TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Taupymas stumia į nelaimes

2010 04 07 0:00
R.Narbuto teigimu, galima vystyti verslą ir neengiant vairuotojų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kelių eismo nelaimių suvestinėse vis dažniau pasirodo pranešimų apie į avarijas patekusius krovininių automobilių ir vilkikų vairuotojus. Naujas įsibėgėjusio sunkmečio veidas pasirodė dėl beatodairiško krovinių vežimo įmonių taupymo ignoruojant prastą technikos būklę bei alinant darbuotojų sveikatą.

Sunkiasvorių transporto priemonių sukeltas avarijas paprastai lydi dar skaudesnės pasekmės nei lengvųjų automobilių susidūrimus. Kelias dešimtis tonų sveriantis automobilis ne tik gali per akimirką atimti gyvybę, jam apvirtus padaroma didžiulė žala gamtai, o eismas magistralėje paralyžiuojamas kelioms valandoms.

Gyventojai saugiai negali jaustis net mieste - tai įrodė sekmadienį įvykusi avarija, kai Vilniuje, Savanorių prospekte, vilkikas MAN atsitrenkė į troleibusą. Po įvykio į ligoninę pateko trys suaugusieji ir du vaikai. Paaiškėjo, kad vilkiko puspriekabė buvo visiškas metalo laužas - joje iš viso nebuvo stabdžių sistemos, padangos visiškai susidėvėjusios. Puspriekabei net nebuvo išduotas techninės apžiūros talonas.

Krovinius veža metalo laužai

Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Rytis Vosylius patvirtino, kad krovininių automobilių sukelti eismo įvykiai išsiskiria sunkesnėmis pasekmėmis - dažniau žūva ar sužalojami žmonės, didesnė žala turtui. "Pagrindinės tokių eismo nelaimių priežastys yra blogos eismo sąlygos ir vairuotojų atitinkamai nepasirinktas saugus greitis, darbo ir poilsio tvarkos pažeidimai, techninės būklės reikalavimų pažeidimai", - dėstė pašnekovas.

Darbo ir poilsio tvarkos, techninės būklės, svorio, pavojingų krovinių bei kitų krovininėms transporto priemonėms taikomų reikalavimų išpildymo kontrolę vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija bei policija. Be to, Lietuvos policija kartu su kitomis Europos šalių policijos pajėgomis kasmet (du karus po 1 savaitę) vykdo Europos kelių policijos tinklo TISPOL organizuojamas krovininių automobilių patikrinimo akcijas. R.Vosylius patvirtino, kad dažniausiai aptinkami pažeidimai susiję su transporto priemonių technine būkle.

Palaužia nuovargis

Dar viena rimta avarijų priežastis yra sunkiomis sąlygomis dirbantys, nepakankamai pailsėję vairuotojai, savo darbdavių verčiami dirbti vis daugiau. Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas pastebėjo, kad pastaruoju metu avarijų, į kurias patenka krovininiai automobiliai bei vilkikai, gerokai padaugėjo. Jo manymu, padėtis tik blogės, nes įmonės vis labiau taupo saugumo ir darbuotojų sveikatos sąskaita. "Ne paslaptis, kad didelė dalis vežėjų moka už nuvažiuotus kilometrus. Vieno kilometro įkainiai svyruoja tarp 19-30 litų, iki 35 litų, o oficiali mėnesio alga paprastai yra 1041 litas "ant popieriaus", nes taip galima sumokėti kuo mažiau mokesčių valstybei. Tai atrodo lyg motyvacijos sistema, bet iš tikrųjų skatina pažeisti darbo ir poilsio režimo reikalavimus", - dėstė pašnekovas. Oficialiai maistui bei nakvynei skirtus dienpinigius vairuotojai taupo ir prisidėję prie savo menkos algos gauna 2-3 tūkst. litų per mėnesį. Siekdami uždirbti dar daugiau, jie pasiduoda įmonių vadybininkų spaudimui per dieną įveikti kuo daugiau kilometrų. "Vadybininkai sako: "Būtinai reikia nuvežti krovinį šiandien." Ir nesvarbu, kad žmogus pavargęs, kad jam jau atėjo laikas ilsėtis. Įmonė žada sumokėsianti baudą, jei sustabdys Transporto inspekcija, ir nekreipia dėmesio, kad kai vairuotojas pavargęs iškyla avarijos rizika. Jei žmogus pasako, kad reikia pailsėti, vadovai iš karto primena pinigus ir tai, jog gali netekti darbo, nes vienam vairuotojui išėjus jo vietą greitai užimtų kitas", - komentavo R.Narbutas.

Nurodymų įkaitai

Pasidavę įtikinėjimams ir pažeidę darbo bei poilsio režimą, darbuotojai labiausiai nukenčia patys. Kadangi formaliai įmonė neprivalo sumokėti darbuotojui skirtų baudų, apsukrūs vežėjai pritaiko tipinę schemą - vairuotojui susimokėjus baudą iš jam skirtų dienpinigių, įmonė vėliau pinigus grąžina į banko sąskaitą. Tačiau jei žmogus susiruošia išeiti iš darbo, o įmonė jam už kelis reisus dar nėra sumokėjusi, grąžinti pinigai įforminami kaip atlyginimas. R.Narbutas papasakojo neseną atsitikimą, kai Lenkijoje sustabdytas vairuotojas turėjo sumokėti 14 tūkst. zlotų baudą už darbo ir poilsio grafiko pažeidimą įmonės paliepimu. Visos sumos neturėjęs darbuotojas likusius pinigus pasiskolino iš pakeliui važiavusių kolegų. Darbdavys pažadėjo jam pinigus grąžinti, tačiau vairuotojas jų iki šiol taip ir neatgavo. Vairuotojų atstovo teigimu, neteisinga, kad už darbo ir poilsio grafiko pažeidimus vairuotojai baudžiami asmeniškai, nors jie tik vykdo įmonės vadybininkų nurodymus, o pati įmonė atsiperka tik simbolinėmis baudomis.

Apgaudinėti natūralu

28 metus tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vytas (pavardė redakcijai žinoma) tvirtino darbo ir poilsio grafiko nepažeidinėjantis, bet žinantis, kad yra taip besielgiančiųjų. Jis svarstė, jog žmonės formaliai nėra verčiami persidirbti, bet realiai kai kurie jų neturi kito pasirinkimo. "Patys kvaili, daro, ką viršininkas liepia. Jei nepatinka, gali eiti kitur, ieškoti, kas nevers be poilsio važiuoti. Aišku, jie turi ir paskolas mokėti, ir šeimas išlaikyti. Man gerai, aš bankui neparsidavęs, bet yra tokių, kurie negali išeiti", - svarstė pašnekovas. Savo darboviete jis nesiskundė, tačiau pripažino, kad jam seniai įprasta "apgaudinėti" tachografą, fiksuojantį, kaip laikomasi darbo ir poilsio grafiko. Vytas patvirtino, jog niekam iš jo kolegų net nekyla minčių neįjungti tachografe poilsio režimo, kai automobilis sustoja muitinėje ar krovos punkte, nesvarbu, kad tuo metu vairuotojas nesiilsi. Jei koks vairuotojas tuo metu poilsio režimo neįjungia ir vėliau nuvažiuoja ilsėtis į stovėjimo aikštelę, jis atsilieka nuo grafiko, o tai užrūstina įmonės vadovus. Kilus konfliktui, vienintelis kelias darbuotojui belieka ieškotis naujo darbo. Kad vairuotojai gana dažnai migruoja iš vienos įmonės į kitą, galima nujausti iš skelbiamų darbo pasiūlymų. Nors dėl sunkmečio laisvų darbo vietų visuose sektoriuose sumažėję, tolimųjų reisų vairuotojų nuolatos ieškoma. Tai reiškia tik vieną - užimtos vietos greitai atsilaisvina, į jas priimami nauji darbuotojai, kurie neatlaikę spaudimo darbovietę palieka, o ši vėl ieško naujų vairuotojų.

Skųstis bijo

R.Narbutas teigė, kad profesinė sąjunga jau turi surinkusi duomenų apie keletoje įmonių vykstančius nešvarius darbo metodus, ir šiuo metu su nukentėjusiais vairuotojais svarsto, ar kreiptis į teismą. "Mes visus procesus stebime, bet vairuotojai bijo kalbėti. Jei vairuotojas bando skųstis, vadovai jį priverčia išeiti iš darbo. Jei žmogus tam priešinasi, darbdaviai vis tiek randa būdų, kaip jį išguiti. Pavyzdžiui, darbuotojas gyvena Raseiniuose, o įmonė krovinius veža iš Vilniaus. Vadovai pakviečia žmogų atvažiuoti, žadėdami išleisti į reisą. Bet atvykusiam darbuotojui pranešama, kad kelionė atšaukta. Po keleto tokių melagingų iškvietimų žmogui trūksta kantrybė ir jis pats išeina iš darbo", - apie darbdavių patyčias pasakojo pašnekovas.

Transporto įmonėms sudarytos puikios sąlygos mokėti vairuotojams kuo mažiau. Pagal dar 2005 metais priimtą Vyriausybės nutarimą numatyta, kad kelių transporto priemonių ekipažų nariams, vykdantiems tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus, gali būti mokami 50 proc. mažesni dienpinigiai nei kitiems darbuotojams, vykstantiems į komandiruotę užsienyje. Vairuotojai gaunamus dienpinigius ir taip traktuoja kaip dalį gaunamo atlyginimo, taigi negali sau leisti pietauti užkandinėse bei nakvoti viešbučiuose. Daugumos jų gyvenimas verda ankštoje vilkiko kabinoje - šioje erdvėje, kurios net negalima pavadinti patalpa, vairuotojai ir dirba, ir ilsisi, ir gamina valgį, ir miega. "Kaip šunys būdoje", - neslėpė R.Narbutas. "Toje pačioje kabinoje jie praleidžia kelias savaites ar net mėnesius, tad apie kokį poilsį galima kalbėti? Mes po darbo einame namo, o jie net naktį turi būti budrūs, saugoti krovinį - realiai dirba 24 valandas per parą", - piktinosi profesinės sąjungos vadovas.

Engia ne visi

R.Narbutas neneigė, kad kartais bėdų pridaro ir patys darbuotojai - poilsio metu padaugina alkoholio, atsilieka nuo grafiko ir todėl pažeidžia darbo bei poilsio taisykles. Tačiau tokių atvejų nėra tiek daug, kaip vežėjų įmonės bando įtikinti. Komisaras R.Vosylius patvirtino, kad per savaitę trunkančias vilkikų patikros akcijas sulaikomi 5-20 neblaivūs vairuotojai, kai panašiu būdu tikrinant lengvųjų automobilių vairuotojus sulaikyti neblaivūs skaičiuojami šimtais.

R.Narbutas pabrėžė, kad ne visi krovinių vežėjai aklai stengiasi išspausti iš savo darbuotojų kuo daugiau. "Yra įmonių, kurios moka 100 proc. dienpinigių, sumoka už nakvynę, bet tai vienetai. Tačiau šie atvejai įrodo, kad verslą vystyti sąžiningai ir garbingai įmanoma", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"