TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vairavimo mokyklose - pykčiai dėl kontrolės

2012 06 27 8:39

Vairuotojus rengiančios mokyklos ir valdininkai niekaip negali susitarti, kur ta riba tarp pakankamos kontrolės ir priespaudos, o susimokėti už kiekvieną naujovę tenka būsimiems vairuotojams.

Jau pusmetis praėjo, kai vairavimo mokykloms įvestos naujos taisyklės, bet ar yra kokia nauda iš jų - neaišku, nes skirtingos šalys pasakoja apie kardinaliai priešingas pasekmes, o egzaminų rezultatai pernelyg nesiskiria nuo ilgamečių tendencijų. Valdininkų ir mokytojų argumentai labiau primena virvės traukimo varžybas, o ne mėginimą rasti pusiausvyrą.

Niekas neįtiko

Nuo sausio įsigalioję įstatymai nustato, kad per B kategorijos mokyklinį vairavimo egzaminą turi būti filmuojama griežtai nustatytų savybių kameromis, mokomieji automobiliai privalo būti ne senesni nei 15 metų, vairavimo instruktoriai kas penkerius metus privalo išlaikyti egzaminą "Regitroje", o mokyklos privalo turėti ar nuomotis uždarą aikštelę asfalto ar betono danga ne toliau nei 20 kilometrų nuo teorinio mokymo klasės.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas teigiamų dalykų neįžvelgė nė vienoje naujovėje. Mokytojams privalomą egzaminą "Regitroje" jis vadino žmonių pažeminimu, automobilių pagaminimo metų kontrolę - didele spraga, o mokyklinio egzamino filmavimą - žmogaus teisių pažeidimu.

Jis pabrėžė, kad nė vienas tokių reikalavimų netaikomas kitose mokymo įstaigose, nors ir ten specialistai rengiami ne mažiau atsakingoms pareigoms. "Egzaminas instruktoriams kas penkerius metus - žmonių pažeminimas, tai perlenkta lazda, o naudos jokios. Tuo metu kvalifikacijai kelti jokių naujovių neįvesta", - tvirtino jis.

Pašnekovas taip pat piktinosi mokomųjų automobilių senumo kontrole. "Anksčiau mokyklos turėdavo senesnių automobilių pradiniam mokymo etapui, kai automobilis tiesiog laužomas, o paskui mokiniai sėsdavo į naujesnį. Dabar mokytojas net negali parodyti, kuo senas automobilis skiriasi nuo naujo", - aiškino D.Lesickas, nors ir pripažino, kad senus automobilius mokytojai itin retai naudodavo detaliam technologijų palyginimui.

Egzaminas - kaip kino filmas

Labiausiai D.Lesickas nesutiko, kad reikalingas egzamino filmavimas. "Mes niekuo nesiskiriame nuo kitų mokymo įstaigų, tegul įveda filmavimą ir kitur. Nebent nuo mūsų pradėjo - tuomet galime pabūti pirmieji", - tikino jis. Tai, kad filmavimas padeda patikrinti instruktoriaus darbą, jis vadino nesąmone, nes kontrolės mechanizmą mokyklos neva turėjo ir anksčiau.

"Mokytojo reikalas nuspręsti, ar žmogus išmoko vairuoti. Bet dabar kažkoks inspektorius irgi galės tai spręsti", - piktinosi vairavimo mokytojų atstovas. Jis sutiko, kad esant įrašui gerokai rečiau kyla konfliktų tarp mokinių ir mokytojų, tačiau tikino, kad tam būtų tikusi ir paprastesnė klaidų fiksavimo įranga. Galiausiai D.Lesickas pripažino, kad filmavimas nėra didelė problema, o vairavimo mokykloms neįtinka reikalavimas vienus metus saugoti įrašą. Mat vieno egzamino įrašas neva užima net 2-3 GB kompiuterinės atminties (daugiau nei kai kurie kino filmų įrašai), o didesnėms mokykloms net teko samdyti darbuotojus šiems įrašams apdoroti.

Tačiau Susisiekimo ministerija (SM) paaiškino, kad trumpiau saugoti įrašo neįmanoma, nes vairavimo mokyklą baigusiam žmogui suteikiami vieni metai egzaminams "Regitroje" išlaikyti, o įrašo gali prireikti patikrinimui, jei per egzaminą paaiškės, kad žmogus visiškai nesugeba valdyti automobilio. Susisiekimo ministerijos (SM) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis pasakojo, kad tokių atvejų būdavo, bet pastaruoju metu jų nebepasitaiko.

Tinka visos priemonės

V.Pumputis patvirtino, kad ta tema ne kartą diskutavo su vairavimo mokyklų atstovais, bet ne visi priešinasi naujiems reikalavimams. "Jei mokykla tinkamai dirba ir gerai parengia vairuotojus, jai nėra ko bijoti. Tik mokyklos, kuriose parengimo lygis žemesnis, prašo atsisakyti reikalavimų ir reglamentavimo. Yra ir tokių, kurios galėtų nors ir kioske mokyti, jei kas leistų", - sakė pašnekovas.

Saugaus eismo skyriaus vedėjas užtikrino, jog sprendimas filmuoti mokyklinius vairavimo egzaminus vienareikšmiškai pasitvirtino, o Lietuvoje naudojamą schemą ketina perimti ir Didžiosios Britanijos vairavimo mokyklos. "Pačios mokyklos sako, kad tai duoda naudos. Vairuotojai geriau pasiruošę, instruktorius aiškiau paaiškina klaidas, o konfliktų, galima sakyti, nebėra, nes nekyla nereikalingų ginčų. Be to, anksčiau būdavo atvejų, kai mokykla neišduodavo baigimo pažymėjimo reikalaudama, kad žmogus susimokėtų už daugiau mokymo valandų. Dabar taip padaryti nebeišeitų, kaip ir išduoti pažymėjimo prastai važiavusiam mokiniui", - dėstė pašnekovas. Jis nematė nieko blogo ir dėl gana švelniai apriboto mokomųjų automobilių "amžiaus", ir dėl mokytojų patikrinimo "Regitroje". "Iki 2017 metų dar 30 proc. ketinama sumažinti avaringumą. Jei nestiprinsime pirminės grandies, vairuotojų rengimo, to bus neįmanoma pasiekti. O tam tinka visos priemonės, kurios nors kiek gali padėti", - tvirtino V.Pumputis.

Nori studijų

Nors SM atstovas logiškai išdėstė naujųjų taisyklių prasmę, D.Lesickas minėjo ir sunkiai paaiškinamų reikalavimų, įtraukiamų prisidengiant visų galimų priemonių reikalingumu. Pavyzdžiui, nustatyta, kad mokymo aikštelė nuo klasės turėtų būti nutolusi ne daugiau nei 20 kilometrų. Tačiau jei mokykla organizuoja specialius kursus, skirtus vairuotojams, praradusiems savo pažymėjimus, pasak pašnekovo, jos mokomoji aikštelė gali būti nutolusi vos per kilometrą. "Nežinau, gal girtuokliai negali paeiti iki aikštelės - jokios logikos čia nėra", - ironizavo mokytojų atstovas. Be to, mokytojams nepaliekama jokios galimybės suklysti - jei mokytojas pamirštų pasiimti su savimi vairuotojo pažymėjimą, įmonės direktorius asmeniškai būtų nubaustas 500-1500 litų bauda.

Pasak D.Lesicko, tai ne vieninteliai lazdos perlenkimai. Vairuotojų niekada nemokiusiems valdininkams esą nederėtų aiškinti mokytojams, kaip dirbti, bet reikalavimai bene visada "nuleidžiami iš viršaus" visiškai neatsižvelgus į pedagogų siūlymus.

"Norisi padaryti geriau, bet mūsų niekas nesiklauso", - tikino jis. Pasak pašnekovo, vairavimo mokytojai patys seniai prašo kokybiškų kvalifikacijos kėlimo kursų, bet kol kas diskusijos tuščios. "Dabar tokios profesijos, kaip vairavimo mokytojas, nėra. Žmonės, baigę mechanikos ar inžinerijos mokslus, išklauso trumpus kursus ir dirba. Reikia, kad tai būtų tikra specialybė, kad žmonės galėtų įstoti jos mokytis ir baigę būti profesionalais", - aiškino D.Lesickas.

Geriausia - daugiau mokytis

Valdininkams ir mokytojams besipešant, būsimieji vairuotojai jaučiasi lyg tarp dviejų ugnies linijų. Dalis jų skundžiasi, kad dabar praktinio vairavimo egzaminas mokykloje tapo bene griežtesnis už išbandymą "Regitroje", nes mokyklos vaizdo įrašuose nenori palikti nė menkiausių abejonių, kad jaunas vairuotojas užduotis įveikė nepriekaištingai. Kita dalis mokinių patenkinti, kad neva atsirado būdų įrodyti mokytojo apsirikimą ar nesąžiningumą. Dėl išaugusių kursų kainų jaunuoliai taip pat nesiskundžia. Vairuotojo pažymėjimą vis tiek nori turėti, todėl atranda ir papildomus 100-200 litų.

VĮ "Regitra" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas tvirtino, kad ir šių, ir ankstesnių mokymo tvarkos naujovių efektyvumą vertinti sunku, nes nėra jokių vertinamųjų studijų. Taigi bet kuriems pokyčiams galėjo turėti įtakos ir visiškai kiti dalykai, tokie kaip sumažėjęs jaunų gyventojų skaičius, pasikeitęs požiūris į vairuotojo pažymėjimo reikalingumą ir besikeičiantis vairuotojų mentalitetas. Kaip neabejotinai naudos davusią naujovę jis įvardijo tik prieš beveik dvejus metus padidintą privalomų praktinių vairavimo pamokų trukmę nuo 20 iki 30 valandų, tuomet išlaikančiųjų praktinį vairavimo egzaminą iš pirmo karto padaugėjo apie 4 procentus.

Išlaikančiųjų - tiek pat

VĮ "Regitra" duomenimis, šįmet vairavimo pažymėjimus pirmą kartą mėgino gauti apie 43 tūkst. žmonių, maždaug tiek pat, kiek ir per kelerius pastaruosius metus. Nuo šių metų pradžios iki birželio 25 dienos praktinį vairavimo egzaminą "Regitroje" išlaikė 21 tūkst. 522 žmonės ir tai beveik nesiskiria nuo to paties laikotarpio pernai, kai sėkmingai pasirodė 21 tūkst. 317 būsimųjų vairuotojų. Tiesa, iš pirmo karto egzaminą išlaikiusiųjų kiek padaugėjo - šįmet egzaminą sėkmingai įveikė 42,53 proc. pirmą kartą laikiusiųjų, o pernai per tą patį laikotarpį - 38,72 procento. Tačiau S.Šuminas pabrėžė, kad nuopelnų už gerėjančią tendenciją negalima priskirti nė vienam taisyklių pakeitimui, o tai, kad daugiau žmonių įveikia egzamino barjerą iš pirmo karto, dar nereiškia, kad ir ateityje jie bus geresni vairuotojai.

"Buvo atlikti tyrimai ir paaiškėjo, kad nėra jokio skirtumo, ar žmogus egzaminą išlaikė iš pirmo, ar iš penkto karto, - vėliau jis turi vienodus šansus patekti į eismo įvykius. Nėra jokios koreliacijos tarp avarijų skaičiaus ir to, iš kelinto karto pavyko išlaikyti vairavimo egzaminą", - sakė jis.

S.Šumino manymu, geriausias būdas Lietuvoje gerinti vairuotojų parengimą - dar daugiau laiko skirti praktinėms vairavimo pamokoms. Tačiau dėl būtinybės didinti privalomų mokymosi valandų skaičių jis abejojo. Mat nors daugelyje užsienio šalių rekomenduojama treniruotis bent 50 valandų, nemažai daliai jaunuolių pakanka ir 30-ies. Tie, kuriems praktikos kiek pristinga, gali susimokėti ir už daugiau pamokų, bet taip pat yra galimybė patobulinti įgūdžius pigiau. "Pabaigęs kursus vairavimo mokykloje žmogus gali toliau mokytis su šeimos nariu. Rekomenduoju šia galimybe pasinaudoti, pasitreniruoti tamsiu paros metu ar lyjant, tada ir "Regitroje" per egzaminą nebus taip baisu", - siūlė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"