TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Traukitės iš kelio specialiųjų tarnybų automobiliams

2016 11 28 8:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pastebėję specialiųjų tarnybų automobilių signalus dalis vairuotojų sutrinka ir ne visada žino, kaip elgtis. Akimirkos sumaištis arba neapdairumas gali baigtis eismo įvykiu, tačiau atsakomybė už tai gali tekti bet kuriai pusei.

Nors Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta eismo dalyvių pareiga visų pirma įsitikinti manevrų saugumu, tačiau rekomenduoja neužmiršti, kad medikų bei pareigūnų gaišinimas ar sustabdymas jiems vykstant į pagalbos vietą gali turėti kur kas rimtesnių pasekmių, nei automobilių aplamdymas, sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

„Vairuotojai, pamatę specialiųjų tarnybų švyturėlius bei išgirdę garso signalus turėtų suvokti, kad galimai kažkur sužeistas ar serga žmogus, kilo gaisras, įvyko konfliktas. Tokiais atvejais, kai svarbi kiekviena minutė ar net sekundė, eismo dalyviai – vairuotojai ir pėstieji – turi operatyviai pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir stengtis pirmiausiai praleisti tuos, kurie skuba gelbėti gyvybių“, – sako A. Žiukelis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad ne visiems signalams reikia vienodai paklusti: pavyzdžiui, privačių apsaugos tarnybų ar kelininkų naudojami geltoni švyturėliai pirmenybės eisme nesuteikia.

Pirmumo teisę suteikia mėlyni ir raudoni, arba tik mėlyni švyturėliai. Jų suteikiamomis teisėmis Lietuvoje naudojasi priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, policija, greitoji medicinos pagalba ir kai kurios kitos tarnybos.

Tuo tarpu oranžinius švyturėlius įjungia įvairios avarinės ir saugos tarnybos, tačiau šie tik įspėja eismo dalyvius apie galimą pavojų, bet jokių privilegijų kelyje nesuteikia.

A. Žiukelio teigimu, į specialiųjų tarnybų automobilius dėmesį privalo atkreipti ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji.

„Galiojančios taisyklės suteikia teisę specialiosioms transporto priemonėms nepraleisti pėsčiųjų, todėl jie turi būti itin atidūs. Artėjant specialiajai transporto priemonei pėstiesiems draudžiama pradėti eiti per važiuojamąją kelio dalį, o jau esantiems joje privalu nedelsiant pasitraukti“, – sako BTA atstovas.

Anot jo, nepaisant taisyklių ir atsargumo priemonių, kelyje vis dėlto pasitaiko eismo įvykių, kuriuos sukelia, arba į kuriuos patenka specialiųjų tarnybų automobiliai.

„Ši problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose, kur eismas intensyviausias. Žinodami, kad privalo duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms, pasitraukdami į dešinįjį kelkraštį arba dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą vairuotojai kartais reaguoja impulsyviai, „šoka“ į kelkraštį. Būtina prisiminti, kad manevruoti būtina atsargiai, laikantis saugaus eismo principų, nes stengiantis išvengti vieno eismo įvykio gali įvykti kitas. Jei vis dėlto taip nutinka, išsiaiškinti teks patiems vairuotojams ir specialiųjų tarnybų automobilio vairuotojai vargu, ar bus kalti“, – primena BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

BTA turimi duomenys rodo, kad dažniausiai į eismo įvykius patenka greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai, o skaudžiausi susidūrimai įvyksta sankryžose.

„Greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobiliai dažniau vyksta į iškvietimus, be to, yra santykinai sunkiau pastebimi nei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliai. Ženklais arba šviesoforų signalais reguliuojamoje sankryžoje net ir pirmenybę turintis paprastas automobilis, turėtų laikytis saugaus atstumo, praleisti prie sankryžos artėjantį specialiosios tarnybos automobilį su įjungtais švyturėliais. Tačiau būtent čia dėl didesnio greičio dažniausiai ir įvyksta eismo įvykiai“, – pasakoja A. Žiukelis.

Į eismo įvykius patekusių specialiųjų tarnybų žalas registruojančios draudimo bendrovės BTA ekspertas sako, kad paprastai žalos būna didelės.

„Dažniausiai greitis būna didelis, o specialiųjų tarnybų automobiliai nėra seni ir pigūs. Kai kurių remontas specifinis, nemažai kainuojantis, todėl tokiais atvejais žalos skaičiuojamos nebe šimtais, o tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių eurų“, – komentuoja Ekspertizių skyriaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"