Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Transporto sektorių krečia paslaptingi bankrotai

 
2017 05 03 12:00
Vežėjai automobiliais skundžiasi, kad jiems daugiausia nuostolių pridaro nelicencijuojamos vietos krovinių ekspedijavimo įmonės.    "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tarptautinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai ir logistikos įmonės turi vis didesnių sunkumų dėl atsiskaitymų su verslo partneriais. Problema dar didės, nes pastaruoju metu transporto sektoriaus bankrotų skaičius yra toks didelis, kokio nebuvo net 2008 ir 2009 metais, kada prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė.

Tarptautinė internetinė platforma trans.eu, jungianti krovinių ekspeditorius ir vežėjus, pavojaus varpais ėmė skambinti balandžio pradžioje. Savo pranešime ji atskleidė, kad su sutrikusiais atsiskaitymais šiuo metu susiduria 65 proc. tarptautinėje rinkoje dirbančių Lietuvos krovinių vežimo ir ekspedijavimo įmonių.

Platformos padalinio transcash.eu duomenimis, dažniausios skolininkės Europos krovinių vežimo rinkoje yra vokiečių įmonės, kurioms 2017 metų pradžioje įvairių Senojo žemyno šalių teismuose buvo iškeltos 3468 bylos.

Antrą „juodosios“ statistikos laiptelį užima Lietuvos (823 bylos), trečią – Prancūzijos (540 bylos) bendrovės. Tačiau lietuviai nepralenkiami skaičiuojant išieškomos skolos dydį vienai įmonei. Anot trans.eu, užsienio įmonės vidutiniškai iš vienos lietuvių bendrovės siekia prisiteisti 1647 eurus.

Tuo metu vidutinė Vokietijoje registruoto vežėjo ar ekspeditoriaus skola sudaro 545 eurus. Iš viso iš Lietuvos krovinių vežimo ir ekspedijavimo tarptautiniais maršrutais įmonių, pasak platformos, metų pradžioje siekta per teismus atgauti 1 355 676 eurus.

Vežėjai kaltina ekspeditorius

Trans.eu teigimu, lietuvių verslininkams daugiausia yra skolingos Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ir Baltarusijos įmonės. Lietuvos transporto sektoriaus įmonės dažniausiai nemoka lenkų ir kitoms lietuvių įmonėms. Tarp laukiančiųjų pagal sutartis priklausančių pinigų yra ir Baltarusijos bei Slovakijos bendrovių. Galimas dalykas, kad kreditorės pinigų taip niekada ir neatgaus, mat pernai mūsų šalies transporto sektorių užgriuvo bankrotų kruša.

Tiesa, išsiaiškinti, kuris krovinių vežimo sektorius – vežėjai ar ekspeditoriai – labiausiai kalti dėl susidariusios padėties, nėra lengva. Ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, ir nacionalinė logistų bei ekspeditorių asociacija „Lineka“ neigia, kad jų narės galėtų būti įklimpusios į skolas tarptautiniams kreditoriams. Tačiau toli gražu ne visi vežėjai ir/ar ekspedijavimo įmonės yra „Linavos“ ir „Linekos“ nariai.

„Linava“ savo komentare „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad mūsų šalies vežėjai „Europoje žinomi ir vertinami kaip patikimi partneriai, teikiantys kokybiškas paslaugas, ir jie nediskredituoja Lietuvos vardo“. „Informacijos apie skolininkus nerenkame ir jos neturime, tačiau vežėjai paprastai būna tos įmonės, su kuriomis vėluojama atsiskaityti.

Nuvežus krovinį mokėjimų atidėjimai siekia 45–60 dienų, po kurių vežėjai ir sulaukia savo užmokesčio. Analogiškoje situacijoje yra ir Lenkijos vežėjai“, – pabrėžė asociacija.

2016-aisiais bankrutavo daugiausia transporto sektoriaus įmonių per pastarąjį dešimtmetį – 409.

Kartu „Linava“ atkreipė dėmesį, jog „nereikia pamiršti“, kad transporto sektoriuje dirba ne vien krovinių vežimo įmonės, bet ir „ekspeditoriai, logistai, sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės ir t. t.“. „Linavos“ atstovas Vytautas Kleinauskas komentavo, kad didžiausia Lietuvos transporto sektoriaus problema – esą nepatikimos krovinių ekspedijavimo bendrovės.

Paslapties šydas virš bankrutuojančiųjų

„Šiuo atveju išskirčiau ekspedijavimo paslaugas teikiančias įmones, kurių dalis jau seniai tapo galvos skausmu vežėjams. Dažnas atvejis, kai tokios įmonės teturi menkavertį turtą ir, iškilus mokumo problemoms, vėluoja atsiskaityti su vežėjais arba bankrutuoja.

Taip pat ne kartą yra akcentuota, kad šios srities įmonės turėtų būti licencijuotos ar kitaip papildomai kontroliuojamos bei užtikrinti savo finansinį pajėgumą būtent dėl minėtų problemų, kai dažnai vėluojama atsiskaityti su vežėjais. Lenkijoje ir kitose valstybėse ekspeditorių veikla licencijuota“, – pažymėjo V. Kleinauskas.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, daugelis tokių krovinių ekspedijavimo įmonių jokioms asociacijoms, taip pat – ir „Linekai“, nepriklauso. Valstybės vardu juridinių asmenų bankrotus administruojanti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AATVNVT) prie Finansų ministerijos pripažino, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus tarnybai nėra privalu klasifikuoti bankrutuojančias bendroves pagal ekonominės veiklos rūšis. AATVNVT šį darbą geranoriškai atliko tik paprašyta dienraščio.

Bet tarnybos „Lietuvos žinioms“ pateiktoje transporto sektoriaus veiklos klasifikacijoje nėra žodžių „vežėjai automobilių keliais“, „ekspedijavimas“, „logistika“. Bendresne ir kartu platesne prasme šias sąvokas atstoja ekonominės veiklos rūšys, įvardytos kaip „sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais“ bei „sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla“.

Dešimtmečio bankrotų rekordas

Pastaruoju metu tiesiog stulbinamai daugėja bankrotų. AATVNVT duomenimis, 2017 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje bankrutavo 50 sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais įmonių, arba 42,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016-aisiais (35). Lyginant du šiuos laikotarpius, paaiškėjo, kad šių metų sausį-kovą sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikla užsiimančių įmonių bankrotų padaugėjo 100 procentų. 2016 metų pirmąjį ketvirtį bankrutavo 10, šiemet per tą patį laikotarpį – 20 bendrovių.

2016 metais AATVNVT registravo 409 transporto sektoriuje veikusių įmonių bankrotus, arba 47,1 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Tai – didžiausias bankrotų skaičiaus augimas nuo 2008 ir 2009 metų, kai prasidėjo pasaulinė ekonomikos krizė. 2008-aisiais, palyginti su 2007 metais, bankrutavo 100 proc., 2009-aisiais, palyginti su 2008-aisiais, 242,2 proc. daugiau bendrovių.

2017 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje bankrutavo 50 sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais įmonių, arba 42,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016-aisiais.

Tačiau 2016-aisiais bankrutavo daugiausia transporto sektoriaus įmonių per pastarąjį dešimtmetį – 409. Net ir per patį krizės siautėjimą 2009-aisiais bankrutavusių transporto sektoriaus bendrovių buvo mažiau – 349.

Bankrotų kruša transporto sektoriuje prasidėjo ir šie metai. 2017 metų pirmajį ketvirtį, palyginti su 2016 metų sausiu-kovu, bankrutavo 46,8 proc. daugiau transporto sektoriaus bendrovių, ir tai tik 0,2 proc. geresnis rezultatas už tą, kurį AATVNVT fiksavo pernai.

Transporto sektoriaus įmonių bankrotų skaičiaus pokytis 2007–2016 metais

MetaiBankrotų skaičius (vnt.)Pokytis*
200751–31,1
2008102+100
2009349+242,2
2010279–20,1
2011181–35,1
2012184+1,7
2013248+34,8
2014300+21
2015278–7,3
2016409+47,1

*Palyginti su ankstesniais metais.

Šaltinis: AATVNVT.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"