Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Transporto lobizmui sparnus augino amerikiečiai

 
2017 09 20 6:00
"Uber" užsakymu tiesiogine lobistine veikla sureguliavus teisinę keleivių pavėžėjimo paslaugos bazę, ja mielai naudojasi ir amerikiečių konkurentės.  
"Uber" užsakymu tiesiogine lobistine veikla sureguliavus teisinę keleivių pavėžėjimo paslaugos bazę, ja mielai naudojasi ir amerikiečių konkurentės.   Alinos Ožič nuotrauka

2016 metais Lietuvoje aštuoni savo veiklą Valstybinėje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) registravę fiziniai ir juridiniai asmenys vykdė 10 tiesioginių lobistinių projektų, iš kurių trys buvo susiję su transportu.

Tiesioginis, arba legalus, lobizmas Lietuvoje vis dar yra svetimkūnis. Dominuoja grupių interesams atstovaujantys šešėliniai lobistai, dažniausiai veikiantys per partijas ar visuomeninių politikų padėjėjų institutus, kai svarbūs verslo, karjeros ir netgi valstybiniai reikalai sprendžiami pirtelėse, medžiotojų būreliuose, kavinėse ar kitose panašiose vietose. Tvirtinama, kad Lietuvoje dirba apie 40–50 šešėlinių lobistų.

Oficialiai savo veiklą deklaravusių ir pagal Lobistinės veiklos įstatymą legaliai veikiančių fizinių bei juridinių asmenų yra 35, tačiau iš jų realia veikla užsiima ne daugiau kaip 6. Jų darbą reglamentuojantis įstatymas įpareigoja deklaruoti lobistinės veiklos užsakovus, pajamas, o kartu ir visuomenė gali matyti, kokie interesai vienu ar kitu metu dominavo valstybėje.

Iš VTEK paskelbtos 2016 metų tiesioginės lobistinės veiklos ataskaitos aiškėja, kad pernai transporto sektoriuje skaidriai lobizmo paslaugas užsakė trys Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys – JAV tarptautinės transporto bendrovės „Uber“ padalinys, viešoji įstaiga (VšĮ) „Vilniaus metro“ ir asociacija „Lietuvos keliai“.

Lobizmas gerino šalies įvaizdį

Žodis „Uber“ lietuviams šiandien asocijuojasi pirmiausia su moderniomis technologijomis ir papildomu uždarbiu, kai techniškai tvarkingą automobilį valdantis vairuotojas, užsiregistravęs specialioje svetainėje, laisvalaikiu gali papildomai užsidirbti vežiodamas keleivius. Kad atsirastų tokia galimybė, iš pradžių reikėjo įkalbinti politikus pakeisti ar papildyti 16 Kelių transporto ir Administracinių nusižengimų kodeksų straipsnių, taip pat – susisiekimo ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymus, kuriais reglamentuojama keleivių vežimo už atlygį tvarka.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai juokų darbas. Nuo sovietinių laikų mūsų šalis garsėjo neskaidriomis, kartais – nusikalstamų grupuočių valdomomis taksi paslaugomis, kurių šešėlinis lobizmas – ypač stiprus.

Todėl „Uber“ skaidri lobistinė veikla buvo iššūkis. „Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, kuri sureguliavo keleivių pavėžėjimo paslaugas pasinaudodama legaliu lobizmu. Reikėjo išspręsti, kaip užsisakyti paslaugą sumanęs klientas turi registruotis, deklaruoti savo kontaktus ir t. t. Tas pat – ir dėl vairuotojų. Tai privalo būti teisiškai sureguliuota. Iki tol tinkamas keleivių pavėžėjimo verslo teisinis reguliavimas galiojo tik Amerikoje. Mes buvome antri, dar po pusmečio Lietuvos pavyzdžiu pasekė ir Estija“, – prisiminė lobistas Andrius Romanovskis.

Pasak jo, skaidrus ir sėkmingai pasibaigęs „Uber“ bendrovės interesų gynimas Lietuvoje prisidėjo ir prie teigiamo tarptautinio mūsų šalies įvaizdžio gerinimo pasaulyje. „Pavykus tiesioginiu lobizmu sureguliuoti keleivių vežimo paslaugų teisinę bazę, pasauliui mūsų valstybė prisistatė kaip moderni ir pažangi“, – aiškino jis.

Tiesioginio lobizmo paslaugas užsakė tarptautinės kompanijos padalinys Lietuvoje UAB „Uber Lithuania Software and Development“.

Portale rekvizitai.lt skelbiamas vidutinis bendrovės darbuotojų uždarbis liepą siekė 4377,89 euro. „Lietuvos žinių“ duomenimis, tai nėra vairuotojų alga. „Uber Lithuania Software and Development“ specializuojasi teikti programavimo paslaugas viso pasaulio „Uber“ bendrovės padaliniams, todėl didžiąją dalį viešai skelbiamo vidutinio uždarbio Lietuvoje sudaro informacinių technologijų specialistų atlyginimas.

Legalus lobizmas bus skatinamas

Dar dviejų transporto projektų lobizmo užsakymus pateikė VšĮ „Vilniaus metro“ ir asociacija „Lietuvos keliai“. Viešajai įstaigai rūpėjo Metropoliteno įstatymas, o kelininkų organizacijai – naujos redakcijos Viešųjų pirkimų (VP) įstatymas. Šįkart ir samdyti legalūs lobistai, ir jų užsakovai apie laimėjimus vengė kalbėti.

„Vilniaus metro“ užsakymą atlikęs lobistas Liudvikas Ragauskis trumpai paaiškino, kad praėjusiais metais Metropoliteno įstatymas buvo du kartus teiktas tvirtinti Vyriausybei, tačiau ši grąžino jį tobulinti, o dabar dokumentas „užšaldytas“.

Oficialiai savo veiklą deklaravusių ir pagal Lobistinės veiklos įstatymą legaliai veikiančių fizinių bei juridinių asmenų yra 35, tačiau iš jų realia veikla užsiima ne daugiau kaip 6.

Su „Lietuvos kelių“ pasamdytu tiesioginiu lobistu Linu Sesicku nepavyko susisiekti, o lobizmo paslaugų užsakovės kelininkų asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas irgi atsisakė ką nors komentuoti šiuo klausimu.

Neoficialiais „Lietuvos žinių“ duomenimis, „Lietuvos keliams“ galimai rūpėjo pasiekti, kad jų lūkesčius atitiktų 55-as naujos redakcijos VP įstatymo straipsnis. Iki tol galiojo šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata viešųjų pirkimų nugalėtoją rinktis pagal mažiausios kainos kriterijų, o tai ne visuomet užtikrindavo kokybišką rangos darbų atlikimą.

Ši asociacija niekada neslėpė, kad jos narėms yra labiau priimtinas reikalavimas perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal ekonominio naudingumo kriterijų. 2017 metų liepos 1 dieną įsigaliojusiame naujos redakcijos VP įstatyme yra nurodyta konkursų laimėtojus skelbti atsižvelgus į jų pasiūlytą kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, kas lyg ir atitiko kelininkų siekius.

Nepaisant smulkių nesėkmių, Seime linkstama kuo labiau palaikyti tiesioginius lobistus. Šių metų liepos pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė naują Lobistinės veiklos įstatymą, kuris pakeitė galiojusį nuo 2000-ųjų ir iš esmės neveikusį. Viena svarbiausių įstatymo naujovių – dabar bet kuris lobistinę veiklą sumanęs vykdyti Lietuvos verslo subjektas privalės tai daryti tik per tiesioginį lobistą.

„Skirtumas tarp legalių ir vadinamųjų šešėlinių lobistų yra, nes legalus lobistas įvardija, kieno interesams atstovauja, jis yra registruotas. Tada ir politikas kiekvienu atveju viešojoje erdvėje gali nurodyti tokius susitikimus konkrečiu klausimu. Tuo naudojasi Seimo nariai, jie skelbia apie susitikimus specialioje interneto rubrikoje. Tada nekyla įtarimų, kad viskas vyko už uždarų durų arba geriant vyną kavinėje, kas gali mesti tam tikrą šešėlį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"