TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Trinkelių afera gręžiasi į Vilniaus šeimininką

2012 04 25 7:26

Vilniaus Gedimino prospekto kiniškų trinkelių aferoje - naujas vairuotojams nepalankus posūkis. Gali tekti keisti ne dalį sostinės centrinės gatvės dangos, o ją visą. Tai kainuotų dešimtis milijonų, vėl būtų ilgam uždaryta centrinė miesto gatvė, rastųsi naujų spūsčių.

Apie būtinybę perkloti visą Vilniaus Gedimino prospektą, o ne jo dalį, kalbėdamas su LŽ žurnalistu išsitarė UAB Statybinių teismo ekspertizių centro teismo ekspertas Sigitas Mitkus. Prieš kurį laiką šis pareigūnas atliko 2002-2007 metais sostinės Gedimino prospekte klotų trinkelių ekspertizę, pagal kurios išvadas Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.    

Vilniaus savivaldybė užsakyti centre ekspertizę buvo priversta po to, kai praėjusiais metais LŽ pirmosios atkreipė dėmesį į vidury baltos dienos Vilniaus centre atliktą galimą milijoninę aferą.

Savo išvadoje S.Mitkus konstatavo, kad Kinijoje pagamintos trinkelės, kuriomis išklotas sostinės Gedimino prospektas, neatitinka mūsų klimato sąlygų, yra neatsparios šalčiui, todėl žiemą ir po žiemos trūkinėja.

Teismo ekspertas padarė oficialią išvadą, kad būtina pakeisti apie pusę Vilniaus centrinės gatvės trinkelių, o dėl to atsiradęs nuostolis siektų apie 10 mln. litų.

Tačiau kalbėdamas su LŽ žurnalistu S.Mitkus išsakė ir savo asmeninę nuomonę. "Manau, niekas neginčys, kad svarbiausia Vilniaus, o gal ir visos šalies gatvė privalo būti graži. Ir jeigu ją tokią norime matyti, turėsime pakeisti visas kiniškas trinkeles, kuriomis ji dabar išgrįsta", - griežtai kalbėjo teismo ekspertas. Tokiu atveju mažiausiai iki 20 mln. litų padidėtų ir Gedimino prospektui padaryti nuostoliai, nes tiek kainavo iš Kinijos atvežtos trinkelės.

Kaltina šeimininką

S.Mitkus dėl dešimtis milijonų litų siekiančių trinkelių aferos nuostolių netiesiogiai kaltina Vilniaus miesto vadovus. Tarp jų - Artūrą Zuoką, kuris Vilniaus meru buvo tuomet, kai buvo klojamos trinkelės, juo yra dabar.

"Įsivaizduokite šeimininką, kuris nutarė išgrįsti grindinį šalia savo namų, ir rangovai jam atveža nekokybiškas trinkeles. Maža to, tokiomis trinkelėmis grindinys grindžiamas ne vienus, o penkerius metus. Manyčiau, nebent aklas šeimininkas nematytų, kad rangovai jį apgaudinėja. Antraip rangovai su nekokybiškomis trinkelėmis būtų išvyti iš kiemo dar net nepradėję jo grįsti", - kategoriškas buvo teismo ekspertas.

Vilniaus merui A.Zuokui ir jo savivaldybei kaltę dėl trinkelių aferos verčia ir visos kitos trinkelių projekte dalyvavusios kompanijos, ataskaitas kūrę mokslininkai.

Apie klimato sąlygas nė negalvojo

Tuo metu Vilniaus meras stengiasi nukreipti nuo savęs ugnį ir ieško vis naujų galimų aferos kaltininkų. Pirmiausia A.Zuokas užsipuolė generalinį darbų rangovą - Vilniaus bendrovę "Luidas". Šią įmonę norima priversti kompensuoti ir didžiausią S.Mitkaus priskaičiuotų dešimt milijonų sudarančių nuostolių dalį - 7 mln. litų.

Raštu atsakydamas į pateiktus LŽ klausimus Vilniaus meras irgi pirmiausia kaltino "Luidą". Įdomu, kad A.Zuokas remiasi tuo pačiu savo vadovaujamos savivaldybės užsakytu ekspertizės aktu, kurį pasirašė jau minėtas teismo ekspertas S.Mitkus. Remdamasis ekspertizės išvada sostinės meras tikina, esą "Luidas" yra kaltas dėl to, kad neprižiūrėjo, kaip vykdomas statinio projektas, todėl neva vietoj Lietuvos klimato sąlygoms tinkamų trinkelių Vilniaus Gedimino prospektas buvo išgrįstas šalčiui neatspariomis kiniškomis bazalto trinkelėmis.

Teismo ekspertas S.Mitkus sakė, kad šis A.Zuoko teiginys neatitinka tikrovės. "Klojant I ir II sostinės centrinės gatvės ruožus Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje specifikacijoje iš viso nebuvo numatyta,ar  atitinkančiomis, ar neatitinkančiomis mūsų klimato sąlygų trinkelėmis turi būti išklota gatvė. Toks reikalavimas atsirado tik prieš pradedant III etapo darbus. Tačiau įstatymai neįpareigoja generalinio rangovo prižiūrėti, kaip vykdomas statinio projektas - tai privalo daryti projektuotojas", - kalbėjo UAB Statybinių teismo ekspertizių centro darbuotojas.        

Tarp svarbiausių, jo nuomone, kaltininkų savo atsakyme LŽ A.Zuokas mini ir savivaldybei priklausančią UAB "Vilniaus kapitalinė statyba", taip pat - konkrečius asmenis. Pirmoji sąraše yra "Vilniaus kapitalinės statybos", neseniai virtusios Vilniaus vystymo kompanija, direktoriaus Sigito Petrausko pavardė. A.Zuokas kaltina ir buvusį šios bendrovės direktoriaus pavaduotoją, o dabar aplinkos viceministrą Stanislovą Šriūbėną. Dar - tos pačios bendrovės darbuotojus, esą turėjusius prižiūrėti, kaip vykdomas III etapo techninis projektas: Gintarą Glodenį, Aldoną Milinavičienę, Oną Burneikienę-Raugalienę.

Vardydamas neva dėl trinkelių klojimo broko kaltus asmenis Vilniaus meras remiasi UAB Statybinių teismo ekspertizių centro ekspertizės aktu.

Kliuvo ir universitetui

Nuo A.Zuoko kliuvo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Esą bendrajame archyve mero pavaldiniai ar netgi pats meras rado dvi viena kitai prieštaraujančias ataskaitas. Abu dokumentai esą buvo pasirašyti tų pačių universiteto mokslininkų ir pažymėti tuo pačiu užsakymo numeriu, sudaryti tą pačią 2005-ųjų vasario 7 dieną, užsakyti ir skirti tuomečiam "Vilniaus kapitalinės statybos" vadovo pavaduotojui S.Šriūbėnui.

"Tie dokumentai yra labai svarbūs, nes vienu atveju jie visiškai išteisina projekte esančius dalyvius, o kitu atveju buvo galima 2005 metais sureaguoti ir patikslinti plytelių specifikaciją. Mes nežinome, kada atsirado tos ataskaitos ir kodėl jose yra skirtingi tekstai. Tai turėtų atsakyti teisėsaugos pareigūnai", - praėjusią savaitę teigė A.Zuokas.

Vilniaus mero tvirtinimu, vienoje išvadoje rašoma, esą "nudeginant trinkelių paviršių atvira ugnimi yra padidintas plytelių pažeidžiamumas ir jautrumas atmosferos poveikiui". Tuo tarpu kitoje išvadoje neva dar prirašytas sakinys, kad "granito ir bazalto trinkelės tenkina šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančius standartų ir normatyvų reikalavimus stiprumui, atsparumui šalčiui ir dėvėjimuisi".

Trinkelių klojimo darbus atlikę rangovai, pagal A.Zuoko versiją, neva vadovavosi antrąja ataskaita ir be baimės vežė iš Kinijos atvira ugnimi apdorotas trinkeles.

Mokslininkai išsigandę

LŽ susisiekė su vienu ataskaitos autorių, buvusiu VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėju, o dabar - šios aukštosios mokyklos prorektoriumi prof. Alfredu Laurinavičiumi.

Prorektorius iškart pareiškė, kad visi trys ataskaitą rengę jo atstovaujamos aukštosios mokyklos mokslininkai, tarp jų ir pats A.Laurinavičius, šiuo metu žiniasklaidai nieko nekomentuoja. "Nenorime prisikalbėti, nes mūsų žodžiai gali atsisukti prieš mus pačius. Teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, manau, išsiaiškins teisybę", - sakė mokslininkas.

Vis dėlto LŽ žurnalisto remiamas prie sienos A.Laurinavičius pripažino, kad jaučiasi įveltas į negražų žaidimą, kurį galima būtų pavadinti ir atpirkimo ožių ieškojimu. "Tai buvo paprastas, vos apie 6 tūkst. litų kainavęs darbas, mes jį sąžiningai atlikome. Ataskaitą užsakė Vilniaus savivaldybė, tiksliau - viena jos įmonių "Vilniaus kapitalinė statyba". Šiuo metu ji yra ir darbo savininkė. Todėl manau, kad atsakymus į visus klausimus irgi turėtų duoti savivaldybė", - dėstė profesorius.

Ginasi ir projektuotojai

Teismo ekspertas S.Mitkus Vilniaus vadovų atžvilgiu yra kategoriškas. Jis dienraščiui LŽ tvirtino, kad dėl dviejų pirmųjų Vilniaus Gedimino prospekto darbų etapų kaltę privalo prisiimti "šeimininkas", kitaip tariant - Vilniaus miesto savivaldybė. Beje, tuo metu, kai buvo klojamos trinkelės, buvęs "Vilniaus kapitalinės statybos" direktoriaus pavaduotojas S.Šriūbėnas ėjo savivaldybės tarybos nario ir Paslaugų bei ūkio komiteto pirmininko pareigas. Sutapimas ar ne, tačiau dabar S.Šriūbėnas ir Vilniaus miesto vadovas A.Zuokas vienas kitą aršiausiai drabsto purvais.

Dėl III Vilniaus prospekto klojimo trinkelėmis etapo nepriežiūros, S.Mitkaus tvirtinimu, pirmiausia kalti projektuotojai. "Prasidėjus trečiojo etapo darbams jau buvo žinoma, kad kiniškos trinkelės mūsų klimato sąlygoms nėra tinkamos. Tačiau jos vis tiek buvo paklotos. Kad taip neatsitiktų, turėjo sužiūrėti projektuotojai, tačiau nesužiūrėjo", - teigė pašnekovas.

LŽ paskambinus buvusiai Vilniaus savivaldybės partnerei bendrovei Statybų projektų ekspertizės centrui, jos direktorius Algimantas Indriliūnas pasiskubino atsiriboti nuo vis labiau paraku atsiduodančios istorijos. "Mes projektavome tik du pirmuosius centrinės sostinės gatvės etapus, o trečiojo, kuris driekiasi nuo Vasario 16-osios gatvės iki Seimo rūmų, reikalai buvo kitos įmonės - UAB "Projektų ekspertizė" - žinioje", - pranešė A.Indriliūnas.

"Projektų ekspertizės" vadovas Vytautas Papinigis su dienraščiu LŽ bendrauti nepanoro. Vietoj jo pavyko pasikalbėti su bendrovės inžiniere prisistačiusia moterimi. Jos tvirtinimu, įmonė "visus darbus atliko taip, kaip to reikalauja įstatymai", o dėl viso kito patarė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

Po to sušvelnėjo ir S.Mitkaus pozicija. "Išties, pagal 2005 metais galiojusius įstatymus, objekto priežiūra priklausė nuo užsakovo, šiuo atveju - Vilniaus miesto savivaldybės. Jei ji susitarė, kad projektuotojai prižiūrės ir klojimo darbus - tuomet projektuotojai tai ir privalėjo daryti. Jei nesusitarė - tokiu atveju darbus privalėjo prižiūrėti pati savivaldybė, ji ir yra kalta dėl broko. Dabar įstatymai pakeisti ir projektuotojas įpareigotas darbus prižiūrėti nuo projektavimo pradžios iki darbų pabaigos", - aiškino teismo ekspertas.

Ko žvalgomasi po mero kiemą?

Šiomis dienomis į viešąją erdvę išplaukė ir keista senųjų, istorinę vertę turinčių sostinės Gedimino prospekto trinkelių dingimo istorija. Prieš kurį laiką meras A.Zuokas paskelbė, kad neva dingo 9 tūkst. kv. m iš 16 tūkst. kv. m senųjų Gedimino prospekto trinkelių - jų didžioji dalis, mero tvirtinimu, išvogta.

Tačiau dabar jau sklando gandas, kad dalis šių istorinę vertę turinčių prospekto trinkelių neva galėjo būti panaudota paties mero namo sostinės Užupio gatvėje kiemui išgrįsti.

Įsitikinti savo akimis, ar tai tiesa, nėra taip paprasta. Į A.Zuoko namo kiemą nė pro menkiausią plyšelį neįmanoma pažvelgti nei iš gatvės pusės, nei iš kur kitur - jis aklinai įspraustas tarp tvorų ir statinių.

Pats meras savo atsakyme LŽ viešojoje erdvėje sklandančią žinią vadina "grubiu melu". "Tas gandas yra dar vienas akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje nėra teisybės. Mano namų pastatas priduotas dar 1998 metų pabaigoje. Kartu su juo buvo sutvarkyta ir priduota namo aplinka. O Gedimino prospekto rekonstrukcija pradėta tik 2002 metais, todėl kaltinti mane senųjų prospekto trinkelių vagyste yra nelogiška", - raštu dėsto Vilniaus meras.

Toliau jis rašo, kad neva visiškai neatitinka jo namo kiemo trinkelių ir "dingusių Gedimino prospekto plytelių nei medžiagiškumas, nei forma". "Maniškės - tai granito trinkelės, kurias klojo kompanija pagal sudarytą sutartį", - atsakyme redakcijai kerta A.Zuokas.

Galiausiai Vilniaus meras įžvelgia, kad "tai yra eilinis bandymas užgniaužti mūsų (Vilniaus miesto savivaldybės - aut.) pradėtą tyrimą - dingusių 9 tūkst. kv. m trinkelių paiešką". Jis tikina, kad savivaldybė jau kreipėsi dėl jų į teisėsaugos institucijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"