Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Vairuotojas tūkstančius prarado vandenyje

 
2017 08 23 12:00
Vairuotojų bandymas bet kokia kaina įveikti per liūtis susidariusius vandens telkinius vėliau gali kainuoti kasko draudimo išmoką.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pačią didžiausią liūtį šių metų birželio 29 dieną į susidariusį vandens telkinį tiesiog vidury Vilniaus įvažiavęs ir nepataisomai savo limuzino „Audi A6“ variklį sugadinęs sostinės verslininkas V. B. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) buvo ramus, nes tikėjosi, kad visą žalą atlygins draudimas. Tačiau, pasirodo, jam pačiam teks krapštyti 6,5 tūkst. eurų limuzino motoro remontui.

Kasko draudimu V. B. mašiną buvo apdraudęs bendrovėje „Gjensidige“. „Draudikų tikrai niekuo nekaltinu. Kaltas pats, nes neatidžiai skaičiau sutartį“, – kalbėdamas su „Lietuvos žinių“ žurnalistu nebandė išsisukinėti verslininkas.

Per liūtį nepataisomai sugadintam vokiškos mašinos varikliui padaryta 10 tūkst. eurų žala. Jei stichinės nelaimės vietoje būtų stovėję kelio ženklai, įspėjantys apie galimą potvynio pavojų, vyras iš draudikų išvis nebūtų gavęs nė cento.

Daugelis narsių vairuotojų, kurie per lietų savo automobiliais bando įveikti didžiulius vandens telkinius ir dėl to nepataisomai sugadina mašinų variklius ar jų elektros instaliaciją, vėliau gauna tik dalį žalos atlyginimo arba jo išvis negauna, nors transporto priemonės ir buvo apdraustos kasko draudimu.

Žudanti banga

Apynaujo „Audi A6“, priklausančio vienai V. B. bendrovių, variklis buvo nepataisomai sugadintas tada, kai vairuotojas rizikavo įveikti vienoje Vilniaus centrinėje gatvėje per liūtį besikaupiantį vandens telkinį. „Važiavau paskui kitus automobilius. Priekyje dardanti mašina balą įveikė.

Bet tuo metu, kai įvažiavau į apsemtą gatvės ruožą, iš priekio atsiyrė didelis „Jeep“ markės visureigis. Jis nustūmė aukštą vandens bangą tiesiai ant „Audi A6“. Sedanas, palyginti su džipu, yra žema mašina, dėl to nuo „Jeep“ atvilnijusi banga bematant užliejo mano mašinos variklio dangtį. Automobilis užgeso, sustojau tiesiog vidury balos“, – prisiminė V. B.

Verslininkas suko raktelį „Audi A6“ užvedimo spynelėje ir pabandė paleisti variklį. „Tai buvo mano klaida, kurios nepatarčiau daryti nė vienam vairuotojui. Patyręs vadinamąjį vandens smūgį motoras užgeso dėl deguonies trūkumo jo viduje. Tačiau dar kartą pakartojus šį veiksmą per automobilio oro įsiurbimo angą į bandomą paleisti variklį pateko vanduo ir galutinai jį sugadino“, – patyrimu dalijosi V. B.

„Audi A6“ buvo apdraustas kasko draudimu, dėl to limuzino valdytojas turėjo visas prielaidas manyti, kad visą mašinai padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Tačiau draudikai situaciją apvertė aukštyn kojomis.

Nedėmesingumo žabangose

Paaiškėjo, kad „Gjensidige“ vadinamąjį vandens smūgį patyrusių automobilių vairuotojams nuostolius atlygina tik pagal iš anksto kasko sutartyje numatytą tarifą. Atsižvelgiant į sutarties sąlygas, gali būti atlyginta 1,5 tūkst., 2,5 tūkst. arba 3,5 tūkst. eurų žala.

„Atlyginame nuostolius, sukeltus vandens, patekusio į automobilio variklio skyrių pro standartines gamintojo numatytas automobilio angas, automobiliui važiuojant keliu per susidariusius nuo lietaus vandens telkinius, kai nėra apie juos perspėjančių ženklų, ar automobiliui stovint veikiančiu varikliu. Priimant sprendimą dėl išmokos dydžio taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės, kuriose vandens smūgio atvejis yra reglamentuojamas. Žala atlyginama atsižvelgiant į draudimo variantą“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

„Audi A6“ buvo apdraustas kasko draudimu, dėl to limuzino valdytojas turėjo visas prielaidas manyti, kad visą mašinai padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė.

Nukentėjęs V. B. prisipažino apie fiksuotą žalos atlyginimo dydį nė nenutuokęs. „Iki to nelaimingo įvykio maniau, kad liūčių ar kitų stichijų atveju draudikai žalą atlygina panašiai kaip ir tada, kai, pavyzdžiui, automobilis pavagiamas, kitaip tariant – visu šimtu procentų, atskaičius kasko sutartyje numatytą vadinamąją draudimo franšizę. Paaiškėjo, jog dėl vandens stichijos patirta žala atlyginama kitaip“, – kalbėjo verslininkas.

Technikos ekspertai apskaičiavo, kad pataisyti „Audi A6“ variklį kainuos 10 tūkst. eurų. Tačiau „Gjensidige“ sutiko atlyginti tik 3,5 tūkst. eurų, numatytų sutartyje su klientu. Likusius pinigus už variklio remontą V. B. teks pakloti pačiam.

„Ne pirmus metus esu versle ir žinau, kaip svarbu skaityti sutartyse smulkiomis raidėmis surašytą informaciją. Tačiau kažkodėl tai daryti nuolat patingime. Kai ką nors perkame firmos vardu, darbą paprastai atlieka teisininkai, vadybininkai. Bet pats pirkdamas mašinos draudimą, nors ji ir registruota bendrovės vardu, smulkaus teksto sutartyje neperskaičiau“, – prisipažino pašnekovas.

Narsuoliai lieka be nieko

Jam labai pasisekė, kad gavo bent pusketvirto tūkstančio žalos atlyginimo. Rodos, „Gjensidige“ įvykį pripažino draudžiamuoju dėl to, kad stichinės nelaimės vietoje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie gresiantį potvynį. Be to, „Audi A6“ variklis buvo nepataisomai sugadintas dėl pašalinės trečiosios jėgos – priešpriešiais važiuojančio džipo, kurio sukelta vandens banga užpylė limuziną. Draudikai neretai apskritai atsisako atlyginti vandens padarytą žalą, jei kaltu pripažįstamas vairuotojas. Taip elgtis draudimo bendroves įpareigoja Transporto priemonių draudimo taisyklės.

„Didžiausią grėsmę vanduo ir vairavimas apsemtomis gatvėmis kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai. Nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal kasko draudimą atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa staiga ir netikėtai, o žalos išvengti neįmanoma, tačiau ne tada, kai neapgalvotai bandoma įveikti didelius vandens telkinius“, – komentavo „Gjensidige“ atstovas G. Matiukas.

Audrius Pilčicas, draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento direktorius, tikino, jog kiekvieną kartą patvinus gatvėms, o daliai jų tapus neišvažiuojamoms atsiranda narsuolių, kurie bando žūtbūt jas įveikti ir bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslą. „Vienareikšmiškai sudėtinga įvertinti, kas lemia tokį vairuotojų elgesį. Galbūt jie tikisi, kad jų automobiliams nieko nenutiks? Dažniausiai tai būna tiek automobilio galimybių, tiek savo vairavimo gebėjimų pervertinimas“, – sakė jis.

A.Pilčicas tvirtino, kad po Lietuvoje vykusių vasaros liūčių bendrovė gavo 14 prašymų dėl žalos, padarytos vandens smūgių automobiliams, atlyginimo. Vidutinis žalos dydis – iki 5 tūkst. eurų. Tačiau ne visi „Ergo“ klientai gaus išmokas. „Jei, pavyzdžiui, automobilį apgadino kruša, nuostoliai bus atlyginti. Kasko draudimas dengia tik tokią žalą, kuri patiriama ne dėl vairuotojo veiksmų. Bet tai netaikoma žalai, atsiradusiai dėl to, kad vairuotojai neapgalvotai bandė įveikti didžiulius vandens telkinius“, – tvirtino draudikas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"