TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Transporto smegenų centras - ne tik vizija

2012 07 11 9:11
Teigiama, kad Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centras dar labiau padidintų Lietuvos kaip tranzito valstybės svorį. /LŽ archyvo nuotraukos

Viena aukštoji mokykla, keturios asociacijos, o kartu su jomis ir bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" bei Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pasirašė ketinimų deklaraciją dėl Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro įkūrimo.

"Lietuvos geležinkelių" vardu parašą po ketinimų protokolu padėjo bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto - šios įmonės rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Taip pat dokumentą pasirašė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto dekanas doc. Vilius Bartulis, Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos automobiliais "Linava" atstovas Algirdas Baranauskas, Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistikos asociacijos "Lineka" prezidentas Tautginas Sankauskas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, asociacijos "Rytų-Vakarų transporto koridorius" ("East-West Transport Corridor" - EWTC) prezidentas ir VGTU Intermodalinio transporto kompetencijos centro direktorius Algirdas Šakalys. Šis žmogus taip pat yra vienas pagrindinių idėjos įkurti Lietuvoje Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą iniciatorių.

"Mokslinį tyrimų centrą reikėjo įkurti jau anksčiau. Bet ir dabar dar ne per vėlu. Jei Lietuva nori būti tranzito tarp aplinkinių šalių lydere, tiesiog privalo kuo greičiau į vieną kumštį sutelkti visas mokslo pajėgas", - dienraščiui LŽ sakė T.Sankauskas.

Jo tvirtinimu, Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centras reikalingas pirmiausia tam, kad mokslininkai galėtų sutelktomis pajėgomis modeliuoti transporto plėtrą į ateitį. "Dabar tokių  centralizuotų tyrimų neatliekama. Žinoma, tai spraga, kuria konkurencinėje kovoje gali pasinaudoti aplinkinės šalys. O juk jos kartu yra ir Lietuvos konkurentės dėl tranzitinių krovinių", - tikino "Linekos" vadovas.

Ketinimų deklaraciją pasirašė (iš kairės) V.Bartulis, A.Kuzmarskis, T.Sankauskas, A.Šakalys, S.Dailydka, A.Baranauskas ir A.Drungilas.

Misija - integruotis į Europą

Apie tai, kad Strateginis transporto tyrimų ir kompetencijos centras gyvybiškai reikalingas Lietuvos kaip tranzito valstybės konkurencinėms galioms padidinti, kalbama ir ketinimų deklaracijoje.

"Mes, transporto ir logistikos verslo atstovai, mokslo ir viešojo sektoriaus institucijos iš Lietuvos Respublikos, sutinkame pasirašyti ketinimų deklaraciją įkurti Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą, kuris plėtotų taikomuosius mokslinių tyrimų darbus, skatinančius ir talkinančius transporto ir logistikos sektoriaus plėtrai Lietuvoje, kuris užtikrintų įvairių transporto rūšių efektyvesnę sąveiką ir integraciją bei didintų visos Lietuvos transporto sistemos konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose", - teigiama deklaracijos preambulėje.

Anot dokumento, sukūrus Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą bus siekiama sustiprinti ir taip šiandien jau tvirtus saitus tarp jau veikiančios Lietuvos intermodalinio transporto technologinės platformos partnerių.

"Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tarptautinio Rytų-Vakarų transporto koridoriaus plėtrai, kur Lietuvos sekcija netolimoje ateityje turėtų tapti svarbia grandimi globalioje transporto ir logistikos grandinėje, aptarnausiančioje Azijos-Europos prekybos srautus, ir kur bus maksimaliai panaudoti atskirų transporto rūšių privalumai ir efektyvi jų sąveika. Šio koridoriaus geroji patirtis gali būti taikoma plėtojant ir kitus transporto koridorius", - tvirtinama deklaracijoje.

Taip pat pažymima, kad bendromis pastangomis bus siekiama sukurti patikimas prielaidas, kad "Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centras galėtų įgyvendinti savo misiją - efektyviai integruoti Lietuvos transporto sistemą į Europos transporto sistemą, taip pat amortizuoti sistemos jautrumą šiandieniniams globalizacijos iššūkiams".

Lauktų gausybė uždavinių

Ketinimų deklaracijoje dėl Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro įkūrimo taip pat smulkiai išdėstoma, kokie uždaviniai lauks, kai centras bus įkurtas. Pirmutinė centro užduotis bus vykdyti mokslinius ir tiriamuosius darbus bei projektus transporto srityje - ir šalies, ir tarptautiniu mastu. Svarbu bus naudoti inovatyvius instrumentus transporto srautams modeliuoti ir prognozuoti transporto koridoriuose.

Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centras bus kviečiamas talkinti atliekant tyrimus, studijas, rengiant konferencijas, kurios padės vykdyti dar spartesnę Baltijos jūros regiono intermodalinio transporto tinklo plėtrą; planuojama, kad centro mokslininkų pagalbos prireiks ir plėtojant naująją Rytų kaimynystės politiką transporto srityje.

Deklaracijoje tvirtinama, kad Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro vienas uždavinių bus teikti rekomendacijas valstybės institucijoms dėl investicijų į transporto infrastruktūrą prioritetų panaudojant Europos Sąjungos paramos, Lietuvos nacionalinio biudžeto, šalies ir užsienio privataus kapitalo lėšas.

Planuojama, jog centras organizuos apskritojo stalo diskusijas, seminarus ir konferencijas strateginės partnerystės klausimais Lietuvoje ir užsienyje, skleis informaciją apie inovacijas ir gerąją patirtį transporto srityje, skatins bendradarbiavimą tarp mokslininkų, valstybės institucijų ir verslo atstovų nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.

Ketinimų deklaraciją pasirašiusios verslo bendrovės, asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas susitarė, kad iki 2012 metų rugsėjo 6 dienos įpareigos jų pačių sudarytą darbo grupę parengti siūlymus dėl bendro veikimo steigiant Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą. Tiesa, kada konkrečiai bus įsteigtas centras, kol kas neaišku.

Mato didelę perspektyvą

Ketinimų deklaraciją pasirašęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos direktorius A.Drungilas dienraštį LŽ informavo, kad jo atstovaujamos įmonės greičiausiai nebus tarp naujojo centro steigėjų. "Tačiau uostui retsykiais prireikia konsultacijų, mokslinių darbų tam tikrais klausimais. Aišku, darbams atlikti skelbiame konkursus. Uostas tikrai nebus tarp Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centro steigėjų, tačiau jį įkūrus galėtume tapti centro partneriu. Mokslinių jėgų koncentracija viename centre mums, neabejoju, pridėtų dar didesnės galios vystant tranzitą", - teigė pašnekovas.

Jis sakė, kad koncentracijos nebuvimas gali kenkti netgi vienoje valstybėje veikiančioms įmonėms, o galiausiai - ir pačiai valstybei. "Gerai, kai Lietuvoje veikia viena geležinkelių bendrovė, vienas uostas. Tarkim, kaip investiciją įdedi į geležinkelį litą ir žinai, kad grąžos gali sulaukti ne tik iš "Lietuvos geležinkelių", bet ir iš jūrų uosto. O šit Latvijoje yra trys uostai, tačiau investicijų efektyvumas abejotinas", - pasakojo A.Drungilas.

Anot jo, kaimynų vyriausybei parėmus, tarkim, Ventspilio uostą, automatiškai krovinių srautas sumažėja į Rygos ar Liepojos uostus. Ir - priešingai.

"Tas pat ir dėl mokslo koncentracijos. Remiant kelis tyrimo centrus iš karto, jie vienas su kitu konkuruoja, sumažėja jų darbo efektyvumas. O sukoncentravus mokslininkų pajėgas į vienas rankas, iškart ūgteli darbo kokybė", - savo nuomonę dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir administracijos vadovas.

Pavadintų institutu

Tuo metu Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentui A.Kuzmarskiui atrodo keista, kad didelį mokslo potencialą turinti Lietuva iki šiol modeliuoti savo transporto ateitį užsako užsienio mokslininkams. "Keista, bet šiuo metu modeliai sudarinėjami toli už Lietuvos ribų. O juk mūsų mokslininkai dirba, gyvena šalia mūsų geležinkelių, šalia jūrų uosto, šalia mūsų automobilių kelių. Kas kitas, jei ne jie, geriausiai jaučia, ką reikėtų tobulinti, kad mūsų šalis ateityje labiausiai iš visų valstybių klestėtų kaip tranzitinė šalis tarp Rytų ir Vakarų?" - retoriškai klausė A.Kuzmarskis.

Jis sakė, kad daugiausia Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų pajėgomis nemažai nuveikta jau dabar. Iš esmės įgyvendinant mokslininkų idėjas pradeda veikti Rytų-Vakarų žaliojo transporto koridorius. Visu pajėgumu dirba Lietuvos intermodalinio transporto platforma. Mokslininkų idėja buvo sukurti ir asociaciją "Rytų-Vakarų transporto koridorius" ("East-West Transporto Corridor - EWTC), kuri suvienytų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje veikiančias logistikos asociacijas. "Net patys nesitikėjome tokių greitų rezultatų. Šiandien asociacija jau turi narių iš Portugalijos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano. Aišku, jų dar daugės", - sakė A.Kuzmarskis.

Be to, jis siūlo planuojamą kurti Strateginių transporto tyrimų ir kompetencijos centrą, atsižvelgiant į jo reikšmę, vadinti ne centru, o institutu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"