TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Tarp aktyviausiai ieškančiųjų alternatyvos – ir lietuviai

2015 11 09 9:19
Elektromobilizacijos ir kitais alternatyviais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių parką labai stabdo modernios infrastruktūros nebuvimas. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuva atsidūrė tarp pačių pažangiausių Bendrijos šalių – taip galima spręsti iš naujausioje Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitoje pateiktų duomenų apie naujų alternatyviais energijos šaltiniais varomų lengvųjų transporto priemonių registravimo pokyčius Europos Sąjungoje (ES). 

Pasak ACEA, birželį-rugsėjį Lietuvoje buvo įregistruota 121,1 procentų naujų transporto priemonių, kurias varo alternatyvūs energijos šaltiniai, daugiau nei 2014 metų antrąjį ketvirtį. Tai – penktas rezultatas tarp 23 ES valstybių. Duomenų apie alternatyviais energijos šaltiniais varomas mašinas asociacijai kol kas neteikia Kroatija, Kipras, Luksemburgas, Slovėnija ir Malta.

Geresnį rezultatą nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. parodė tik Suomija (+286,2 proc.), Rumunija (+228,2 proc.), Danija (+181,3 proc.) ir Vengrija (+129,3 proc.).

Per devynis mėnesius, kaip rodo ACEA ataskaita, Lietuva pagal alternatyviais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių augimą tarp ES valstybių atsidūrė antroje vietoje – po Bulgarijos. Šioje šalyje sausį-rugsėjį, palyginti su pernai devyniais mėnesiais, ekologiškos kategorijos transporto priemonių registravimas šoktelėjo 500 proc., pas mus – 133,3 procentus. Prie alternatyviais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių yra priskiriamos elektrinės ir vandenilinės mašinos (jos skaičiuojamos bendrai), hibridai, taip pat – mašinos, kurios važiuodamos kūrena dujas.

Žaliasis bumas Europoje

Lietuva buvo viena iš dviejų šalių, kuriose šiais metais iki spalio 1 d. nenupirktas nė vienas naujas „dujinis“ automobilis. Antra tokia valstybė buvo Rumunija. Tokias dujomis varomas lengvąsias mašinas gali pasiūlyti tik „Volkswagen“ importuotoja Lietuvoje „Moller Auto“, tačiau jos atstovai teigė, kad „dujinės“ mašinos yra ganėtinai brangios vidutinio lietuvio kišenei, dėl to ir nepopuliarios. Be to, nors mūsų šalyje ir mėgstami naudoti dujomis varomi automobiliai, tačiau pirkti naujus vis dar yra blogo skonio reikalas.

Bet pagal elektromobilių (+500 proc.) ir hibridų (+100 proc.) rinkos augimą Lietuva tarp 23 ES šalių užėmė atitinkamai 2 ir 5 vietas. Nuo sausio iki spalio 1 d. mūsų šalis abiejose pozicijose buvo antra. Per tris šių metų ketvirčius pirkėjai Lietuvoje įregistravo 34 elektromobilius (augimas sudarė net 580 proc.) ir 246 hibridinius elektromobilius (+133,9 proc.). Geresnį rezultatą sausio-rugsėjo mėnesiais, skelbia ACEA, registruojant elektromobilius parodė Bulgarija (+900 proc.), hibridines lengvąsias mašinas – Čekija (+161,9 proc.).

Iš viso Europos Sąjungoje trečiąjį ketvirtį buvo įregistruota 127 661 nauji alternatyviais degalais varomi automobiliai, arba 13,4 proc. daugiau nei 2014 metų liepą-rugsėjį (112 601). Per tris šių metų ketvirčius ES buvio įregistruota 415 896 naujos mašinos, kurias varo alternatyvūs degalai, arba 19,8 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį (347 198). Daugiausia alternatyviais degalais varomų automobilių įregistravo italai (165 050), britai (56 281) ir prancūzai (55 393). Inovatyvieji vokiečiai liko tik ketvirti (39 484).

Ilgalaikė perspektyva

Tačiau ar alternatyviais degalais varomų mašinų rinkos pagyvėjimas Lietuvoje yra ilgalaikis dalykas? O gal registravimo šuolis tebuvo sėkminga atkarpa, kai „žaliosiomis“ mašinomis apsipirko keletas inovatyvių įmonių, bet po to lauks sąstingis? Juk dar visai neseniai ir Estija su Latvija džiaugėsi laimėjimais elektromobilizacijos sektoriuje, o 2015 metų trečią ketvirtį tai buvo tiktai dvi iš keturių šalių, kuriose naujų mašinų, varomų alternatyviais degalais registravimas smuko. Ir ne šiaip smuko, o labiausiai iš visų ES valstybių. Estijoje smukimas sudarė 35,5 proc., Latvijoje – 20,6 proc.

„Sakyčiau, estams ir latviams pakenkė tai, kad tenai valstybė rėmė naujų alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą. Pavyzdžiui, Estijoje ši parama siekė net 50 proc. elektromobilio vertės. Po to parama buvo nutraukta, prekyba sustojo. Pirkėjai priprato prie lengvatų ir laukia naujų. O Lietuvoje procesas vyksta natūraliai, niekas paramos nesitiki, užtat juntamas didžiulis pačių inovatyviausių įmonių noras turėti ekologišką transporto priemonių parką, kuris naudoja mažai tradiscinių degalų ir jį yra nebrangu išlaikyti“, – dienraščiui LŽ dėstė Mindaugas Pluktys, bendrovės „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims.

Ingrida Pranckevičienė: "Didžiųjų įmonių geraisiais pavyzdžiais netrukus paseks ir kitos įmonės“.

Lzinios.lt primena, kad „Nissan Leaf“ šiuo metu yra pats populiariausias elektromobilis pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje.

Geriausiai pardavinėti hibridinius automobilius iš Lietuvos bendrovių sekasi „Toyota“ atstovei UAB „Mototoja“. Nuo metų pradžios ši bendrovė sudarė dvi dideles sutartis – iš „Mototojos“ 32 ekologiškas lengvąsias nupirko „Švyturys-Utenos alus“, dar daugiau – didmeninės prekybos įmonė „Sanitex“. Pasak UAB „Mototoja“ rinkodaros ir komunikacijos vadovės Ingridos Pranskevičienės, netrukus didelį kiekį hibridų pirks ir prekybos centrų tinklą „Iki“ valdanti bendrovės „Palink“. „Hibridizacija Lietuvoje labai sparčiai įsibėgėja ir mes labai džiaugiamės prie to prisidėdami. Kodėl verslas renkasi hibridus – visų pirma dėl to, kad tai apsimoka. Nes verslininkai visų pirma visada paskaičiuoja. Esame tikri, jog tai ilgalaikė perspektyva. Didžiųjų įmonių geraisiais pavyzdžiais netrukus paseks ir kitos įmonės“, – neslėpė optimizmo I.Pranskevičienė.

ES šalys, kuriose fiksuotas didžiausias alternatyviais energijos šaltiniais varomų naujų transporto priemonių registravimas 2015 m. I-III ketv.

VietaŠalisĮregistruota mašinų (vnt.)Pokytis (proc.)*
1.Bulgarija20+900
2.Lietuva280+133,3
3.Danija2200+116,3
4.Vengrija765+76,7
5.Ispanija16103+74,7
6.Rumunija299+71,8
7.Portugalija3513+71,4
8.Graikija921+69,3
9.Suomija2622+67,8
10.Airija1992+66,1

*Palyginti su 2014 m. I-III ketv.

Šaltinis: ACEA.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"