TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Tradicinis skonis: geriau senas, bet didelis

2015 02 24 6:00
Daugeliui vairuotojų automobilis – neatsiejama jų įvaizdžio dalis. LŽ archyvo nuotrauka

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA atliktas tyrimas atskleidė, kad visose trijose Baltijos valstybėse seniausias mašinas vairuoja Lietuvos gyventojai. Remiantis penkerių metų duomenimis, lietuvių automobiliai vidutiniškai 4 metais senesni negu estų ir daugiau kaip 2 metais – nei latvių.

„Tai lemia daug priežasčių: ekonominė padėtis, valstybės politika, įstatymai ir susiformavęs žmonių požiūris. Daugelis vairuoja senas transporto priemones ne todėl, kad jaučia joms sentimentus, o dėl to, jog neišgali įsigyti naujesnės. Valstybė taip pat neskatina pirkti naujesnių automobilių. Anksčiau nemažai lietuvių naujas mašinas registruodavo gretimoje Latvijoje, nes ten buvo grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. Įtakos turi ir seniai susiformavęs požiūris, kad automobilis yra itin svarbus įvaizdžio akcentas. Geriau senesnis, tačiau didelis ir prabangus, nei naujesnis, bet kuklesnis“, – pažymėjo BTA Ekspertizės skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tranzito šalis

Ekspertizės skyriaus vadovas priminė, kad Lietuva yra automobilių tranzito šalis. Čia suvežamos naudotos transporto priemonės iš Vakarų Europos, Skandinavijos valstybių ir JAV, suremontuojamos, o paskui gabenamos į Rytus parduoti. Vis dėlto nemažai jų lieka ir Lietuvoje. Ypač populiarūs dyzelinu varomi automobiliai, mat ir degalai pigesni, ir sąnaudos mažesnės. Tačiau, pasak A. Žiukelio, tokių mašinų remonto išlaidos yra gerokai didesnės nei naujesnių ekonomiškų, benzinu varomų automobilių. Specialistas pabrėžė, kad daugelis vairuotojų prieš pirkdami seną mašiną įvertina ne visus aspektus: sumoka už ją mažiau, bet vėliau daug pinigų investuoja į remontą.

A. Žiukelio teigimu, Lietuvos automobilių parkas nuo 2010-ųjų nejaunėja. Situacijos iš esmės nepakeitė nė praėjusiais metais įgyvendinta nauja transporto priemonių registravimo tvarka. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje stebimas automobilių parko jaunėjimas nuo 2013 metų. Vidutinis mašinų "amžius" mūsų šalyje – 16,1 metų, Latvijoje – 13,8 metų, Estijoje – 12,2 metų

Moterų automobiliai - naujesni

Ekspertizės skyriaus vadovas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad visose šalyse moterys vairuoja šiek tiek naujesnius automobilius - maždaug 1-2 metais "jaunesnius". Vis dėlto bendras jų "amžius" išlieka gana solidus: Lietuvoje – apie 15,5 metų, Latvijoje – 13,2 metų, Estijoje – 11,8 metų. Vyrų vairuojami automobiliai Lietuvoje yra vidutiniškai 16,7 metų, Latvijoje – 14,4 metų, Estijoje – 12,6 metų.

Pasak A. Žiukelio, naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, pagal kurį tam tikrais atvejais po eismo įvykio ribojama galimybė eksploatuoti automobilį, Lietuvoje galioja vos daugiau kaip pusmetį, tuo metu Estijoje toks įstatymas veikia kelerius metus. Taip vairuotojai skatinami susimąstyti apie naujesnę transporto priemonę, ypač jei nutiko nelaimė. Automobilių parko atnaujinimą išjudintų ir ekologinis ar taršos mokestis - jis apkartintų itin senų galingų mašinų mėgėjų gyvenimą. Senus ir galingus automobilius dažniausiai renkasi 18-25 metų jaunuoliai, pavojingiausios grupės vairuotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"