TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Tauragiškių „žaliąją“ viziją įprasmins elektromobilis

2016 09 07 6:00
Kol kas elektromobiliai nei tarp vietos, nei tarp valstybės valdžios nėra labai populiarūs, nes jie - nepigūs. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Tauragės rajono vadovai puoselėja idėją tapti ekologiškiausia šalies savivaldybe, o norėdami tai įrodyti, ketina įsigyti elektromobilį, įrengti kelias jam įkrauti reikalingas stoteles.

Savo idėjas tauragiškiai numatę įgyvendinti per metus. Išbandžiusieji keliones elektromobiliais jų sumanymą palaiko, bet perspėja: kol Lietuvoje tinkamai neišvystytas įkrovimo stotelių tinklas, tol keliauti elektromobiliais galima tik trumpais atstumais. Ilgesnės kelionės gali apkarsti.

Siekia būti ekologiškiausi

Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad įsigyti elektromobilį – jau nėra tik idėja, mat šiuo meti rengiami būsimo pirkimo konkurso dokumentai. „Norime tapti žaliausia, ekologiškiausia, draugiškiausia gamtai savivaldybe gal ne tik Lietuvoje“, – tikino jis. Esą elektromobilis tebūtų viena priemonių, padėsiančių siekti tokio tikslo.

Sigitas Mičiulis: „Norime tapti žaliausia, ekologiškiausia, draugiškiausia gamtai savivaldybe." /www.taurage.lt nuotrauka

Mero tikinimu, iš pradžių elektromobilį teks įkrauti įprastame garaže, nes įkrovimo stotelių Tauragėje kol kas nėra. Tačiau jau artimiausiu metu už Europos Sąjungos lėšas greta savivaldybės administracijos pastato ketinama įrengti dvi elektromobilių įkrovimo stoteles. Jomis galės naudotis visi Tauragės rajono gyventojai.

Elektromobilis bus skirtas merijos darbuotojams važinėti po rajoną, juo bus vežiojami svečiai, delegacijos. Dieną elektromobilis „dirbs“, naktį – krausis.

Tauragės valdžia neketina apsiriboti elektromobiliu. Planuojama, kad savivaldybei priklausantis Tauragės autobusų parkas įsigis bent vieną ar du elektra varomus autobusus keleiviams vežioti.

Bandymas pasiteisino

Lietuvoje kol kas reta savivaldybė yra įsigijusi ar išsinuomojusi elektromobilių. Metus nuomotu tokiu automobiliu važinėjo Kauno rajono merijos valdininkai. Jo naudojimas, kaip „Lietuvos žinioms“ tikino šio rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas, pasiteisino, tik iškilo tam tikrų problemų.

„Baigiantis nuomos laikui elektromobilis pradėjo vis dažniau gesti. Nuo šiemet jo daugiau nebenuomojame, nes nuomotojas nutarė šio automobilio daugiau netaisyti“, – teigė E. Mališauskas.

Anot jo, elektromobilis itin pravertė važinėti po Kauno rajoną. Tačiau tolimesnėms kelionėms, pavyzdžiui, į Vilnių, kur rajono merui tekdavo dažnai vykti, jis ne itin tiko – baterija nebuvo tokia talpi, kad leistų nuvažiuoti didesnį atstumą.

„Blogiausia, kad tiek mūsų rajone, tiek visoje Lietuvoje yra per menkai išvystytas elektromobilių įkrovimo tinklas. Tikimės, kad laikui bėgant ši problema bus išspręsta. Jau dabar rajono miesteliuose – Garliavoje, Raudondvaryje bei kai kur kitur planuojama įrengti įkrovimo stoteles. Tad nors įsigyti elektromobilių kol kas neketiname, tokio pirkinio tikrai neatsižadame atsiradus įkrovimo aikštelių tinklui“, – tvirtino E. Mališauskas.

Viena pirmųjų iš valstybės institucijų elektromobilį įsigijo Susisiekimo ministerija. Jos specialistai apskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja 11,3 euro, elektromobiliu – vos 2,3 euro, t. y. beveik 5 kartus mažiau.

„Vertinti reikėtų ne tik eksploatacijos išlaidas, bet ir galimybę sostinėje elektromobiliu važiuoti autobusams skirta juosta, nemokamai pastatyti automobilį. Šių galimybių ekonomiškai net įvertinti neįmanoma, kaip ir to, kad toks automobilis į aplinką neišmeta jokių išmetamųjų dujų“, – „Lietuvos žinioms“ pažymėjo susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys,

Nėra populiarūs

Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kol kas elektromobiliai nei tarp vietos, nei tarp valstybės valdžios nėra labai populiarūs, nes jie – nepigūs. Savivaldybėms tai brangus pirkinys, kurio niekas nesubsidijuoja. Tad kiekviena merija skaičiuoja pinigus ir renkasi pigiausią variantą, kuris, anot L. Jokužio, toli gražu nėra ekologiškiausias, be to, ir jo eksploatacija nėra pigiausia. Tuo tarpu elektromobilių (nors jie nėra pigūs) išlaikymo išlaidos, palyginti su įprastų automobilių, yra kur kas menkesnės.

„Savivaldybės konkurso būdu perka automobilius ir iš tų įmonių, kurios tam tikros klasės ir specifikacijos automobilį pasiūlo už mažiausią kainą. Elektromobilių kainos su įprastų automobilių kainomis varžytis nelabai gali“, – sakė L. Jokužis. Anot jo, kol kas elektromobilius turi tik reta savivaldybė ar valstybinės valdžios institucija.

Artėja lūžis

L. Jokužio teigimu, kol kas elektromobiliai yra labiau entuziastų transporto priemonė, nors to, kad būtent jai priklauso lengvųjų automobilių ateitis, jau niekas ginčyti negalėtų.

„Lūžis rinkoje prasideda nuo to momento, kai tokias transporto priemones pradedama pardavinėti rinkos dalyviams prieinama kaina arba valstybės lygiu pradedamos taikyti tam tikros subsidijos“, – aiškino Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas. Jis tikino, kad tokias subsidijas, siekiančias 3–5 tūkst. eurų, taiko JAV, taip pat Norvegija, Vokietija ir kai kurios kitos Europos šalys. Be to, šiuo metu po truputį randasi ir naudotų elektromobilių rinka, galinti patenkinti taupesnių pirkėjų poreikius.

„Iš antrų rankų savo 3 metų senumo elektromobilį nusipirkau už 12 tūkst. eurų, jis buvo nuvažiavęs 20 tūkst. kilometrų. Nemanau, kad analogiškos komplektacijos įprastas automobilis kainuotų mažiau“, – kalbėjo L. Jokužis. Anot jo, būtent nenauji elektromobiliai, kaip ir paprasti automobiliai, bus prieinamiausi Lietuvos gyventojams.

Lietuvoje šiuo metu registruota apie 200 elektromobilių. Tikimasi, kad iki kitų metų pabaigos jų skaičius padvigubės. Akivaizdu, kad esamų Vilniuje, Kaune, automagistralėje Vilnius-Kaunas elektromobilių įkrovimo stotelių neužteks. Todėl planuojama plėsti jų tinklą.

Kaip informavo Susisiekimo ministerija, iki 2020 metų magistralėje „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos ir kelyje tarp Panevėžio ir Vilniaus numatoma įrengti po 10 įkrovimo stotelių, automagistralėje Klaipėda-Vilnius – dar bent 11. Miestuose, turinčiuose daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų ar kurorto statusą, numatyta įrengti apie 150 stotelių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"