Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Taikinys – antiradarų mėgėjai

 
2017 02 15 11:30
Kai kurie vairuotojai automobiliuose turi ryšio slopinimo sistemas, kurios veikia kaip policijos naudojamų radarų blokatoriai.
Kai kurie vairuotojai automobiliuose turi ryšio slopinimo sistemas, kurios veikia kaip policijos naudojamų radarų blokatoriai. Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) iniciatyva Seime registruotos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurias priėmus mūsų šalyje būtų uždrausta ne tik naudoti, bet ir turėti radijo ryšio slopinimo įrenginius, įskaitant tarp vairuotojų paplitusius antiradarus.

Valdininkai teigia, kad taip bus geriau užtikrinama viešoji tvarka ir visuomenės saugumas. Tuo metu politikai svarsto, kaip tokį draudimą pareigūnams pavyktų įgyvendinti realybėje. Kol verda diskusijos, radijo ryšio slopinimo įrenginiais įvairios firmos prekiauja atvirai aiškindamos, kaip jie gali apsaugoti nuo policijos pareigūnų patikrinimų.

Grėstų baudos

RRT Radijo dažnių valdymo skyriaus vedėjas Raimundas Jarmalis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad pagal minėtas pataisas būtų uždrausta ne tik naudoti, bet ir laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius, o už šio reikalavimo nepaisymą grėstų administracinės baudos nuo 60 iki 300 eurų.

„Radijo ryšio slopinimo įrenginiai dėl jų numatytos tikslinės paskirties ir pritaikymo neatitinka ir iš esmės negali tenkinti elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų. Todėl jie negali būti teisėtai tiekiami į bendrą rinką, orientuojantis į masinį vartotoją, kaip galutinį tokių įrenginių naudotoją“, – aiškino jis.

Anot R. Jarmalio, radijo ryšio slopinimo įrenginiai galėtų būti naudojami ir laikomi tik valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų nustatytas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos funkcijas.

Nepagautas – ne vagis

RRT specialistai pripažįsta, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus mūsų šalyje tokią įrangą draudžiama tik naudoti, bet ne ją turėti. Todėl norint įrodyti radijo ryšio slopinimo įrenginio neteisėto naudojimo faktą ir patraukti asmenį atsakomybėn, jis turi būti pagautas įvykio vietoje su veikiančiu įrenginiu. Mat tuo atveju, kai radijo ryšio slopinimo įrenginį spėjama išjungti, gali būti nustatytas tik jo laikymo faktas, o tai neįrodo įrenginio neteisėto naudojimo.

Gal dėl to šalies policijos pareigūnams gana sunkiai sekasi kovoti su vairuotojais, savo automobiliuose turinčiais įvairias ryšio slopinimo sistemas, kurios veikia kaip policijos naudojamų radarų blokatoriai.

Kaip „Lietuvos žinioms“ pripažino Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič, tik išskirtiniais atvejais pareigūnams pavyksta tikrinamuose automobiliuose aptikti antiradarus. „Tai nėra Lietuvos kelių policijai susirūpinimą keliantis dalykas, ko gero, tokie įrenginiai naudojami itin retai. Mes tik girdime, kad rytinėse kaimynėse jie paplitę kur kas labiau“, – sakė ji.

M. Kazanovič vylėsi, jog Lietuvos vairuotojai gal kiek sąmoningesni ir supranta, kad tokie prietaisai vargu ar padės išvengti atsakomybės.

Ne vien nusižengėliams

Prieš beveik porą metų krovinių ir transporto birža Trans.eu atliko tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad antiradarus ar radarų detektorius turi apie 15 proc. tarptautiniais maršrutais vykstančių krovininių vilkikų vairuotojų. Kiek jų įrengta šalyje važinėjančiuose lengvuosiuose automobiliuose, jokios statistikos nėra.

Tuo tarpu ne vienoje užsienio valstybėje radijo ryšio slopinimo įrenginiai yra tapę įprastu automobilius vagiančių nusikaltėlių įrankiu. Dažniausiai tai – GPS imtuvų slopinimo įranga. Jie veikia tuo pačiu dažniu, kaip ir GPS sistemos signalus priimantys automobiliniai GPS imtuvai, naudojami automobilių apsaugos sistemose.

Kadangi dėl trukdžių tokios sistemos negali nustatyti automobilio buvimo vietos koordinačių arba perduoti jų mobiliuoju ryšiu į automobilių stebėjimo centrą, sunkvežimius ir lengvuosius automobilius vagiančių nusikaltėlių „verslas“ tampa kur kas saugesnis. Įjungus GPS slopintuvą, stebima transporto priemonė paprasčiausiai dingsta iš radaro ekrano.

Negana to, dažnas GPS slopintuvas turi ir mobiliojo ryšio slopinimo funkciją – apiplėšti vairuotojai kurį laiką negali susisiekti su policija ir pranešti apie nusikaltimą. Be to, kai kurie Vakarų šalių vairuotojai GPS slopintuvus naudoja, kad išvengtų apmokėjimo už naudojimąsi mokamais keliais sistemų.

Stasys Šedbaras: "Galbūt pakanka, kad šiuo metu draudžiama naudoti tokią įrangą."/Romo Jurgaičio nuotrauka
Stasys Šedbaras: "Galbūt pakanka, kad šiuo metu draudžiama naudoti tokią įrangą."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Tačiau radijo dažnio slopinimo įranga gali būti naudojama ne vien nusikalstamais tikslais. Ji gali praversti norint blokuoti nuotoliniu būdu valdomus sprogstamuosius įtaisus, teroristų ar riaušių organizatorių komunikaciją, ryšį kalinimo įstaigose ir kariniuose objektuose.

Atsakomybė – vairuotojui

Valdininkams sukant galvą, kaip Lietuvoje teisiškai apriboti radijo ryšio slopinimo prietaisų naudojimą bei laikymą, ne viena šalies įmonė iš jų kraunasi pelną. Siūlymų įsigyti tokią įrangą internete netrūksta. Net viena garsi automobilių apsaugos sistemų montuotoja vairuotojams siūlo įsigyti daugiafunkcę sistemą, kuri gali veikti kaip parkavimo sistema ir kaip lazerinių radarų blokatorius.

Galingi jutikliai aptinka kelių policijos naudojamus lazerinius automobilių greičio matuoklius. Nustačiusi gautą signalą bei impulsų per sekundę skaičių, sistema parenka tinkamą neutralizavimo signalą. Sistemos išsiųstas klaidinantis signalas ne tik neleidžia greičio matavimo prietaisui nustatyti tikro automobilio greičio, bet ir negeneruoja klaidų greičio nustatymo prietaise. Kitaip tariant, sukuriama tokia situacija, kai nepavyksta nustatyti greičio, jei radaras naudojamas netaisyklingai. Tikinama, kad tokia sistema gali neutralizuoti visus Lietuvoje naudojamus lazerinius greičio matuoklius.

„Lietuvoje pardavinėti tokią įrangą niekas nedraudžia – to nėra jokiuose įstatymuose. O kas nedraudžiama, tas leidžiama“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė kitos antiradarus siūlančios firmos vadovas, kuris nepanoro būti įvardytas. Pasak jo, netrūksta besidominčių tokia įranga.

„Ar su tokia įranga vairuotojai nepaklius pareigūnams į rankas – ne mūsų reikalas. Mums svarbiausia – produktą parduoti, o už pasekmes atsako vairuotojas“, – atviravo firmos savininkas.

Kelia abejonių

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras sakė, kad kol kas RRT siūlomos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos komiteto nepasiekė, tad jos ir neaptartos.

„Jei būtų pritarta, jog turėti radijo ryšio slopinimo įrenginius draudžiama, tuomet kas ir kaip užtikrins, kad šio reikalavimo būtų laikomasi? Negi eis į namus ir tikrins, turi žmogus tokią įrangą ar ne. Manyčiau, kad pareigūnai tikriausiai gali nustatyti, ar naudojama ryšio slopinimo įranga“, – svarstė parlamentaras ir abejojo, ar tikrai reikėtų įvesti tokį draudimą.

S. Šedbaro nuomone, galbūt pakanka, kad šiuo metu draudžiama naudoti tokią įrangą. O jau kiekvieno asmens pasirinkimas būtų turėti ją ar ne. Mat problemos dėl to Seimui kol kas neišsakė nei Vidaus reikalų ministerija, nei patys pareigūnai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"