TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Transporto kryptis – išmanusis kelias

2013 12 04 6:00
A.Šakalys: "Prioritetų įgyvendinimas leistų Lietuvos transporto sistemai efektyviai įsiterpti į tarptautines transporto grandines."  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vykdant Lietuvos Vyriausybės 2013 metų spalio 14 dienos nutarimą šešiomis prioritetinėmis kryptimis yra rengiami siūlymai dėl Lietuvos sumanios specializacijos prioritetų.

Prioritetas čia suprantamas kaip inovacinių technologijų ar procesų kūrimas, kurių pritaikymas turi didelį potencialą transformuoti Lietuvos ūkį: didinti jo konkurencingumą bei gebėjimą efektyviai reaguoti į globalias raidos tendencijas ir iššūkius. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos (ES) finansinio 2014-2020 metų programavimo periodui, rengia visos ES šalys. Lietuvoje tris diskusijas tema „Transportas, logistika ir informacijos bei ryšių technologijos (IRT)“ bei apklausą šia tema surengė Mokslo ekspertų grupė, kuriai vadovauja dr. Algirdas Šakalys. Jis "Lietuvos žinioms" pakomentavo atliktų darbų rezultatus.

Liko trys prioritetai

- Vien per pastarąjį mėnesį Mokslo ekspertų grupė, kuriai vadovaujate, surengė tris diskusijas „Transportas, logistika ir IRT“ bei mokslo ekspertų apklausą, kad nustatytų šiuolaikinio transporto ir logistikos prioritetus. Kodėl pasirinktas tik šis sektorius?

- Prie bendro stalo Lietuvos mokslininkai, verslininkai ir viešojo sektoriaus atstovai susėdo tam, kad rastų sprendimus, kaip dirbant kartu galima sukurti konkurencingą žiniomis paremtą ekonomiką, kurios naudą galėtų pajusti Lietuvos gyventojai.

Manau, kad labai pagrįstai tarp prioritetinių krypčių (iš viso jų yra šešios) pateko transportas ir logistika. Tiesa, transporto ir logistikos sektorius yra sujungtas su informacinių ir ryšių technologijų sektoriumi.

- Kaip vyko diskusijos?

- Siekdami identifikuoti ir atrinkti prioritetus turėjome tris diskusijų ratus, kuriuose aktyviai dalyvavo mokslininkai, transporto ir logistikos verslo bei valdžios institucijų atstovai. Turiu pasakyti, kad pats atrankos procesas buvo atviras ir skaidrus, nes prioritetai buvo atrenkami tik diskusijose pateiktų argumentų, bet ne užkulisinių susitarimų pagrindu. Iš tiesų atrinkti prioritetus nebuvo lengva, kai iš per pirmą diskusiją pateiktų 53 technologijų ir procesų transporto bei logistikos sektoriuje teko „susisiaurinti“ iki trijų prioritetų, dėl kurių buvo galutinai susitarta per trečią diskusiją.

Žinoma, būčiau neteisus teigdamas, jog visi diskusijų dalyviai buvo labai laimingi, nes dėl mažo prioritetų skaičiaus ne visų mokslininkų lūkesčiai galėjo išsipildyti. Bet esant skaidriam prioritetų atrankos procesui pavyko pasiekti konsensusą.

Kartu tenka pažymėti, kad dauguma dialogų dalyvių buvo patenkinti realiai užsimezgusiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo procesu ir būtų linkę jį pratęsti ateityje sprendžiant kitus uždavinius.

Teiks Europos Komisijai

- Kokius Mokslo ekspertų grupė yra numačiusi sumanios transporto sistemos diegimo etapus Lietuvoje? Kiek tai kainuos? Kas turėtų būti finansuotojas?

- Šį procesą Lietuvoje koordinuoja ne mokslo ekspertai, bet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA). Tai yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo. Tuo tarpu sprendimus dėl prioritetų priims Vyriausybė po nustatyta tvarka atliktų svarstymo procedūrų, kurios, mano žiniomis, jau bus pradėtos šią savaitę.

Vėliau sumanios specializacijos prioritetai bus pateikti Europos Komisijai, nes sutartiems ir patvirtintiems prioritetams įgyvendinti bus naudojamos ES 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšos. Suprantama, kad prie prioritetų įgyvendinimo finansavimo teks prisidėti ir Lietuvos valdžios struktūroms, ir privačiam verslui.

Apie konkrečias skaičius dar anksti kalbėti, kol galutinai nesusitarta dėl prioritetų. Pagaliau mokslo ekspertų grupių vadovai prie finansavimo problemų sprendimo neprisideda. Kai bus patvirtinti sumaniosios transporto sistemos (STS) prioritetai, tuomet mokslo ekspertai vėl bus pakviesti talkinti parengiant kiekvieno prioriteto įgyvendinimo kelrodį.

- Kokią naudą iš STS galėtų turėti Lietuvos verslas ir šalis apskritai?

- Rengdami STS prioritetus siekėme identifikuoti tiktai tuos iš jų, kurie leistų padaryti provežį transporto ir logistikos sektoriuje tarptautiniu mastu. Po diskusijų ir visuomenės apklausų sutarėme koncentruoti dėmesį tiktai į tas transportavimo ir logistikos technologijas, kur galime padaryti realią pažangą (proveržį). Vienas tokių prioritetų - inovaciniai tarptautinių transporto koridorių ir logistikos tinklų valdymo modeliai, kuriuos įgyvendinant būtų plėtojamos įvairios inovacinės technologijos ir procesai. Tai - fragmentuotųjų ir skirtingų transporto ir logistikos informacinių sistemų (išilgai konkretaus transporto koridoriaus) integracijos procesai; integruotų informacinių sistemų platformų pagrindu diegiami inovaciniai tarptautinių transporto koridorių modeliai ir procesai.

Dar vienas svarbus prioritetas - transporto rūšių integracijos technologijos ir valdymo tobulinimas. Įgyvendinant šį prioritetą būtų diegiamos informacinių ryšių technologijos, padėsiančios plėtojant „vieno langelio“ principu paremtą integralią nacionalinę informacinę sistemą, rengiamos daugiarūšio transporto platformų koncepcijos ir technologijos

Mokslininkai prognozuoja, kad šių prioritetų įgyvendinimas leistų Lietuvos transporto sistemai efektyviai įsiterpti į tarptautines transporto grandines ir iki 2030 metų padvigubinti savo kaip tranzito šalies konkurencinį pajėgumą. Įgyvendinant prioritetą „Sumaniosios transporto sistemos ir IRT“ dar būtų sukurtos ir prielaidos naujam judumo modeliui suformuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"