TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Teismai paralyžiavo aplinkkelio tiesimą

2015 07 01 16:24
Maždaug 9,5 mln. eurų estakados per Vilniaus centrą kertančią Geležinio Vilko gatvę kelis mėnesius uždelsusi "Latvijas tilti" sostinės aplinkkelio III etapo rangos darbų konkurse nedalyvavo. LŽ archyvo nuotraukos

Dėl to, kad neužbaigiamas tiesti ir nefunkcionuoja Vilniaus vakarinis aplinkkelis, šimtų milijonų eurų skolose paskendusi sostinė kasmet patiria dar mažiausiai 8,5 mln. eurų (29,3 mln. litų ) nuostolio.

Kelias, turįs sujungti IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda ir Vilniaus-Panevėžio automagistralę, buvo pradėtas tiesti 2009 metais, atlikti jau du darbų etapai. Beliko trečiasis, per kurį bus nutiesti paskutiniai 5,4 km aplinkkelio.

90 mln. eurų (310,5 mln. litų) vertės darbai turėjo būti pradėti dar šį pavasarį ir baigti 2016-ųjų rudenį, bet geriausiu atveju dabar jų pabaigos teks laukti dar po metų.

Aplinkkelio tiesimo darbus sustabdė teismas. Balandžio 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtą Vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo konkursą, kurio laimėtojos buvo paskelbtos šešios bendrovės – „Kauno tiltai“ kartu su partneriais bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“.

Bendrovės „Latvija tilti“ ir „Kauno keliai“ Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl šio konkurso sąlygų ir tvarkos, pateikė prašymą kreiptis išaiškinimo į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismą, kuriame procedūros užtrunka labai ilgai.

Apie tai su "Lietuvos žiniomis" kalbėjosi asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas Rimvydas Gradauskas.

Delsimas kainuoja brangiai

- Teismai – tiek Lietuvos, tiek Europos - gali užtrukti priimti sprendimus. Aplinkkelio tiesimo darbai nevyks. Tad transportas juo nevažiuos dar ilgai, ir tai didelis nuostolis. Ar bus ir kitokių nuostolių?

-Jeigu Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo tiesimo darbus būtų pradėta vykdyti 2015-ųjų pavasarį, rangovų būtų laukusi tik viena žiema, kai dėl šalčių lėtinami ar netgi visiškai stabdomi darbai, jie būtų baigti 2016 metų gale. Tačiau praėjus trims mėnesiams po konkurso sustabdymo jau aišku, kad atliekant rangos darbus dabar jau nepavyks išvengti ir antros žiemos, todėl darbai truks mažiausiai metus ilgiau nei numatyta – iki 2017 metų pabaigos. Jei tikėsime preliminariais Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų skaičiavimais, jau vien dėl to bus prarasta mažiausiai 8,5 mln. eurų.

Rimvydas Gradauskas: „Neaišku, ar kai bus paskelbtas naujas konkursas, aplinkkelio statybų kaina nepašoks papildomais šimtais tūkstančių".

Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo šešios bendrovės, pasiūliusios beveik 90 mln. eurų darbų kainą. Ji buvo skaičiuojama tada, kai naftos kainos buvo pasiekusios istorines žemumas. Naftos kainos dedamoji skaičiuojant darbų įkainius kelių sektoriuje sudaro per trečdalį visų darbų kainos. Taigi neaišku, ar kai bus paskelbtas naujas konkursas, aplinkkelio statybų kaina nepašoks papildomais šimtais tūkstančių. Dėl prastovų dabar kenčia konkursą laimėjusios bendrovės.

Yra ir žala Vilniui - teršiama aplinka, nes lengvieji automobiliai bei sunkvežimiai, kurie galėtų aplinkkeliu apvažiuoti miestą, dabar jį kerta, kartais – net per patį Vilniaus centrą. Gaištamas vilniečių laikas ir deginami degalai spūstyse, o pradėjus veikti sostinės vakariniam aplinkkeliui, manau, spūstims panaikinti nebereikėtų nei brangių tramvajaus, nei metro. Taip švaistomi milijonai.

- Skundžiant konkurso sąlygas keltas Konkurencijos įstatymo pažeidimo klausimas. Ar dėl to jau yra sprendimas ir koks?

- „Kauno keliai“ kreipėsi į Lietuvos Konkurencijos tarybą dėl, jų nuomone, galimo konkurencijos ribojimo, šešioms įmonėms tarpusavyje pasidalinant darbus. Tačiau atlikusi tyrimą Konkurencijos taryba pažeidimų neįžvelgė.

Įmonės privalo būti patikimos

- Taip pat keliamas klausimas, kad Lietuvoje rangos darbų pirkimo konkursuose gali būti diskriminuojamos užsienio bendrovės. Ar jūs žinote tokių faktų?

- Faktai rodo priešingai. Lietuvoje veikia prancūzų kapitalo “Eurovia Lietuva”, suomių - “Lemminkainen Lietuva”, ispanų - “Kauno tiltai”, ir nė viena jų nesiskundžia, kad Lietuvoje jaučia diskriminaciją. Atkreipiu dėmesį, kad dvi iš paminėtų įmonių yra ir Vilniaus aplinkkelio III etapo rangos darbų nugalėtojos.

Iš dalies pateisinu tas bendroves, kurios dalyvavo konkurse, jį pralaimėjo, tačiau įmonė turi rimtus argumentus, kad konkurso sąlygos buvo neteisingos ar panašiai, ir ji kreipiasi į teismą. Tačiau, kai skundžiamasi net nedalyvavus konkurse...

- Kokios įmonės, Jūsų manymu, gali statyti strateginius objektus Lietuvoje?

- Asociacija „Lietuvos keliai“ seniai kėlė klausimą Susisiekimo ministerijoje ir kai kuriose kitose valstybės institucijose, kad valstybiniai keliai yra strateginės reikšmės objektai, juolab - tiltai, viadukai, esantys tuose strateginiuose keliuose, tai yra ypatingi statiniai, ir jų stabilumas, patikimumas yra labai svarbus. Ir manome, kad tie rangovai, kurie dirba strateginiuose statiniuose, privalo būti patikrinti, ar tikrai yra pajėgūs tuos statinius kokybiškai pastatyti, ar neturi kokių nors kitų tikslų, nei statinių statyba.

Šiuo metu dėl kreipimosi į teismus kelių tiesimo šaka Lietuvoje yra paralyžuota. Net sunku įsivaizduoti, kokia žala dabar daroma visai šalies ekonomikai.

Faktai

Preliminarius skaičiavimus dėl to, kiek Lietuvos vairuotojams Vilniaus vakarinis aplinkkelis atneštų naudos, jei jis veiktų visu pajėgumu, atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros docentas dr.Vytautas Grigonis. Jo teigimu, įgyvendinus sostinės aplinkkelio trečiąjį etapą ir leidus juo eismą, šalies ir Vilniaus miesto gyventojai per pirmuosius funkcionavimo metus sutaupytų laiko už 8 mln. eurų (27,6 mln. litų), kuro ekonomija sudarytų dar apie 0,5 mln. (1,7 mln. litų) eurų.

Dr. Vytautas Grigonis

„Kitos sąnaudos, tokios kaip transporto lokali tarša ir poveikis klimato kaitai, skaičiavimuose nėra vertintos, nes vairuotojų ir keleivių laiko ekonomija atneša didžiausią naudą visuomenei“, - atkreipė dėmesį mokslininkas.

Pasak docento dr. V.Grigonio, jei Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo ruožas būtų baigtas po metų, juo važiuojančių automobilių srautas sudarytų apie 27-28 tūkst. automobilių per parą. „Tai daug, žinant, kad toks pat vidutinis srautas fiksuojamas ir judriausioje Lietuvoje Vilniaus-Kauno automagistralėje. Sostinės vakariniu aplinkkeliu būtų nukreipiami tranzitiniai srautai nuo tankiai apgyvendintų miesto rajonų. Tarp jų – ir sunkiasvorio transporto, kuris yra taršus ir didina grūstis. Taigi, Vilniaus vakarinis aplinkkelis svarbus ir sostinės, ir nacionaliniu mastu“, - pastebėjo docentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"