TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Tropinės liūtys vairuotojams jau kelia pavojų

2016 07 20 6:00
Apie slidžiausius kelio ruožus, kurių susidaro lyjant, vairuotojus šalies transporto arterijose įspėja specialus kelio ženklas "Slidu".  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau atsiranda pranešimų apie keliuose, ypač jų posūkiuose, netikėtai „nusiritusias“ mašinas. Kelininkai neabejoja, kad daugeliu atvejų čia kaltas ne tik vairuotojų neatsargumas, bet ir vis dažnesnės Lietuvoje tropinės liūtys.

„Neveltui saugaus eismo specialistai nuolat kartoja, kad važiuodami vairuotojai turi pasirinkti ne maksimaliai leistiną, o saugų greitį. Ypač tai svarbu pastaruoju laikotarpiu, kai karštymetį keičia dažnos liūtys ir škvalai, kurie mūsų kraštui jau vis įprastesni“, – sakė valstybinės įmonės (VĮ) „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.

Vairuotojų siaubas – „akvaplanavimas“

„Daugelis vairuotojų yra girdėję apie vadinamąjį akvaplanavimą, tačiau kartais kaip reikiant neįsivaizduojama, koks jis gali būti pavojingas“, – pažymėjo „Automagistralės“ vadovas. Jis atsiranda, kai važiuojant automobilio padangų protektoriaus grioveliuose susikaupęs vanduo nebepašalinamas, padangos praranda sukibimą su kelio danga, ir automobilis tampa nevaldomas.

Pasak kelininkų įmonės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Rinkevičiaus, tropinės liūtys pavojingos tuo, kad tuomet gausybė vandens nespėja taip greitai nutekėti nuo važiuojamosios dalies. Dėl to vairuotojai ir turėtų imtis visų atsargumo priemonių. Šiltuoju metu atsargumas dažnai pamirštamas. O smarkiai lyjant padangų sukibimas su asfalto paviršiumi tik sumažėja.

Realybė tokia, kad net ir nedidelis lietus gali paskatinti „akvaplanavimą“. Jei norima nepatekti į jo spąstus, labai svarbu palaikyti tinkamą padangų slėgį, o protektoriai turi būti reikalaujamo gylio. Patekus į „akvaplanavimą“, visai įmanoma nuslysti nuo kelio važiuojamosios dalies. Kokio sunkumo tai gali būti avarijos, pasako jau vien tai, kad po „akvaplanavimo“ automobiliai dažnai būna neremontuojami, o įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų.

Neseniai draudimo bendrovei BTA atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 2012 metais, kai iškrito didelis kritulių kiekis, avaringumas Lietuvos keliuose darbo dienomis, palyginti su tomis, kai būdavo sausa, išaugdavo 9 procentais. Maža to, savaitgaliais net 35 proc. padaugėdavo avarijų net ir silpnai lyjant.

Būtina atidžiai sekti ženklus

Kai smarkiai lyja, ypač pavojingi tampa kelių posūkiai ir žemumos, kur susikaupia ar subėga vanduo. Šios kelio atkarpos tampa didelio pavojaus šaltiniu, ir ypač – automagistralėse, kur leidžiama važiuoti didesniu nei kituose keliuose greičiu. Net ir nesmarkiai lyjant ir atsiradus „akvaplanavimui“, sukibimą su kelio paviršiumi automobilis gali prarasti jau važiuodamas 90 km/h greičiu.

Pasak „Automagistralės“ direktoriaus V. Molio, tokiais atvejais svarbu pasirinkti greitį ir sekti kelio ženklus. „Ypač pavojingos „akvaplanavimo“ požiūriu vietos, pažymėtos kelio ženklais „Slidus kelias“, kurie perspėja vairuotojus, kad lyjant įvažiuojama į ruožą, kuris yra slidesnis nei prieš tai buvęs. Nepasirinkus saugaus greičio į „akvaplanavimą“ patenkama ir iš inercijos, kai lekiant automobiliu paprasčiausiai nelieka laiko jo pristabdyti. Tuomet vairavimo kontrolė jau būna prarasta ir tokiu atveju padeda tik fortūna. Prasidėjus liūčiai svarbu žinoti, kad kelias tampa slidus, o matant artėjantį kelio vingį ir žemumą būtina sumažinti greitį, kol saugiai pravažiuosite“, – patarė „Automagistralės“ direktorius V. Molis.

Vanduo provėžose

Pasak „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojo-vyriausiojo inžinieriaus Kazimiero Eirošiaus, nuo sunkiasvorio transporto keliuose susidaro provėžų. Kai smarkiai lyja, provėžose kaupiasi vanduo. Važiuojant vandens pilnomis provėžomis taip pat lengva patekti į „akvaplanavimą“. „Tokių ruožų, kur nemažai provėžų, yra net svarbiausioje šalies automagistralėje A1, jungiančioje Vilnių ir Klaipėdą, todėl džiugu, kad dar šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis bus sutvarkyta net 56 kilometrai automagistralės“, – pažymėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Automagistralė“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"