TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Transporto ir logistikos verslas laukia startinio šūvio

2014 05 28 6:00
Algirdas Šakalys: "Lietuva tikrai nėra tokia bejėgė, kad galėtų atsisakyti didelių ir ateityje jai būsiančių naudingų idėjų." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Numatant Lietuvos transporto sistemos perspektyvas pirmiausia būtina deramai įvertinti šiandienos iššūkius, į kuriuos transporto sektorius privalo reaguoti savo plėtros prioritetais ir inovacijomis. Tačiau dabar tenka stebėti, kad mūsų ekonomikos ir bankų ekspertai šalies transporto sektoriaus plėtrą paprastai sieja tik su bendrojo vidaus produkto (BVP) dinamikos tendencijomis ir verslo eksporto galimybėmis. Ar toks požiūris nėra per siauras?

Lietuvos transporto ir logistikos kompanijos šiandien savo paslaugas teikia ne tik Lietuvos ūkiui ar šalies kompanijoms. Pasauliui globalėjant transporto ir logistikos paslaugų eksportas turi tendenciją augti. Daug ką sako faktas, kad Lietuvos transporto ir sandėliavimo sektoriaus sukuriama BVP dalis beveik dvigubai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Jeigu būtų apsiribojama vien paslaugomis Lietuvos ūkiui ir jo subjektams, akivaizdu, kad tokių gerų rodiklių neturėtume. Todėl ir Lietuvos transporto sektoriaus pagrindinių žaidėjų iššūkiai yra daug globalesni už tuos, kuriuos dažniausiai aptinkame įvairių ekonomikos ir finansų ekspertų analitiniuose straipsniuose ar viešose kalbose.

Didėjanti tarptautinė konkurencija, ypač prižiūrint Azijos-Europos prekybos srautus, taip pat grėsmė prarasti pozicijas tarptautinėse transporto ir logistikos rinkose, mano galva, yra vienas svarbiausių iššūkių. Į jį privalome reaguoti nedelsdami.

Pigių degalų laikas baigėsi

Mums būtina efektyviai įsikomponuoti į naujo tipo tarptautines transporto jungtis ir koridorius, kurie, veikiant globalizacijos procesams, pereina nuo uždaro prie atviro modelio logistikos grandinių ir transporto koridorių. Modernios logistikos ir tiekimo grandinių valdymo sistemos vis dažniau tampa didžiausios svarbos veiksniu, lemiančiu bendrą šalies konkurencingumą. Vadinamosios just-in-time (JIT) ir just-in-sequence (JIS) tiekimo, gamybos bei skirstymo ir platinimo sistemos kelia vis didesnius paslaugų kokybės reikalavimus transportavimo tinklams ir verčia juos tapti patikimesnius, lankstesnius, greitesnius bei efektyvesnius.

Kartu labai svarbu atsižvelgti į tai, kad modernių tiekimo ir logistikos grandinių reikalavimų negali riboti valstybių sienos. Priešingai, nacionalinę transporto politiką formuojantys strategai privalo įvertinti naujausius globalizacijos iššūkius ir atsiliepti į juos, o tarptautinėje erdvėje siekti bendrų pastangų harmonizuojant savo veiksmus, kai sudaromos pažangios tarptautinės transporto grandinės bei koridoriai.

Iki šiol tiekimo ir logistikos grandinių plėtra daugiausia rėmėsi prielaidomis, kad galima neribotai naudotis pigius degalus deginančio transporto galimybėmis, bet šiandien situacija visiškai kitokia. Dėl globalizacijos pailgėjo transportavimo atstumai, atsirado būtinybė griežtai taupyti energijos išteklius ir geriau panaudoti turimą transporto infrastruktūrą, nes tolesnė jos plėtra vis dažniau susiduria su finansinėmis problemomis.

Transportavimo paslaugų poreikis tebėra didelis, tačiau jų apimties jau neįmanoma didinti, jei nėra diegiama inovacijų. Pirmiausia turima galvoje logistikos ir tiekimo grandinių valdymo sistemų modernizavimą, kurio tikslas – užtikrinti, kad būtų kuo efektyviau panaudojama jau egzistuojanti infrastruktūra. Drauge privalu konsoliduoti gabenamų krovinių apimtį ir taikyti intermodalinio transporto sprendimus, leidžiančius optimaliai panaudoti visas transporto rūšis, atsižvelgiant į jų pranašumus.

Nebijokime ambicingų planų

Į šiuos iššūkius turi būti pasirengę atsiliepti ne tik privataus sektoriaus atstovai (vežėjai, tiekimo grandinių valdytojai, logistikos paslaugų teikėjai, terminalų operatoriai), bet ir atsakingos valdžios institucijos. Tai ypač svarbu dabar, kai vyksta sparti tarptautinių transportavimo ir logistikos grandinių plėtra. Kad būtų kuo efektyviau reaguojama į globalizacijos iššūkius, privalu pagal galimybes nacionalinės transporto politikos siekius derinti su kitų šalių panašiomis transporto strategijomis.

Suprantama, tai labai sudėtingi, glaudaus verslo, mokslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimo reikalaujantys darbai. Be to, juos sunkina ir politinė suirutė gretimose valstybėse. Tačiau jei Lietuva nenori atsidurti nuošalėje tų procesų, kurie dabar vyksta globalioje transporto ir logistikos erdvėje, jai lieka tik vienas pasirinkimas - tęsti jau pradėtus darbus.

Pirmiausia turiu galvoje koordinuotą intermodalinio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus plėtotę pietiniame Baltijos jūros regione. Asociacija „East-West Transport Corridor“ (EWTCA) kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos ir Vokietijos jau yra parengusi koridoriaus plėtros strategiją bei veiksmų planą iki 2030 metų.

Švedijos kompanijos „Sweco“ transporto ekspertų vertinimu, dabar pietinio Baltijos regiono Rytų-Vakarų transporto koridoriui tenka apie 2,3 proc. Azijos-Europos tarptautinės prekybos srautų. Jų bendra apimtis siekia maždaug 552 mlrd. eurų (1,9 trln. litų). Jeigu bus sėkmingai įgyvendintos koridoriaus plėtros strategijoje ir veiksmų plane numatytos priemonės, 2030 metais šiuo transporto koridoriumi, kuriam priklauso ir Lietuvos transporto sistema, plūs dvigubai didesni tarptautinės prekybos srautai. Akivaizdu, jog tai daug ambicingesnė Lietuvos transporto sistemos perspektyva nei ta, kuri siejama su šalies bendrojo vidaus produkto fliuktuacijomis (ar prognozėmis) ir kurią dažniausiai vos ne pesimistiškai piešia mūsų ekonomikos ir bankų ekspertai. Tačiau Lietuva tikrai nėra tokia bejėgė, kad galėtų atsisakyti didelių ir ateityje jai būsiančių naudingų idėjų.

Didžiausia nauda – vidutinėms įmonėms

Žinoma, transporto verslas ir transporto taikomasis mokslas turi atlikti namų darbus. Čia mums puikiai galėtų talkinti Lietuvos sumanios specializacijos programa (SSP), kurios prioritetus neseniai patvirtino Vyriausybė. Vienas tų prioritetų sako, kad naudojantis tarptautinių transporto koridorių vadybos ir transporto rūšių integracijos inovacinėmis technologijomis bei modeliais būtų galima efektyviai įtraukti Lietuvos transporto sektorių į tarptautines transporto logistikos ir tiekimo grandines. Pavyzdžiui, racionalūs sprendimai ir modeliai integruojant bei harmonizuojant vežimus ilgais nuotoliais su paskutinės mylios vežimais padėtų mažoms ir vidutinio dydžio transporto įmonėms efektyviau integruotis į tarptautinių transporto ir logistikos paslaugų rinką. Tuo pat metu būtų ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip plačiau panaudoti ne tokias taršias ir kartu energijos išteklius tausojančios transporto priemones prekėms galutiniams vartotojams išvežioti.

Viena perspektyviausių ir daug praktinės naudos žadančių taikomųjų tyrimų krypčių - skirtingų transporto rūšių integravimo ir daugiarūšio transporto terminalų bei platformų tinklo, užtikrinančio sklandų keleivių ir krovinių transportavimą nuo "durų iki durų", formavimas.

Jeigu mums pavyktų taikomojo mokslo tyrimų pagrindu parengti racionalius sprendimus, o verslas imtųsi iniciatyvos juos įgyvendinti, iki 2030 metų, kaip jau minėjau, per Lietuvos teritoriją gabenamų tranzitinių krovinių apimtį (kartu kurdami ir pridėtinę vertę) galėtume padvigubinti.

Dabar labai svarbu, kad SSP nebūtų daroma dirbtinių kliūčių ir kad kuo skubiau būtų pradėtos įgyvendinti programoje numatytos nuostatos. Kaip parodė patirtis, įgyta rengiant SSP, transporto ir logistikos verslas bei taikomasis mokslas jau yra subrendę efektyviai bendradarbiauti parenkant priemones, kuriomis operatyviai būtų reaguojama į globalius iššūkius. Sportiniais terminais kalbant, belieka laukti startinio šūvio.

Autorius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"