TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Taupymas trumpins mašinų "senatvę"

2012 09 12 12:23
Lietuvos gyventojai naujų elektromobilių neperka dėl jų brangumo, o ar pamėgs naudotus - dar nežinia. /LŽ archyvo nuotrauka 

Automobilių pasaulyje krizė sukėlė taupymo vajų: taikant aukštąsias technologijas stengiamasi sutaupyti kuo daugiau tradicinių degalų ar net išvis jų atsisakyti. Tačiau kuo tai po keliolikos metų gali grėsti lietuviams, labai pamėgusiems senas mašinas? 

Taip jau sutapo, kad mėnesio skirtumu bandžiau du prancūziškus automobilius - vieną ikikrizinį ir kitą, pradėjusį nuo konvejerių riedėti per krizę. Teisybę sakant, skirtumas pritrenkiantis.

Atrodė, kad sėdėdamas prie ikikrizinio automobilio vairo grįžau į senus gerus amerikiečių rašytojo Jacko Kerouaco laikus, kai bitnikai su monstrais, kurių ratus varydavo mažiausiai 5 litrų darbinio tūrio varikliai, skersai išilgai raižė Ameriką, o benzinas buvo pigus tarytum mineralinis vanduo.

Beveik bitnikų žaisliukas

Tiesa, sėdėjau ne prie amerikietiško dinozauro, o viso labo prie 2 litrų ir 150 AG dyzelinio vienatūrio "Renault Koleos" vairo. Tačiau modelio, turinčio penkių pavarų dėžę, prototipas buvo pradėtas gaminti dar prieš krizę, ir tai važiuojant puikiai jaučiama. Pirmiausia dėl to, kad mašina suryja daug degalų.

Prieš penkiasdešimt metų, bitnikų laikais, aišku, niekas apskritai nežinojo, kas yra degalų taupymas. Tačiau dabar didžiausios pasaulio istorijoje krizės laikai, ir matydamas, jog mašina važiuojant 130 km/h greičiu užmiestyje sugeba suvartoti 9,1 l/100 km degalų (deklaruojamos sąnaudos - 7 l/100 km), nenoromis esi šokiruojamas.

Tačiau apskritai apie 109 tūkst. litų kainuojantis automobilis turi labai neblogą įrangą, yra patogus, erdvus, be to, neperkrautas elektronikos, todėl nėra kam blaškyti dėmesio.

M.Glinskio nuomone, per krizę pagaminti tradiciniais degalais varomi automobiliai neturėtų prarasti pasitikėjimo ir po keliolikos metų.

Krizės pagimdytas

Naujasis "Peugeot 208" - didelė "Koleos" priešingybė. Kita vertus, reikia pripažinti, jog galbūt šiuos du modelius nelabai korektiška lyginti. Juk "Renault" priklauso universalų klasei, todėl palyginti su juo mažasis "Peugeot" atrodo it nykštukas.

Lyginu du prancūziškus modelius tik dėl to, kad per krizę tapo madinga važinėti itin taupiomis, labai mažomis mašinomis. Net didelė dalis stambaus sudėjimo vairuotojų taupumo sumetimais persėdo į jas. O vienąkart prisipylęs baką "Peugeot 208" gali nukakti net 1300 kilometrų. Vidutiniškai šis automobiliukas šimtui kilometrų nuvažiuoti suvartoja vos 3,8 l dyzelino.

Neblogas rezultatas pasiektas pirmiausia dėl į motorą montuojamos mikrohibridinės technologijos e-HDI. Riedant laisva eiga mažesniu nei 20 km/h greičiu ji išjungia variklį, o šitaip sutaupoma net iki 15 proc. degalų.

Tačiau ir e-HDI jau spėjo supriešinti vairuotojus. Kai kurie jų skundžiasi, kad nuolat gęstantis ir vėl įsijungiantis variklis juos erzina. Taip pat neaišku, ar dėl naujosios technologijos motoras nesusidėvės anksčiau, nei baigsis garantinis mašinos eksploatacijos laikotarpis. Be to, per krizę pagamintas mašinas besirengiantiems įsigyti vairuotojams neramu, ar dėl gausybės elektroninių technologijų automobilis iš susisiekimo priemonės nepavirs nuolat remonto dirbtuvėse snaudžiančiu bedarbiu?

Panašių nuogąstavimų kyla ir rinkoje atsirandant vis daugiau hibridinių automobilių, elektromobilių.

Problemų kels baterijos

Automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis dienraščiui LŽ tvirtino, kad pastarąjį penkmetį dauguma gamintojų daro viską, kad jų nuo konvejerių ridenamos mašinos būtų kuo ekologiškesnės, taupesnės.

"Nemanau, kad ateityje kas nors pasikeistų dėl tradicinius variklius turinčių automobilių. Kiekvienas naujas technologinis sprendimas neatsiranda greitai, nauja technologija prieš įdiegiant kruopščiai išbandoma. Jau minėta "Start/Stop" sistema buvo išrasta ne Prancūzijoje, o Vokietijoje, ir ji nėra sudėtinga. Paprasčiausiai inžinieriai į automobilius įmontavo papildomą starterį, kuris gavęs elektroninį signalą variklį išjungia arba įjungia. Ilgamečiai bandymai parodė, kad šis veiksmas šiuolaikiniams varikliams nekenkia", - sakė automobilių ekspertas.

Anot M.Glinskio, kur kas didesnis nerimas kiltų nebent tuomet, jei visas automobilių parkas akimirksniu būtų pakeistas hibridais ar elektromobiliais. "Lietuviai mėgsta pirkti labai senus automobilius. Dabar elektromobilių ličio jonų baterijoms gamintojai suteikia 5-6 metų garantiją. Baterijos sudaro 20-35 proc. elektromobilio masės, todėl jų gedimas yra labai skaudus. Tikėtina, kad pasibaigus garantijai tokie gedimai būtų įprasti. Todėl pirkti keliolikos metų šiuo metu gaminamus elektromobilius ateityje bus didelė rizika. Tačiau technologijos nuolat tobulinamos, antra vertus, niekad neįvyks taip, kad per dieną išnyktų mašinos, kurių varikliai tradiciniai", - sakė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"