TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Techninę apžiūrą nori liberalizuoti

2015 05 12 6:00
Vežėjai, kurių sunkvežimiai nuolatos įdarbinami užsienio šalyse, nuo šiol neprivalės jų kasmet grąžinti į Lietuvą, kad būtų atlikta privaloma techninės apžiūros procedūra. LŽ archyvo nuotrauka

Seimas praėjusią savaitę patikslino Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą - nuo šiol kitose ES šalyse atliktos Lietuvoje registruotų transporto priemonių apžiūros bus pripažįstamos ir mūsų šalyje.

Šios įstatymo pataisos laukė ne tik užsienyje gyvenantys lietuviai, vairuojantys Lietuvoje registruotus lengvuosius automobilius, bet ir vežėjai, kurių sunkvežimiai nuolatos įdarbinami užsienio šalyse ir kuriems nuo šiol nebus būtina juos kasmet grąžinti į Lietuvą, kad būtų atlikta privaloma techninės apžiūros (TA) procedūra.

Žada įleisti daugiau dalyvių

„Pasiekėme tik dalinę pergalę. Mat Lietuvoje naujai registruojamiems automobiliams vis dar teks atlikti techninę apžiūrą, nors jie ir turės galiojančią kitoje ES šalyje išduotą TA rezultatų kortelę. Tai tik mažas žingsnis liberalizuojant techninės apžiūros procedūras. Siekdami demonopolizuoti šitą rinką įkursime darbo grupę, kuri užtikrintų, kad techninę apžiūrą galėtų atlikti daugiau reikalavimus atitinkančių įmonių, kurios turi savo automobilių, tinkamą įrangą, bet šiuo metu negali išduoti TA rezultatų kortelės pačios“, - Seime vykusioje spaudos konferencijoje vakar dėstė vienas iš iniciatyvos autorių Seimo narys Petras Gražulis.

Jau porą dešimtmečių vykdyti technines apžiūras Lietuvoje yra patikėta dešimčiai įmonių, kurios šiuo metu visoje šalyje valdo 68 TA stotis. Įmones vienija Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“. Ji nurodo, kad kasmet atliekama apie 720 tūkst. pirminių ir 300 tūkst. pakartotinų techninių apžiūrų.

„Tai uždaras klubas, kuris neįsileidžia kitų dalyvių. Jei įmonė atitinka griežtus reikalavimus, užtikrina TA objektyvumą, kodėl reikėtų riboti? (...) Tai būtų geriau transporto priemonių valdytojams, nes dabar eilės didžiulės, o sistema neatitinka vairuotojų poreikių. Tačiau „Transeksta“ valdo techninių apžiūrų duomenų bazę ir tik nuo jos valios priklauso, ar TA įmonės gaus prieigą naudotis šia baze. Tokia praktika yra ydinga, tai pripažino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba“, - sakė Seimo narys Stasys Brundza.

Jo teigimu, techninės apžiūros būtų atliekamos tik tokiose įmonėse, kurios būtų patikrintos, ar jos turi tinkamą įrangą, ar yra sertifikuotos, ar atitinka kitus reikalavimus. Siūloma tvarka būtų įgyvendinama „jokiu būdu nemažinant reikalavimų, nepaleidžiant kainų, kurios turi būti nustatytos valstybės, tai turi būti eismo dalyvių patogumui". S. Brundzos žiniomis, kai kurios registruotos TA stotys šiuo metu neturi reikalingos įrangos, kuria būtų tikrinamas pakrautų sunkvežimių stabdžių sistemos efektyvumas, o kai kurie vežėjai tokią įrangą turi, bet TA atlikti patys negali.

"Asociacijos „Transeksta“ savininkai yra trys vyrai, jie taip pat prekiauja automobiliais ir turi savo servisų tinklus“, - pavojus įžvelgė P. Gražulis.

Norėtų kelti kainas

„Transekstos“ direktorius Gintautas Šlėderis Seimo narių puse lūpų metamus kaltinimus vadino visiška nesąmone. Anot jo, techninės apžiūros įmonių asociacija neturi jokių teisinių svertų uždrausti naujoms įmonėms, kurioms licenciją išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija, imtis šios veiklos.

„Įmonės sumoka už naudojimąsi specializuota techninės apžiūros duomenų baze. Jos savo lėšomis šią bazę ir sukūrė. Jei kam nors nepatinka asociacijos politika, yra laisvi kurti naują asociaciją. Sakydami, kad sukūrėme monopolį, jie įsivaizduoja, kad „Transeksta“ yra valstybinė organizacija, reguliuojanti rinką. Tačiau nieko panašaus nėra“, - tvirtino jis.

Pasak G. Šlėderio, jei techninės apžiūros atlikimo tvarka būtų liberalizuota pagal Seimo narių užmojus, tai iš butelio išlaisvintų džiną, ir nebūtinai vairuotojams bei transporto įmonėms tokia tvarka būtų naudinga. Pirmiausia esą tektų panaikinti kainų už TA procedūras valstybinį reguliavimą. TA liberalizavusios Estijos pavyzdys parodė, jog tai lemia kainų kilimą.

„Estijoje TA procedūros po liberalizavimo pabrango dvigubai. Iš pirmo karto techninę apžiūrą perėjusių transporto priemonių yra 98 proc., pas mus - tik 52-54 procentai. Estų techninės apžiūros centrų atstovai atvirai sako: "Jei nepraleisi iš pirmo karto, vairuotojai važiuos į kitą centrą, kuris ne toks atidus trūkumams." Tokios liberazalivimo pasekmės“, - įspėjo G. Šlėderis.

Jo skaičiavimu, Lietuvoje automobilių parkas kasmet paauga 4-5 proc., o dabar 68 TA stotyse veikiančios apžiūros linijos, kurių daugiau nei 200, patenkina poreikį. „Jei TA įmonių smarkiai padaugėtų, visiems tektų dalytis tą patį duonos kepalą. Darbuotojams atlyginimus reikia mokėti, įrangą reikia prižiūrėti, į naują investuoti, todėl sumažėjus automobilių srautui tiesiog tektų didinti kainas. Taip pat neatmesčiau galimybės, kad įmonės uždarytų mažesniuose miestuose veikiančius centrus, kur atvykstančių mašinų srautai nedideli. Mat jie dažnai išlaikomi didesniuose miestuose veikiančių tų pačių įmonių centrų sąskaita“, - svarstė G. Šlėderis.

Tartis teks atskirai

Sprendimą pripažinti kitose ES šalyse atliktą TA Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms G. Šlėderis vertino dviprasmiškai. TA atlikimo tvarką aprašanti ES direktyva numato, jog „valstybės narės turėtų būti įgaliotos paskirti savo teritorijoje nesančius techninės apžiūros centrus atlikti savo teritorijoje registruotų transporto priemonių technines apžiūras, jei tuos techninės apžiūros centrus atlikti transporto priemonių apžiūrą jau įgaliojo valstybė narė, kurioje jie yra“.

„Taigi jei Lietuva įgalios kitą Europos valstybę atlikti Lietuvoje registruotų transporto priemonių techninę apžiūrą, viskas gerai. Esame kalbėję su Vokietijos techninės apžiūros atstovais, jie lyg ir sutiktų atlikti TA, bet valstybės institucijos su jais turėtų pasirašyti sutartį. Privalomoji techninė apžiūra galėtų būti pripažįstama tik tuo atveju, jei ją atliktų Lietuvos kompetentingos institucijos paskirti ar įgalioti techninės apžiūros centrai. Belgai, kiek žinau, parašė, kad jie neatliks TA Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms", - apie išsiskiriančius ES valstybių požiūrius kalbėjo „Transeksta“ vadovas.

Jo nuomone, visiškai funkcionuojanti bendra techninių apžiūrų sistema Europoje galėtų pradėti veikti anksčiausiai 2018 metais, kai visos ES šalys narės privalės prisijungti prie vienos bendros TA duomenų bazės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"