TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vagys išimčių nedaro

2012 04 11 8:35

Pernykščio automobilių vagių grobio sąrašas patvirtina, kad nė vienos mašinos savininkas negali miegoti visiškai ramiai. Smulkiems ilgapirščiams dabar tinka ir senienos ar detalės, o organizuotos grupuotės per akimirką "nulaužia" prabangiausių modelių mašinų apsaugas.

Tarp pernai Lietuvoje pavogtų transporto priemonių - ne vienas šimtus tūkstančių litų kainavęs BMW ar "Mercedes" modelis, bet greta jų sąrašą tęsia ir daugybė prieš 20 ir daugiau metų pagamintų senienų. Pagal platų nusikaltėlių grobio spektrą akivaizdu, kad vagys išimčių nebedaro - net pats prasčiausias automobilis gali suvilioti ilgapirštį.

Veikia "profesionalai"

Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos antrojo skyriaus viršininkas Darius Zasas aiškino, kad vagių grobio tendencijos beveik kaip veidrodis atspindi valstybėje eksploatuojamų automobilių parko sudėtį. Populiariausi tarp nusikaltėlių - žinomų vokiškų markių modeliai, daugėja japoniškų ir prancūziškų mašinų vagysčių.

Pernai Lietuvoje buvo pavogta 3620 transporto priemonių, iš jų - 1521 lengvasis automobilis. Tai šiek tiek mažiau nei užpernai, kai savininkai prarado 3823 transporto priemones (1734 lengvuosius automobilius). Šįmet per pirmuosius tris mėnesius užregistruotos 372 lengvųjų automobilių vagystės, tai kiek mažiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau vis tiek kiekvieną dieną keturi žmonės neberanda savo mašinų, be to, praėjusių metų pradžioje vagysčių buvo gerokai padaugėję.

Vagysčių bangas lemia daugybė dalykų, pradedant sėkmingu stambios grupuotės sulaikymu, baigiant prastu oru. Pasak D.Zaso, pernai vagysčių akivaizdžiai sumažėjo, kai vasarį buvo sulaikyti du grupuotės, nutempinėjančios automobilius lynu, nariai. Šiai grupuotei ir jos nariams pareikšti įtarimai net dėl 30 automobilių pagrobimų.

"Greičio matuokliu užfiksuota, kaip nusikaltėliai lanksčiąja vilktimi tempia pagrobtą automobilį didesniu nei 160 km/h greičiu. Turint omenyje, kad velkamame automobilyje neveikia nei vairo, nei stabdžių stiprintuvai, tai ganėtinai ekstremalu", - pasakojo pašnekovas.

Kai šalta - nevagia

Kituose miestuose sulaikyta ir daugiau asmenų, kaltinamų pagrobus po keletą automobilių, o pajūryje į pareigūnų rankas pakliuvo grupuotė, kurioje nešvariais darbeliais užsiiminėjo ir buvęs policininkas. Metams besibaigiant vagysčių buvo vėl padaugėję, palyginti su 2010 metais, tačiau D.Zasas įžvelgė labai paprastą to priežastį - 2011-ųjų gruodis buvo gana šiltas ir dėl to vagims buvo lengviau darbuotis. Pasak pareigūno, per didžiuosius šalčius neretai iš viso neužfiksuojama automobilių grobimų.

Pareigūnams pavyksta rasti apie pusę pagrobtų mašinų, bet vos ketvirtadaliu atvejų ištiriamos bylos, nustatomi įtariamieji ir surinkta medžiaga atiduodama į teismą. Todėl pagal miestus skirstoma ištirtų nusikaltimų statistika ne visai tiksli, nes didmiesčiuose dažniausiai tiriamos sudėtingos grupuočių bylos, užtrunkančios ne vienus metus. D.Zasas pripažino, kad vis aktualesnė problema - ne pačių automobilių, bet jų dalių vagystės. "Detalės lengvai nuimamos, lengvai realizuojamos, o tokių nusikaltimų išaiškinamumas nedidelis, nes nėra kaip įrodyti", - prasitarė pašnekovas.

Pats prisistatė

"Lietuvos draudimo" kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas taip pat pastebėjo, kad automobilių vagysčių mažėja, bet vis dažniau pranešama apie pavogtas detales. Pasak pašnekovo, vagių apetitas vis didėja ir naujausia jų taktika - mašiną "nurengti". Jis prisiminė, kad po vienos nakties draudimo bendrovė buvo gavusi net devynis pranešimus apie visiškai išardytus automobilius, o didžiausia išmoka už detalių vagystes pernai siekė net 56 tūkst. litų.

Solidžios išmokos neretai suvilioja ir pačius draudikų klientus tapti vagimis - bendrovės nuolat pastebi bandymų apgauti. Pasak G.Matiuko, maždaug kas trečias pranešimas apie automobilio vagystę tėra bandymas apgaule pasisavinti draudimo išmoką. Detalių vagysčių imitavimas taip pat labai dažnas, nes jas nuslėpti ir parduoti gerokai lengviau, bet nepatyrę vagiliai įkliūva pridarę kvailų klaidų. Bendrovės "ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis prisiminė atvejį, kai vairuotojas išmontavo garso stiprintuvą bei žibintus ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl išmokos. Po kiek laiko vairuotojas, norėdamas parodyti, kad automobilis jau sutvarkytas, sumontavo tas pačias detales. Bet ekspertai nesunkiai nustatė apgavystę.

Dar kvailiau pasielgė savo mašinos vagystę inscenizavęs vairuotojas. "Apie automobilio vagystę policijai ir draudimo bendrovei pranešęs vairuotojas mašiną nuvežė į automobilių sąvartyną, o pridavimo dokumentuose nurodė savo vardą, pavardę ir pridavimą patvirtino parašu", - pasakojo pašnekovas. Taip oficialiai prisistačiusį "vagį" pareigūnai lengvai sučiupo.

Signalizacijos nebegirdi

Pasak N.Giedraičio, dažniausiai vagys nuo automobilių nulupa veidrodėlius, jų stiklus, buferio apdailas, kuriose yra automobilio statymo daviklis, durų apdailos juostas, rūko žibintus bei kitas dalis. Jis pastebėjo, kad šįmet ilgapirščiai taikosi į brangesnius automobilius ir vidutinė žala dėl detalių vagysčių išaugusi apie 10 proc., iki 2,4 tūkst. litų, o dėl automobilio vagystės vidutiniškai patiriama žala šiemet sudaro 15 tūkst. litų. Nors kompensuoti automobilio praradimą gerokai brangiau, bendra suma, skiriama padengti žalai dėl detalių vagysčių, beveik dvigubai didesnė.

Drausdamos automobilius kasko draudimu, visos bendrovės reikalauja bent paprasčiausios signalizacijos, nors patys draudikai pripažįsta, kad signalizacija ne visada padeda apsisaugoti nuo ilgapirščių, nes žmonės įprato prie kartkartėmis kaukiančių mašinų. "Net ir tuomet, kai vagys išrinkinėja automobilį apšviestoje aikštelėje, kaimynai gali nusikaltimo nepastebėti - jie nekreips dėmesio į kaukiančią signalizaciją, manydami, kad ji vėl įsijungė dėl prabėgančio katino", - tvirtino N.Giedraitis.

Savose dirbtuvėse signalizacijas montuojantis Vidmantas pritarė, kad žmonės nebepasitiki signalizacija. "Kai naktį po langais kaukia automobilis, paprastai niekas nepuola žiūrėti, kas vyksta, tik laukia, kad mašina nutiltų. Jei vagys automobilį nusižiūrėjo, paprasta signalizacija jų nesustabdys", - dėstė jis. Meistras teigė girdėjęs ne vieną istoriją, kaip automobilis buvo išvarytas iš nuosavo namo garažo šeimininkams saldžiai miegant visai netoliese.

Dėl reikalavimų

Anot pašnekovo, pastaruoju metu žmonės labai retai sugalvoja įsigyti signalizaciją be jokios priežasties. Paprastai į dirbtuves užsuka norintieji įtikti draudikų reikalavimams arba neseniai apiplėštų automobilių savininkai.

Bendrovės "Vilniaus Altas" direktorius Vytautas Grigaitis pasakojo, kad signalizacijų žmonės pageidauja sezoniškai - kasmet žiemą klientų būna mažiau nei pavasarį. Pašnekovas tikisi daugiau lankytojų sulaukti atšilus orams. Greičiausiai tai susiję su kiekvieną pavasarį kiek suintensyvėjančia prekyba automobiliais, kai praėjus šalčiams žmonės ima aktyviau ieškoti, kuo papildyti savo garažą. Nusipirkę apynaujus automobilius paprastai nori juos apdrausti kasko draudimu, o tam būtina signalizacija, todėl vairuotojai būna priversti atseikėti apie pusantro tūkstančio litų automobilio apsaugai. V.Grigaitis neslėpė, kad dauguma klientų atvyksta tik įvykdyti draudikų reikalavimų. "Standartinis pageidavimas - garsinė apsaugos sistema su salono tūrio detektoriais ir vadinamuoju imobilaizeriu", - tvirtino jis.

Grobikai su kompiuteriais

Šiais laikais apsaugos į automobilį dažniausiai įdedamos dar gamykloje, bet, anot V.Grigaičio, jos visiškai nepatikimos. "Gamyklose visiems automobiliams montuojama standartinė signalizacija, todėl vagys, prisijungę prie mašinos kompiuterio, gali akimirksniu signalizaciją išjungti", - tikino pašnekovas.

Itin prabangiems automobiliams montuojamos pažangesnės technologijos - mobiliojo ryšio moduliai arba palydovinės paieškos sistemos, tačiau jos labai brangios. Paieškos sistema kainuoja apie 3 tūkst. litų, bet tai tik išlaidų pradžia, nes automobilio savininkui tenka mokėti solidų sistemos abonentinį mokestį, todėl taip ramybę nusipirkti išgali tik turtingi labai brangių transporto priemonių šeimininkai.

Kaip tikino D.Zasas, tokios signalizacijos sumontuotos praktiškai visuose Lietuvos keliais riedančiuose "Porsche", "Bentley" ar aukščiausių klasių BMW, "Audi" bei "Mercedes" automobiliuose.

"Tai patys rizikingiausi modeliai, nesvarbu, kad kai kurių per metus nepavagia nė vieno. Iš statistikos nematyti bandymų pavogti", - aiškino pašnekovas. G.Matiukas taip pat patvirtino, jog automobilių, turinčių sekimo sistemą, vagims beveik nėra galimybių pasprukti, visos nuvarytos mašinos randamos, tačiau aukščiausio lygio signalizacija prieinama tik turtuoliams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"