Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Ūkininkams skraidyklių reikia ne dėl žaidimų

 
2017 03 30 11:00
Be skraidyklės ūkininkams pavasarį būtų itin sunku apžvelgti visus pasėlius.
Be skraidyklės ūkininkams pavasarį būtų itin sunku apžvelgti visus pasėlius. Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Atšilus orams danguje daugiau ne vien paukščių – šalia jų galima išvysti lyg iš niekur atsiradusią vieną kitą skraidyklę, kurių pavasarį irgi gausėja, ypač kaime. Mat nemažai ūkininkų ir ūkių naudodami vadinamuosius dronus apžvelgia, kaip peržiemojo pasėliai jų laukuose.

„Šiemet jau esame pakėlę droną. Tai padarėme vos nutirpus sniegui. Labiausiai domino, ar visur mūsų laukuose po žiemos veikia melioracijos įranga, ar neatsirado vandens balų, kurios naikina žiemkenčius. Be skraidyklės būtų itin sunku apžvelgti visus pasėlius. Dzūkijos krašto žemės molingos, klampios, įvažiuoti į laukus traktoriumi ar kitokia technika ankstyvą pavasarį beveik neįmanoma, o pėsčiomis klampoti per laukus nelengva“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Aloyzas Jonikaitis, Alytaus rajono Gluosninkų kaime įsikūrusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Atžalynas“ agronomas.

Jonavos rajono ūkininkas Gediminas Kontrimavičius, valdantis vienintelę ūkyje turimą bepilotę skraidyklę, jam antrino: „Po žiemos apžiūrėti mudviejų kartu su tėvu valdomus 500 ha žiemkenčių pasėlių labai sunku – tam įsigijome droną.“

Apžiūri kiekvieną augalą

Ne vien ūkininkai, bet ir skraidyklių pardavėjai laukia žiemos pabaigos. Tai patvirtino UAB „Loveta“, valdančios internetinės prekybos portalą dronas24.lt, vadovas Dominykas Vileikis. Jis sakė, kad „žiemą dronai ūkininkams reikalingi tik gyvuliams ganyti“. Visai kitos perspektyvos esą atsiveria prasidėjus pavasariui. Tuomet žemdirbių domėjimasis skraidyklėmis padidėja kartais. „Dažnai stambių ūkių savininkai klausia, ar galėtų drone įmontuota kamera apžiūrėti, pavyzdžiui, kaip dygsta ir auga žiemkenčiai, ar žiemą šernai neiškniso ganyklų bei pasėlių. Aišku, atokias laukų vietas galima pasiekti ir automobiliu, bet tada išminami pasėliai, ne visur ankstyvą pavasarį ir įvažiuosi“, – aiškino verslininkas.

Portalo moderfarm.com duomenimis, maždaug 80 proc. visų komerciniais tikslais pasaulyje nuperkamų bepiločių skraidyklių naudojamos žemės ūkyje. Pastaraisiais metais apie dronus, kuriais žvalgomi dirbami plotai ar stebimi gyvuliai, kalbama visame pasaulyje, tačiau praktikoje juos dažniausiai taiko JAV, Australijos ir Vakarų Europos ūkiai. Skraidyklėmis net labai didelius laukus galima apžvelgti vos per kelias minutes, o jų filmavimo kameromis ar fotoaparatais priartinti vaizdą taip, kad būtų matomas kiekvienas augalas.

Tikslių duomenų, kiek jų skraido Lietuvoje, nėra. Manoma, jog apytiksliai galėtų būti 2–3 tūkstančiai, bet žemdirbių ūkiuose „dirba“ daugiausia kelios dešimtys.

Daug kur dronai naudojami pasėliams purkšti skystosiomis trąšomis ir įvairiais cheminiais preparatais. Tai pigiau ir greičiau, nei siųsti į laukus sunkią žemės ūkio techniką. JAV žemės ūkio tarnyba yra apskaičiavusi, kad šios šalies kukurūzų augintojams viena bepilotė skraidyklė leidžia sutaupyti maždaug 25 Amerikos dolerius iš kiekvieno hektaro, kviečių ir sojų ūkiams – po 5–7 dolerius. Bendra nauda šių kultūrų augintojams kasmet sudaro apie 1,3 mlrd. JAV dolerių (maždaug 1,2 mlrd. eurų).

ŽŪB „Atžalynas“ specialistas A. Jonikaitis irgi mano, kad dzūkų bendrovės laukuose naudojamas 1,5 tūkst. eurų kainavęs dronas jau atsipirko, nors juo laukai žvalgomi vos trečią sezoną. „Sutaupėme degalų, darbo laiko, nereikėjo samdyti papildomų žmonių“, – skaičiavo jis.

Dauguma neįsidrąsina

Vis dėlto dronai Lietuvos žemės ūkyje dar nėra populiarūs. „Lietuvos žinių“ klausiami ūkininkai ir ūkių vadovai tikino žinantys apie skraidykles, nes nuolat vyksta jų pristatymai, bet naudos kol kas nematantys. Bene atviriausiai dalies žemdirbių nuotaikas išklojo Pakruojo rajono Klovainių kaimo ūkininkas Albinas Navickas: „Tie žaislai skirti tiems, kurie tingi laukus apeiti pėstute.“

Bendrovės „Promaksa“, prekiaujančios dronais, vienas vadovų Andrius Laucius pripažino, kad šiuo metu ūkininkus, kurie naudojasi skraidyklėmis, galėtų suskaičiuoti pirštais. Tikslių duomenų, kiek jų skraido Lietuvoje, nėra. Manoma, jog apytiksliai galėtų būti 2–3 tūkstančiai, bet žemdirbių ūkiuose „dirba“ daugiausia kelios dešimtys.

Skraidykles dažniausiai turi dideli ūkiai, valdantys po kelis šimtus hektarų žemės. Atrodo, daugumai žemdirbių nebūtų kliūtis ir kaina, kurią už šią techniką prašo pardavėjai. „Didžioji dalis dronų, perkamų ūkininkų, yra paprasti ir kainuoja nuo 600 iki 2000 eurų. Jiems valdyti nereikia daug įgūdžių ar specifinių technologinių žinių. Tokia skraidyklė įsimena ir maršrutus, tad vėliau jais gali skraidyti savarankiškai“, – dėstė verslininkas.

UAB „Loveta“ atstovas A. Vileikis atskleidė, kad dronais domisi daug ūkininkų, bet delsia juos įsigyti. „Pagrindinės mūsų klientės šiuo metu yra verslo įmonės. Kai kuriems ūkininkams, manau, stinga noro ką nors keisti ir išmanymo“, – neslėpė pašnekovas.

Teisina ūkininkus

Lietuvos bepiločių orlaivių asociacijos (LBOA) valdybos pirmininkas Ričardas Skorupskas sakė, kad „ūkininkai į dronus kol kas žiūri nepatikliai“. Jis pripažino, jog šių skraidyklių teikiamos paslaugos dar nėra tokios, kad būtų galima užuosti būsimą naudą ir jos vaikytis. „Dabar ūkininkai dažniausiai perka dronus laukams žvalgyti. Tai labai aktualu pavasarį: pakelia skraidyklę, pasižiūri ir, jei balų jau nematyti, daro išvadą, kad galima dirbti lauko darbus technika. Bet tai pats primityviausias drono panaudojimo būdas“, – tvirtino R. Skorupskas.

Jo manymu, daug kas pasikeistų, jei Lietuvoje naudojamos skraidyklės galėtų vertinti dirvos parametrus, kurių paprasta vaizdo kamera niekaip neišvysi. „Dronai gali kelti į orą jutiklius, rodančius tam tikrus dirvožemio požymius: drėgnumą, dirvos arba augalų cheminę sudėtį, norimo cheminio elemento buvimą ar nebuvimą, net santykinį cheminių elementų dirvožemyje ir augaluose kiekį, dirbamos žemės vadinamojo humuso storį“, – vardijo asociacijos pirmininkas.

Tačiau tokiems pasiekimams, anot R. Skorupsko, prireiks laiko, nes Lietuvoje parduodamuose dronuose sumontuoti robotai dar neišmokyti atlikti išmaniųjų darbų. „Tam būtini specifiniai tyrimai, pavyzdžiui, kai iš oro gauti duomenys apie dirvožemį yra sugretinami su gautais antžeminiu būdu. Dabar tokius tyrimus kartu su Vilniaus universitetu atlieka tik viena didesnė Lietuvos įmonė.

Kiek sparčiau populiarėja augalų žalumo indekso nustatymas. Tobulinant naują paslaugų sistemą reikia ir informacinių technologijų specialistų pagalbos, kad šie sukurtų supaprastintą greito duomenų apdorojimo sistemą. Bandymai jau vyksta, bet kada ūkininkams realiai bus pradėti siūlyti dronai tokioms paslaugoms teikti, sunku pasakyti“, – svarstė R. Skorupskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"