Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

Vairuotojo svajonių reikalavimai darbdaviui – be ateities

 
2016 12 14 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar realu Lietuvoje vairuotojui reikalauti iki 1540 eurų algos į rankas per mėnesį, dar ir keliant potencialiam darbdaviui kitas sąlygas? Tarkim, reikalauti, kad šis suteiktų darbuotojui tik jam patinkančias technines darbo priemones arba darbo vietoje nenurodinėtų pakeltu tonu. Pasirodo, tokius reikalavimus mūsų šalyje jau drįsta kelti deficitinių profesijų atstovai.

Prieš kelias savaites vairuotojų portale fura.lt pasirodė darbo paieškos skelbimas, kurio turinys vis dar neįprastas Lietuvoje, dėl to galėjo šokiruoti ne tik kitus tos pačios profesijos atstovus, bet ir darbdavius. 48-erių Šiaulių gyventojas Tomas M. (pavardė redakcijai žinoma) skelbėsi norįs keisti darbą, tačiau naujasis darbdavys, anot jo, privalo atitikti iškeltus reikalavimus. Prisipažinęs, jog šiuo metu dirba vienoje Šiaulių krovinių vežimo automobilių keliais įmonėje ir iš esmės krovinius vežioja tik Vakarų Europoje, Tomas M. kėlė įmonei, kuri jį įdarbins, sąlygą, kad naujoji darbo sutartis privalo būti „lietuviška“. Šiaulietis tikino, kad jam siūlomas mėnesio atlyginimas turėtų svyruoti nuo 1430 iki 1540 eurų, arba 65–70 eurų per parą, atskaičius mokesčius. Kitos keltos sąlygos dar labiau glumino.

Pritrenkiantis darbo skelbimas

Apie krovinių vežimo verslą mažai nusimanančiam žmogui Tomo M. skelbime vairuotojų žargonu išdėstytos kitos sąlygos nelabai suprantamos. Tolimųjų reisų vairuotojas teigė, kad dirbs tik tokiu atveju, jei naujasis darbdavys netaikys savo naujajam darbuotojui „jokių nedraudžiamųjų laikotarpių“, nerinks pinigų į vadinamuosius fondus ir sąžiningai mokės minimalų darbo užmokestį. Mažiausiai suprantamas reikalavimas, kurį iškėlė šiaulietis: „jokių darbdavio vyžų, nes aš aviu klumpes“.

Pažėrė Tomas M. sąlygų ir sunkvežimiui. Esą tai turėtų būti šaldytuvas, kurio motoresursas – ne daugiau kaip 10 tūkst. valandų, taip pat jis turi atitikti „Euro6“ ekologijos standartą. Negana to, vairuotojas darbdaviui kėlė sąlygą, kad jam patikėtai transporto priemonei visada būtų atlikta privalomoji techninė apžiūra (TA) ir ji be pertrūkių būtų apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės (CA) draudimu.

Negi krovinių vežimo bendrovės verčia vairuotojus važinėti sunkvežimiais be TA ir privalomojo CA draudimo?

Iš Vakarų Europos – be TA ir draudimo

Pasirodo, būna. Tai patvirtino ir pats Tomas M., ir jį kuruojantis Šiaulių krovinių vežimo įmonės vadybininkas Aurimas.

„Lietuvos žinios“ skelbime nurodytu mobiliojo telefono numeriu Tomui M. paskambino lapkričio pabaigoje. Atsiliepęs vairuotojas sakė vežąs sunkvežimiu-šaldytuvu bulves iš Italijos į Didžiosios Britanijos Bostono miestą. „Šią akimirką važiuoju per Alpių kalnus“, – sakė vairuotojas.

Tuo metu Tomas M. tikino neatsisakąs nė vieno savo darbo skelbime nurodyto reikalavimo ir noriai sutiko juos paaiškinti. Puikiai suprantamos jo sąlygos buvo dėl reikalaujamo komercinės transporto priemonės tipo. „Kai „šaldytuvas“ yra nuvažiavęs 10 tūkst. ir daugiau kilometrų, aplink jį reikia nuolat lakstyti su plaktuku (suprask, remontuoti – aut.). O tai vairuotojui reiškia bemieges naktis ir išsekimą“, – vaizdžiai kalbėjo Tomas M.

Šiuo metu „Euro6“ ekologijos standartas yra diegiamas tik pačios naujausios laidos sunkvežimių dyzeliuose. „Toks reikalavimas garantuotų, kad važinėsiu nauja transporto priemone, o ne tokia, kuri nuolat gestų“, – paaiškino „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Nustebino jo pareiškimas, kad iš reisų Vakarų Europoje sunkvežimiai neretai grįžta be TA ir privalomojo CA draudimo. „Tokių atvejų pasitaiko. Nes „kadencijos“ užtrunka ilgiau, nei planuota, baigiasi techninės apžiūros, draudimo galiojimas, o antai Vokietijoje nėra kur atlikti TA ir mašinos apdrausti. Tenka rizikuoti, atgal grįžti be apžiūros ir draudimo. Laimė, man pastaruoju metu pavyko nepakliūti, bet jei būčiau buvęs sugautas, visa atsakomybė būtų tekusi man“, – be užuolankų klojo Tomas M.

Vairuotojo žodžius, kad kartais sunkvežimiai iš Vakarų Europos į Lietuvą grįžta be TA ir neapdrausti, „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir vairuotojo vadybininkas Šiauliuose Aurimas. „Lietuvoje registruotų sunkvežimių TA, pagal dabar galiojančius teisės aktus, yra atliekamos tik Lietuvos įmonėse, tada mašinas leidžiama drausti. Žinoma, kad kartais į Lietuvą automobiliams tenka grįžti ir be TA, nes užtrukus reisui ilgiau, nei numatyta, paprasčiausiai nėra kur Vakarų Europoje jos atlikti. Bet šiuo metu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija lyg ir tariasi ar jau susitarė su analogiška Vokietijos organizacija TUV, kad apžiūras būtų galima atlikti jos centruose“, – atvirai problemas klojo Aurimas.

Karingai nusiteikęs samdinys

Kaip sakė Tomas M., jam atsibodo ir verslininkų iš vairuotojų renkami pinigai nelegaliems „fondams“, kurie lyg ir turėtų garantuoti, kad darbuotojui pridarius nuostolių, tarkim, neatsargiai pradūrus mašinos padangą ar panašiai, vėliau žala bus kompensuota.

Anot šiauliečio, neretai darbdaviai savo vairuotojams taiko ir vadinamuosius nedraudžiamuosius laikotarpius, kai jie kuriam laikui netenka įstatymų nustatytų socialinių garantijų. „Kai darbo nėra, vairuotojai išgenami nemokamų atostogų, per tą laiką nemokama nei sveikatos, nei draudimo įmokų „Sodrai“. Betgi turime nuolatines darbo sutartis, kodėl tuomet esame verčiami elgtis taip, lyg būtume sezoniniai darbininkai“, – stebėjosi Tomas M.

Tačiau skausmingiausias vairuotojui darbdavių reikalavimas – kelyje sunaudoti ne daugiau degalų, nei tai numato bendrovių sudarytos vidaus taisyklės. „Būtent dėl to ir panorau keisti darbdavį. Nes neretai grįžtu iš varginančio reiso po Vakarų Europą, gaunu atlygį, ir trūksta kokių 160–200 eurų. Kodėl? Sako, todėl, kad viršijai nustatytą degalų normą reisui. Tiesa, tariamą nuostolį skaičiuoja ne nuo viso atlyginimo, o nuo vadinamojo paros minimalaus valandinio, kuris mano atveju sudaro 60 eurų. Jeigu sunaudoju daugiau degalų, nei numato įmonės vidaus taisyklės, nuo mano valandinio uždarbio atskaičiuoja maždaug po 2 eurus“, – aiškino pašnekovas.

Jis ypač pabrėžė, kad dažnai neviršyti nustatytos degalų normos tiesiog neįmanoma. „Tos normos, mano nuomone, dažnai yra apskaičiuotos tiesiog „iš lubų“, o mes važinėjame realiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, dabar kylu Alpių kalnų keliu, mašina naudoja dyzelino daug daugiau nei įprastai. Ir nors iš paskutiniųjų stengiuosi važiuoti kuo lėčiau, greičiausiai degalų bus sudeginta kur kas daugiau, nei numatė darbdavys“, – pažymėjo Tomas M.

Jo nuomone, darbdaviai nerealius reikalavimus kuria specialiai, norėdami kiek įmanoma sumažinti tolimųjų reisų vairuotojų pajamas, kurios esą Lietuvos mastais yra ir taip pernelyg didelės. „Vairuotojai priversti dirbti Olandijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur algos yra dvigubai didesnės nei Lietuvoje ir su darbuotoju elgiamasi kaip su žmogumi. Tikiuosi, tokių sąžiningų, geros praktikos firmų atsiras ir Lietuvoje“, – prieš porą savaičių karingai kalbėjo Tomas M.

Vis dėlto gruodžiui artėjant prie vidurio vairuotojo tonas pasikeitė. Paskambinęs į redakciją jis pripažino, kad į savo darbo skelbimą nesulaukė nė vieno Lietuvos darbdavių pasiūlymo, be to, paprašė neviešinti nei jo pavardės, nei įmonės, kurioje dirba, pavadinimo.

KOMENTARAS. Kelti reikalavimus – jau norma

Vita Šiaulienė, darbo skelbimų paieškos portalo cvonline.lt atstovė, „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jau nereikėtų labai stebėtis kylančiais paklausių profesijų darbuotojų reikalavimais darbdaviams. „Pastaruoju metu tapo norma kelti reikalavimus. Vairuotojai gerai žino, kad yra didelė jų paklausa rinkoje ir kad firmos jų ieško. Žinodami savo vertę vairuotojai reikalavimų kartelę ir užsikelia“, – tvirtino dienraščio pašnekovė.

Tačiau pavarčius didžiausių Lietuvos darbo skelbimų portalų tinklalapius nesunku įsitikinti, kad vairuotojo profesija šiuo metu vis dėlto nėra pati paklausiausia Lietuvoje. Tarkim, cvonline.lt sistemoje gruodžio 13 dieną buvo 11 307 skelbimai, iš jų tiktai 193 skirti vairuotojams ir logistams. Daug didesnis buvo pardavėjų (558), informacinių technologijų specialistų (520), gamybos (489) ir paslaugų (444) sektoriaus darbuotojų poreikis. Cvmarket.lt portale vakar buvo ieškoma 10 844 darbuotojų, ir tik 281 (2,6 proc.) skelbimas buvo skirtas vairuotojams. Pirmavo pardavėjais (681) kviečiantys dirbti skelbimai. Portale cv.lt vairuotojų gruodžio 13-ąją reikėjo 385, iš viso buvo 4312 skelbimų . Didžiausias šioje paieškos sistemoje buvo klientų aptarnavimo sektoriaus darbuotojų (520) poreikis.

V. Šiaulienė patvirtino, kad didesnius reikalavimus, palyginti su kitų profesijų atstovais, darbdaviams taip pat kelia informacinių technologijų, finansų specialistai.

Prisidengęs darbo ieškančiu vairuotoju „Lietuvos žinių“ žurnalistas skambino kelioms vairuotojų ieškančioms bendrovėms ir derėjosi dėl atlyginimo. Aiškėjo, kad visai nesunkiai galima sulygti 1800 eurų į rankas per mėnesį. Viena firma sutiko mokėti ir 2200 eurų per mėnesį. Bet visais atvejais pretendento laukė darbas užsienyje, o už patį didžiausią atlyginimą (1800 ir ypač 2200 eurų) dar buvo siūloma imtis ir papildomo darbo. Pavyzdžiui, užsienyje pačiam ieškoti krovinių.

Tuo pat metu pasišovusiam Lietuvoje įsidarbinti vairuotojui daugiau kaip 1000 eurų neatskaičius mokesčių potencialūs darbdaviai nesiūlė.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"