNS
2016-06-01 07:47
Reuters/Scanpix nuotraukos
Kai švei­ca­rų in­ži­nie­rius Car­las Eduar­das Gru­ne­ris 1947 me­tais su­gal­vo­jo idė­ją pa­sta­ty­ti il­giau­sią pa­sau­ly­je ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lį po Al­pė­mis, jis prog­no­za­vo, kad toks pro­jek­tas ga­lė­tų bū­ti už­baig­tas XXI šimt­me­čio pra­džio­je.

Pa­aiš­kė­jo, kad jis ap­si­ri­ko 16 me­tų.

C.E.Gru­ne­rio es­ki­zas ir tech­ni­nis straips­nis „Ke­lio­nė Pa­grin­di­niu Go­tar­do tu­ne­liu (GBT) 2000-ai­siais“ ta­po pir­mą­ja užuo­maz­ga vers­lo pro­jek­tui, ku­ris bus iš­kil­min­gai ati­da­ry­tas tre­čia­die­nį ir gal­būt pert­var­kys su­si­sie­ki­mą Eu­ro­pos šir­dy­je.

Šiam 57 km il­gio ge­le­žin­ke­lio tu­ne­liui iš­kas­ti pri­rei­kė dau­giau ne­gu 12 mlrd. Švei­ca­ri­jos fran­kų (11 mlrd. eu­rų) ir apie 2,4 tūkst. dar­bi­nin­kų, ro­do Švei­ca­ri­jos vy­riau­sy­bės sta­tis­ti­ka.

Vyk­dant šį pro­jek­tą rei­kė­jo iš­kas­ti dau­giau ne­gu 28 mln. to­nų uo­lie­nų kal­nuo­se ne­to­li Go­tar­do pe­rė­jos.

Pir­mi­nė C.E.Gru­ne­rio idė­ja bu­vo pra­dė­ta ofi­cia­liai įgy­ven­din­ti 1999 me­tais, kai pra­si­dė­jo sta­ty­bos, bet šis pro­jek­tas stri­go dėl biu­ro­kra­ti­nio vil­ki­ni­mo, tvy­rant abe­jo­nėms dėl jo at­si­per­ka­mu­mo.

Švei­ca­ri­jos fe­de­ra­li­nė vy­riau­sy­bė 1963 me­tais įkū­rė ko­mi­si­ją, ku­riai bu­vo pa­ves­ta iš­nag­ri­nė­ti tu­ne­lio po Al­pė­mis pro­jek­to pers­pek­ty­vas, bet įvai­rūs pa­siū­ly­mai su­lau­kė prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų, o 1983-ai­siais bu­vo pa­teik­ta ofi­cia­li iš­va­da, kad šis pro­jek­tas „nė­ra sku­bus“.

GBT ša­li­nin­kai su­lau­kė di­des­nio pa­lai­ky­mo prieš 1992 me­tais su­reng­tą re­fe­ren­du­mą, ku­ria­me bu­vo iš­reikš­tas pa­lai­ky­mas tam pro­jek­tui, bet vi­suo­me­nė pik­ti­no­si dėl di­de­lės jo kai­nos, tad dar­bai vėl įstri­go.

Tie pla­nai įgi­jo di­des­nį svo­rį, kai per 1994 me­tais vy­ku­sį re­fe­ren­du­mą Švei­ca­ri­jos pi­lie­čiai pri­ta­rė ža­lių­jų pa­siū­ly­mui ap­ri­bo­ti Al­pė­se su­nkve­ži­mių eis­mą, tuo pa­čiu su­var­žant di­dė­jan­tį pre­kių tran­zi­tą tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių.

Idė­jos įgy­ven­di­ni­mui ža­lia švie­sa ga­lu­ti­nai bu­vo už­deg­ta per 1998 me­tų lap­kri­tį įvy­ku­sį re­fe­ren­du­mą, kai 64 proc. Švei­ca­ri­jos rin­kė­jų pri­ta­rė ga­lu­ti­niams pla­nams ir fi­nan­sa­vi­mo sche­mai, įskai­tant nau­ją ke­lių mo­kes­tį.

Nuo Ciu­ri­cho iki Milano

„Tai di­de­lis in­ži­ne­ri­jos pa­sie­ki­mas“, – sa­kė Lon­do­ne įsi­kū­ru­sio Ci­vi­li­nės in­ži­ne­ri­jos ins­ti­tu­to eks­per­tas Mar­ti­nas Knight­sas.

Šis tu­ne­lis yra tarp Erst­fel­do Švei­ca­ri­jos cen­tri­nia­me Urio kan­to­ne ir Bo­di­jo pie­ti­nia­me Ti­či­no kan­to­ne. Jis maž­daug va­lan­da su­trum­pins ke­lio­nę trau­ki­niams, kur­suo­jan­tiems tarp Ciu­ri­cho ir Ita­li­jos šiau­ri­nio Mi­la­no mies­to; da­bar ji truks maž­daug 2 val. 40 mi­nu­čių.

Ati­da­rius nau­ją marš­ru­tą taip pat bus ge­riau iš­nau­do­ja­mas ge­le­žin­ke­lio trans­por­tas, ypač per­ve­žant su­nkes­nius kro­vi­nius. Dėl to tu­rė­tų su­ma­žė­ti daug dy­ze­li­no su­ry­jan­čių vil­ki­kų eis­mas ke­liuo­se, o tuo pa­čiu pa­ge­rės eis­mo są­ly­gos ir su­ma­žės oro tar­ša.

Pla­nuo­ja­ma, kad per die­ną per­ve­ža­mų ke­lei­vių skai­čius, ku­ris da­bar yra apie 9 tūkst., iki 2020 me­tų pa­di­dės iki 15 tūkst., prog­no­zuo­ja Švei­ca­ri­jos fe­de­ra­li­nė ge­le­žin­ke­lių tar­ny­ba.

Švei­ca­ri­jos ban­ko „Cre­dit Su­is­se“ at­lik­to­je GBT po­ten­cia­lios eko­no­mi­nės nau­dos stu­di­jo­je įvar­di­ja­ma ke­le­tas šio pro­jek­to pri­va­lu­mų, su­si­ju­sių su leng­ves­niu pre­kių ju­dė­ji­mu, di­dė­jan­čiu vie­nos die­nos iš­vy­kų tu­riz­mu ir pa­di­dė­ju­sia ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­te su­si­ju­siuo­se kan­to­nuo­se dėl pa­ge­rė­ju­sio su­si­sie­ki­mo.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as ir Ita­li­jos prem­je­ras Mat­teo Ren­zi bus tarp tre­čia­die­nį vyk­sian­čios di­džio­jo ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos, per ku­rį tu­ne­liu pra­va­žiuos pir­ma­sis sim­bo­li­nis trau­ki­nys, sve­čių.

Vi­su pa­jė­gu­mu tu­ne­lis pra­dės veik­ti nuo gruo­džio.

Ju­dan­tis fabrikas

Jei­gu C.E.Gru­ne­ris bū­tų mė­gi­nęs kas­ti tą tu­ne­lį prieš 69 me­tus, in­ži­nie­riams bū­tų te­kę im­tis bran­gių ir pa­vo­jin­gų sprog­di­ni­mo bei grę­ži­mo dar­bų, kad pra­kirs­tų di­džiu­lę kal­nų uo­lie­nų sto­ry­mę.

Ta­čiau pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mui bu­vo la­bai nau­din­ga di­de­lė tu­ne­lių ka­si­mo ma­ši­mų pa­žan­ga, ku­ri bu­vo ypač spar­ti 7-ame ir 8-ame de­šimt­me­čiais, aiš­ki­no M.Knight­sas.

...

Grę­ži­mo ma­ši­na, nau­do­ta Go­tar­do tu­ne­lio sta­ty­bai, yra „iš­ti­sas ju­dan­tis pu­sės ki­lo­me­tro il­gio fab­ri­kas“, ku­ria­me kruopš­čiai sinch­ro­ni­zuo­ja­mi vi­si pro­ce­sai, rei­ka­lin­gi tu­ne­liui iš­kas­ti per kal­nus, pri­dū­rė eks­per­tas.

Ta grę­ži­mo ma­ši­na ne vien rau­sia uo­lie­nas, bet ir trans­por­tuo­ja jas at­gal tu­ne­liu, tuo pa­čiu me­tu klo­da­ma be­to­no blo­kus, su­da­ran­čius tu­ne­lio vi­di­nę dan­gą.

At­ski­ra sis­te­ma užg­lais­to siū­les tarp blo­kų.

Žur­na­lo „Ground En­gi­nee­ring“ re­dak­to­rė Clai­re Smith sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai AFP, kad am­bi­cin­go Go­tar­do pro­jek­to sėk­mė ir už­bai­gi­mas nu­ma­ty­tu lai­ku „at­vė­rė ke­lią dau­ge­liui ki­tų (pa­na­šių) pro­jek­tų“.

GBT lai­ko­mas pir­muo­ju eta­pu grei­to­jo ge­le­žin­ke­lio li­ni­jai, tu­rin­čiai su­jung­ti Pra­ncū­zi­jos mies­tą Lio­ną ir Ita­li­jos šiau­ri­nį mies­tą Tu­ri­ną. Šio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mas stri­go dėl ap­lin­ko­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jų prieš­ini­mo­si.

Jis taip pat ta­po pro­to­ti­pu Aus­tri­jos Bre­ne­rio tu­ne­liui, ku­ris tu­rė­tų bū­ti ati­da­ry­tas maž­daug po de­šimt­me­čio.

Kai bus ofi­cia­liai ati­da­ry­tas tre­čia­die­nį, GBT pra­noks Ja­po­ni­jo­je esan­tį 53,9 km il­gio Sei­ka­no tu­ne­lį, ku­ris iki šiol bu­vo il­giau­sias ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lis. Tuo tar­pu 50,5 km La­man­šo tu­ne­lis, jun­gian­tis Ang­li­ją ir Pra­ncū­zi­ją, liks tre­čias.

Vis dėl­to Bre­ne­rio tu­ne­lis pre­ten­duo­ja tap­ti an­tru il­giau­siu, kai at­si­da­rys – jo il­gis tu­rė­tų bū­ti 55 ki­lo­me­trai.

Fak­tai:

GBT, ku­rio il­gis – 57 km, pra­no­ko Ja­po­ni­jo­je esan­tį 53,9 km il­gio Sei­ka­no tu­ne­lį, ku­ris iki šiol bu­vo il­giau­sias pa­sau­ly­je ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lis.

Vis­gi kal­nų gi­lu­mo­je iš­kas­tų tu­ne­lių bend­ras il­gis – 152 ki­lo­me­trai. Juos su­da­ro at­ski­ri tu­ne­liai ke­lio­nei į šiau­rę ir į pie­tus, taip pat juos jun­gian­tys sker­si­niai ko­ri­do­riai ir pa­gal­bi­niai tu­ne­liai.

– 1882

Pir­ma­sis ge­le­žin­ke­lis per Go­tar­do pe­rė­ją bu­vo nu­ties­tas 1882 me­tais. Ši da­ta yra svar­bi Švei­ca­ri­jos is­to­ri­jai, nes ge­le­žin­ke­lis pa­ska­ti­no pre­ky­bą per tą Al­pių ša­lį, ku­ria kirs­ti anks­čiau bu­vo su­dė­tin­ga.

Švei­ca­rų in­ži­nie­rius Car­las Eduar­das Gru­ne­ris (Kar­las Eduar­das Gru­ne­ris) 1947-ai­siais pir­ma­sis pa­siū­lė idė­ją iš­kas­ti ge­le­žin­ke­lio tu­ne­lį po Al­pė­mis ties Go­tar­do pe­rė­ja.

GBT ati­da­ry­mas įvyks pra­ėjus 69 me­tams, in­ves­ta­vus į šį pro­jek­tą dau­giau ne­gu 12 mlrd. Švei­ca­ri­jos fran­kų (11 mlrd. eu­rų).

– 43 800

Švei­ca­ri­jos fe­de­ra­li­nės ge­le­žin­ke­lio tar­ny­bos duo­me­ni­mis, Go­tar­do tu­ne­liui pa­sta­ty­ti pri­rei­kė 43,8 tūkst. dar­bo va­lan­dų. Dar­bai vy­ko ne­per­trau­kia­mai, per par­ą ke­čian­tis trims pa­mai­noms, ku­rių kiek­vie­ną su­da­rė 125 dar­buo­to­jai.

Tu­ne­lį ka­sė mil­ži­niš­ka 410 me­trų il­gio grę­ži­mo ma­ši­na, iš­grem­žu­si apie 28 mln. to­nų uo­lie­nų.

– 2 val. 40 min

Maž­daug tiek truks nu­va­žiuo­ti iš Ciu­ri­cho į Mi­la­ną, kai GBT nuo gruo­džio pra­dės veik­ti vi­su pa­jė­gu­mu. Pa­ly­gin­ti su da­bar­ti­ne pa­dė­ti­mi, ke­lio­nė su­trum­pės maž­daug va­lan­da.

Fe­de­ra­li­nė ge­le­žin­ke­lių tar­ny­ba prog­no­zuo­ja, kad su­si­sie­ki­mas trau­ki­niais at­ei­nan­čiais me­tais smar­kiai su­in­ten­sy­vės. Šiuo me­tu per die­ną per­ve­ža­ma apie 9 tūkst. ke­lei­vių, o iki 2020-ųjų jų tu­rė­tų pa­dau­gė­ti iki 15 tūkst..

Nu­ma­to­ma, kad per die­ną Go­tar­do tu­ne­lį kirs 260 pre­ki­nių ir 65 ke­lei­vi­niai trau­ki­niai, ku­rie va­žiuos 200 km per va­lan­dą grei­čiu.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Prieš ket­ve­rius me­tus Eli­gi­jaus Ma­siu­lio ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio va­do­vau­ja­mas par­ti­jas Sei­mo rin­ki­muo­se pa­lai­kė maž­daug 200 tūkst. rin­kė­jų. Ne­di­de­lės, ta­čiau stabilų elek­to­ra­tą tu­rin­čios [...]
Vil­niu­je re­zi­duo­jan­tis Ita­li­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Ste­fa­no Ta­lia­ni De Mar­chio mū­sų ša­ly­je at­ra­do ak­ty­vų jau­ni­mą, tur­tin­gą aka­de­mi­nį gy­ve­ni­mą, gy­vy­bin­gą ir kū­ry­bin­gą meninį pa­sau­lį, lie­tu­vių [...]
Ukrai­nos na­cio­na­li­nis an­ti­ko­rup­ci­jos biu­ras (UNAB) vei­kia jau be­veik de­šimt mė­ne­sių. Per šį lai­ką jis pra­dė­jo dau­giau nei 200 kri­mi­na­li­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su įsigalėjusia ša­ly­je ko­rup­ci­ja. [...]
Rug­sė­jį Šve­di­ja pa­skel­bė do­ku­men­tą, at­spin­din­tį ša­lies po­zi­ci­ją gy­ny­bos sri­ty­je. Be ki­ta ko, ja­me pa­žy­mi­ma, jog Ru­si­ja yra vie­nin­te­lė re­gio­no vals­ty­bė, ga­lin­ti kel­ti karinę grės­mę kai­my­nams, [...]
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
Šį tea­tro se­zo­ną tea­tro­lo­gas, kri­ti­kas, spek­tak­lių pro­diu­se­ris Aud­ro­nis Liu­ga pra­dė­jo Vals­ty­bi­nia­me jau­ni­mo tea­tre. Jo da­bar­ti­nis va­do­vas sie­kia nau­jin­ti tea­trą, bū­si­mos prem­je­ros – tiek jau­nų, [...]
Gal­būt net ne vi­si vil­nie­čiai ži­no, kur va­ka­rais ga­li­ma pa­bėg­ti nuo ne­oni­nių var­to­to­jų kul­tū­ros lem­pu­čių ir ras­ti ne to­kią triukš­min­gą, tru­pu­tį nos­tal­gi­jos dul­kė­mis nusėtą ra­my­bės oa­zę.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to tea­tre spa­lio 1 d. ro­do­ma Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ope­ra „Fi­de­li­jus“ – ypa­tin­gas spek­tak­lis, mat tą va­ka­rą įvyks net trys de­biu­tai. 
Įmo­nėms, ku­rios Vil­niu­je ne tik žen­gė pir­muo­sius žings­nius, bet ir skai­čiuo­ja čia veik­los de­šimt­me­čius ar šimt­me­tį, mies­to pra­na­šu­mai na­tū­ra­liai nu­sve­ria trū­ku­mus: lo­gis­ti­kos iš­šū­kiai [...]
Rug­sė­jo 29 d., ket­vir­ta­die­nį, du­ris ofi­cia­liai at­vė­rė de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ręs vers­lo mies­tas „Quad­rum“, į ku­rį Nor­ve­gi­jos įmo­nių gru­pė „Scha­ge Group“ investavo 100 mln. [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Birš­to­no me­ri­ja ofi­cia­liai at­sip­ra­šė kū­rė­jos Il­zės But­ku­tės už teks­tus, nu­si­ra­šy­tus iš jos tink­la­raš­čio. Ta­čiau au­to­rė krei­pė­si į ad­vo­ka­tus, nes jos kū­ry­ba sa­vi­na­ma­si jau ne pir­mą kar­tą.
Šią sa­vai­tę su­kan­ka 20 me­tų, kai Lon­do­no „Ar­se­nal“ fut­bo­lo klu­bą tre­ni­ruo­ja prancūzas Ar­se­ne'as Wen­ge­ras.
Po tri­jų Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) tu­rį vien­val­dis ly­de­ris yra Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“. Per­ga­lės sko­nio šį se­zo­ną dar ne­pa­ju­to ša­lies vi­ce­čem­pio­nas Klai­pė­dos „Neptūnas“ ir be­ne [...]
Vil­niu­je ga­li­ma ska­nau­ti ko­ne vi­sų pa­sau­lio vir­tu­vių pa­tie­ka­lų. Čia ne­trūks­ta ir tra­di­ci­nės lie­tu­viš­kos vir­tu­vės res­to­ra­nų, ku­riuos daž­nai ren­ka­mės, kai at­vy­ku­siems svečiams no­ri­si pri­sta­ty­ti [...]
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Rug­sė­jo pra­džio­je Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­ja (EB­PO) pa­skel­bė kas­me­ti­nį švie­ti­mo duo­me­nų lei­di­nį „Žvilgs­nis į švie­ti­mą“ (anlg. Edu­ca­tion at a Glan­ce), ku­ria­me pir­mą [...]
Pi­gi ir leng­vai pa­ga­mi­na­ma sin­te­ti­nė kau­lų me­džia­ga, im­plan­tuo­ta žiur­kių stu­bu­ruo­se ir bež­džio­nių kau­ko­lė­se, sti­mu­liuo­ja kau­li­nio au­di­nio vys­ty­mą­si, trečiadienį pra­ne­šė moks­li­nin­kai.
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam šildymo se­zo­nui, par­agi­no [...]
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Įtam­pa, stre­sas, prieš­iš­ku­mas, pyk­tis, dep­re­si­ja, ne­ri­mas, pa­vy­das. Ko­kią įta­ką svei­ka­tai da­ro vi­sos šios ne­igia­mos emo­ci­jos? Jos – tar­si kli­jai, la­šas po lašo užk­li­juo­jan­tys  šir­dį [...]
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Pra­ncū­zi­jo­je skan­da­lą su­kė­lė žur­na­lis­tas, pa­si­pik­ti­nęs bu­vu­sios tei­sin­gu­mo mi­nis­trės Ra­chi­dos Da­ti dukrai duo­tu var­du.
Net pei­liu gink­luo­tas plė­ši­kas ne­pri­vers at­si­sa­ky­ti puodelio ar­ba­tos Ang­li­jo­je.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar ukrainiečiams pavyks sumažinti korupcijos lygį šalyje?
Taip. Pastangos įveikti korupciją nenueis veltui
Ne. Korupcija Ukrainoje per giliai įsišaknijusi
Man nerūpi
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami