TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Transporto laukia nuostoliai dėl EK konvencijų

2013 06 04 7:54
Laivas "Dimas", kurį valdžiusi rusų įmonė bankrutavo, Klaipėdoje buvo supjaustytas į metalo laužą. Vidos Bortelienės nuotrauka

Įgiję stiprias pozicijas Europos krovinių vežimo rinkoje Lietuvos verslininkai turi gerai išmanyti tarptautinę teisę ir neprarasti budrumo.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius transporto ir logistikos forume Klaipėdoje prognozavo, kad šiemet transporto paslaugų dalis šalies bendrojo vidaus produkto sandaroje sieks 12,6 procento. Pernai transportas iš eksporto uždirbo 9,5 mlrd. litų, iš importo - 6,5 mlrd. litų. Toks teigiamas balansas akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos vežėjai yra konkurencingi Europos rinkoje.

Kai transporto sektoriuje matyti kilimas ir didėja konkurencija, vežėjams, uostininkams bei laivininkams tenka spręsti daug globalios rinkos iškeltų teisinių uždavinių.

Brangs jūrų prekyba

Advokatų kontoros "Averus" partnerė Regina Derkintytė-Kaupienė teigia, kad Europos Komisijos (EK) MARPOL konvencijos priedas, reikalaujantis nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūrose drastiškai sumažinti taršą iš laivų, darys neigiamą įtaką regiono ekonomikai. Laivų savininkai turi 3 išeitis: 1,5 proc. sieringumo jūrinį mazutą keisti brangesniais ir švaresniais dyzeliniais degalais; laivuose įrengti gaudyklę (tai padaryti įmanoma tik trečdalyje laivų); statyti suskystintomis dujomis varomus laivus. Pastarasis būdas negali būti įgyvendintas staiga, nes taip greitai neįmanoma uostuose sukurti dujų stočių (bunkeriavimo vietų) tinklo.

Ta pati konvencija su švelnesniu reikalavimu Viduržemio jūros regionui (0,5 proc. sieros degaluose vietoj 0,1 proc. bendros normos) įsigalios tik nuo 2020 metų. Tai sukuria nevienodas sąlygas laivybos ir prekybos dalyviams.

"Skaičiuojama, kad tokios permainos laivybos pramonei kainuos nuo 2,6 iki 11 mlrd. JAV dolerių. Prekių siuntėjams pabrangs krovinių gabenimo įkainiai. Anksčiau prioritetas teiktas pigiausiam jūrų transportui, dabar kroviniai grįš į sausumą. Prasidės verslo perkėlimas. Skandinavų pramonės gamintojai yra pareiškę, kad dalį verslo iškels iš šalies", - permainų pasekmes vardijo teisininkė.

Netrukus įsigalios Konsoliduota darbo jūroje standartų konvencija, kuri laikoma ketvirtuoju saugios laivybos ramsčiu kartu su SOLAS, MARPOL ir STCW konvencijomis. Ji apima Tarptautinės darbo organizacijos iki tol galiojusias 68 rekomendacijas ir yra privaloma net jos neratifikavusioms valstybėms. Lietuvos laivai šiemet tikrinami ir negalės plaukioti be šios konvencijos atitikties dokumentų.

Patikimi partneriai - suvaldyta rizika

Advokatų kontoros "Lawin" teisininkės Vilija Vaitkutė-Pavan ir Rasa Grambaitė transportininkams dalijo patarimus, kaip sumažinti verslo riziką gabenant krovinius kelių vežėjų grandinėje. Pasak jos, iš transportininkų bylų kiekio galima spręsti, kad šioje rinkoje krizė ritasi žemyn, prekybos mastas plečiasi. Iki šiol dar ne visi yra perpratę solidarios atsakomybės taisyklę, kad pagal tarptautinius reikalavimus kiekvienas iš kelių vežėjų, jei visi dirba pagal vieną sutartį, atsako už visą vežimo procesą, pavyzdžiui, nuo Kazachstano iki Vokietijos.

Todėl prieš imantis užsakymo reikėtų išsiaiškinti partnerių, jeigu jie žinomi, patikimumą ir mokumą, siekti riziką suvaldyti. Gerai turėti savo atstovų kiekvienoje tranzito šalyje, kad jie dalyvautų perimant krovinius ir kilus ginčui teisme paaiškintų situaciją.

Mat neretas atvejis, kai žala išieškoma ne iš krovinį sugadinusio vežėjo, o iš to, kuris turi pinigų. Tokiu atveju atsakovui lieka galimybė prisiteisti nuostolius iš kitų vežėjų regreso tvarka, bet dažnai šie jau būna bankrutavę.

Nereikėtų pasikliauti ir pačiu pigiausiu draudimu, kaip buvo daroma per krizę, nes patirtų nuostolių toks draudimas neatlygina. Ir negalima vengti teismo užsienyje procesų, kad įmonė neprarastų solidarių nuostolių išieškojimo teisių.

Advokatės aiškino gudrybes, kurių reikėtų imtis pasirašant sutartis, nes dirbant intensyviai ginčų retai įmonei pavyksta išvengti. Viena tokių - pasirinkta arbitražo vieta: geriausia, kad tai būtų Lietuva, kurioje bylinėjimosi išlaidos mažesnės nei Vakarų valstybėse, o žalos senaties terminams trumpiausias - vieni metai.

Laivai be savininkų

Pasak advokatės R.Derkintytės-Kaupienės, Klaipėdos uosto naudotojams nemenką rūpestį kelia šeimininkų palikti laivai, nors šio reiškinio mastas sumažėjęs. Tai ne tik finansinė problema, bet ir ekologinis pavojus. Jie žiemą skęsta, užteršia akvatoriją.

Prieš 13 metų tokių likimo valiai paliktų laivų, kurių kreditoriai ieškojo pinigų per teismą, buvo 20. Pastaruoju metu nagrinėjamos tik dvi bylos. Bendrovė "Memelio miestas", kurios teritorijoje stovi Panamoje registruoti laivai "Alexandra S" (nuo 2004 metų pabaigos) ir "Tifany S" (nuo 2010 metų vasaros), už švartavimo paslaugas prašo priteisti per pusę milijono litų.

Tačiau greičiausiai atsiras ir kitų kreditorių, kaip buvo pastarąjį kartą nagrinėtose laivų "Volk Arktiki" ir "Dimas" bylose, ieškinį pirmiems pateikus laivų remontininkams. Pirmasis laivas varžytinėse buvo parduotas naujam savininkui, antrasis - supjaustytas į metalo laužą.

Dažniausiai šeimininkų netenka tie laivai, kurie atplaukia į laivų remonto įmones. Dėl savininko finansinių sunkumų remontas užtrunka neribotą laiką, o įsiskolinęs už paslaugas uostui ir įgulai savininkas dingsta nežinia kur.

Abu šį kartą uoste "įšalę" laivai registruoti Panamoje ir kompanijų juridiniai adresai nustatyti pagal registro duomenis. Tik jų pėdos ten, matyt, seniai ataušusios. "Teismas diplomatiniais kanalais bando atsakovui įteikti procesinius dokumentus. Tai trunka jau pusantrų metų", - apie beveik beviltišką situaciją kalbėjo teisininkė, sunkiai įsivaizduojanti, ką darys teismas, jeigu laivų savininkų rasti nepavyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"