TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Tarptautinis Vilniaus oro uostas: žvilgsnis iš šalies (1)

2006 05 11 0:00
Vilniaus tarptautinio oro uosto pastatas mena Stalino laikus.
Irmanto Geluno nuotr.

Keleiviai, kurie dažnai naudojasi oro transporto paslaugomis, deramai įvertina Tarptautinio Vilniaus oro uosto pranašumus. Jis ganėtinai kompaktiškas, kelionė nuo miesto centro trunka vos 10-15 minučių.

Paprastai išvykstantis iš didelio Europos oro uosto keleivis planuoja laiką su atsarga. Jeigu pasisekė, ir jis atvyko į oro uostą gana lengvai ir greitai, likusį laisvą laiką visuomet galima maloniai praleisti vienoje iš daugelio kavinių ar "Duty Free" parduotuvių, viliojančių turtingomis vitrinomis ir didele pigesnių prekių pasiūla.

Užduotis - paimti pinigus

Pasaulio oro uostų komercinės tarnybos tikrai gerai išnaudoja tą aplinkybę, jog oro uostai yra gerokai nutolę nuo miesto, nes keleiviai atvyksta gerokai anksčiau ir paprastai turi nemažai laiko praleisti oro uosto teritorijoje.

Vadinasi, toks žmogus yra potencialus pinigų ir papildomo pelno šaltinis, tad tiesiog nuodėmė nepaimti iš jo šiek tiek pinigų, už juos suteikiant tam tikras paslaugas. Tai tradiciškai tapo rimtu, nors anaiptol ne pagrindiniu, stimulu plėtojant neaviacinį oro uostų verslą.

Tiesa čia viena: kad keleivis norėtų atidaryti savo piniginę išvykimo salėse esančiuose prekybos bei paslaugų objektuose, kaina juose privalo būti konkurencinga.

Deja, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste viso to kol kas nėra. Mes gerokai atsiliekame ne tik nuo didelių Europos oro uostų, bet ir nuo artimiausių kaimynų - Rygos bei Talino.

Mūsiškiai keleiviai nedega noru anksčiau atvykti į oro uostą ne tik todėl, kad jis vos už kelių kilometrų nuo miesto centro. Jie paprastai neskuba pereiti pasų bei muitinės kontrolės, aviacinio patikrinimo formalumų, nes žino, kad išvykimo salėse nieko įdomaus neras ir teks nuobodžiauti.

Čia pagrindinė problema - itin ankštos patalpos, kuriose glaudžiasi bemuitės prekybos "taškai" - kitaip jų nepavadinsi. Asortimentas juose labai skurdus, o kainos net didesnės negu miesto parduotuvėse.

Ir čia sunku ką nors kaltinti. Net labai norint pasiūlyti aptarnavimą, vertą vienos Europos Sąjungos sostinių, tai praktiškai neįmanoma, kadangi oro uoste katastrofiškai trūksta vietos keleiviams, išskrendantiems piko metu, o ką jau kalbėti apie papildomus plotus prekybos ar buities objektams.

Būtent ši naudingos erdvės problema turi tapti viena pagrindinių artimiausioje ateityje plečiant oro uostą.

Naujasis terminalas

Apskritai naujo terminalo statyba keleiviams, visoms dirbančioms Vilniuje aviakompanijoms neišvengiamai sudarys nemažai nepatogumų. Juo labiau statybos darbai vyks per patį atostogų ir kelionių sezono įkarštį, be to, rekordiškai didėjant keleivių srautui.

Štai prieš dešimtmetį iš Vilniaus išskrisdavo ir atskrisdavo apie ketvirtį milijono keleivių, o šiemet numatoma aptarnauti pusantro milijono žmonių. Tačiau kentėti verta. Juk naujasis Tarptautinio Vilniaus oro uosto terminalas turėtų patenkinti vis didėjančius skrendančiųjų poreikius, ir būtent nauji serviso plotai sudarys sąlygas plėtoti bemuitę prekybą ir jos konkurencingumą.

Nuoma

Apie atitinkamų sąlygų prekybai sudarymą užsiminiau neatsitiktinai. Mat iki šiol visa "Duty free" prekyba, taip pat viešojo maitinimo įstaigos, stovėjimo aikštelės, gausūs kioskeliai nėra pavaldūs oro uosto administracijai, - jas nuomoja įvairios savarankiškos bendrovės. Oro uostas visiškai nesikiša į komercinę firmų nuomininkių veiklą. Tačiau kaip tik šių bendrovių sėkminga ar nesėkminga veikla formuoja oro uosto įvaizdį.

O tarptautinė praktika šioje srityje tokia. Visi didieji oro uostai, siekdami sudaryti kiek įmanoma palankesnį įvaizdį, yra bent jau daliniai įvairių prekybos bei paslaugų objektų savininkai.

Prekybos, paslaugų struktūrą paprastai valdo patikima samdyta bendrovė, turinti darbo šioje srityje patirtį ir suinteresuota efektyviu vieno ar kito objekto darbu. Oro uosto administracija savo ruožtu nustato papildomų paslaugų teikimo strategiją.

Vilniuje viską tvarko nuomininkas, o įstatymas jam užtikrina, kad nuomotojas nesikiš į ūkinę jo veiklą.

Man svetima mintis, kad Vilniuje aptarnaujančios kompanijos dirba prastai. Tiesiog visos šios prekybos, viešojo maitinimo, draudimo, automobilių nuomos ir daugelis kitų bendrovių nėra tarpusavyje susijusios konceptualiai, dėl to sudėtingiau realizuoti daugelį projektų.

Lojalumo programa

Vienas tokių projektų - vadinamoji Keleivių lojalumo programa. Tai bene populiariausias moderniausių ir sėkmingiausiai dirbančių oro uostų atradimas. Dažnai skraidančius keleivius siekiama pritraukti įvairiausiomis nuolaidomis ne tik įsigyjant lėktuvo bilietą, bet ir gaunant įvairias paslaugas, perkant oro uoste prekes. Taigi oro uostai ne tik parodo pagarbą nuolatiniams klientams, bet ir formuojama reprezentacinė grupė keleivių, kurių nuomonė įvairiais skrydžių organizavimo, serviso bei kitais klausimais išties rūpi administracijai.

Panašios programos nėra naujiena rinkoje, kur visos aviakompanijos pasiruošusios pasiūlyti klientui viena ar kitą diskonto kortą ir taip skatinti rinktis jų skrydžius.

Deja, šiandien panaši programa kol kas negali būti pradėta įgyvendinti Tarptautiniame Vilniaus oro uoste pirmiausia dėl to, kad jis Lietuvoje neturi konkurentų ir nekovoja dėl kiekvieno keleivio. Kasmetinis keleivių skaičiaus didėjimas 25 ir daugiau procentų nėra oro uosto laimėjimas, nes stokojama konkurencijos teikiant įvairias oro uosto paslaugas.

Tačiau tradicinis natūralaus monopolininko vaidmuo keičiasi ir vis sparčiau keisis kartu su pigių aviakompanijų pasirodymu rinkoje. Ypač jos atgaivins mažesnius oro uostus (Karmėlavoje, Palangoje), ir šie laikui bėgant pervilios tam tikrą keleivių dalį.

Kol kas, tiesa, nei "Ryanair", nei "Wizzair", įsiveržusios į rinką praėjusį rudenį, nesudaro realios konkurencijos ir juntamai nekoreguoja keleivių srauto. Juo labiau Tarptautinio Vilniaus oro uosto visai nedomina pigius skrydžius vertinantys keleiviai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"