TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vairuotojų mokymą "gerins" dvigubu pabrangimu

2011 08 10 0:00
Mažai jaunų vairuotojų gali nusipirkti 10 metų automobilį, bet mokymui vairuoti toks modelis jau per senas.
Petro Malūko nuotrauka

Visi automobiliai, pagaminti seniau nei 2002-aisiais, nuo kitų metų bus pripažinti kaip netinkami mokyti vairuoti, nors apie tokį "senuką" dauguma jaunų Lietuvos vairuotojų gali tik pasvajoti.

Vairavimo mokykloms netrukus reikės atnaujinti savo automobilių parką ir įsigyti papildomos įrangos - nuo 2012 metų jų laukia nauji, brangiai kainuosiantys reikalavimai. Didmiesčių mokyklos jau sukruto tam ruoštis, bet mažoms rajonų mokykloms naujovės pranašauja pražūtį.

Ir vienų, ir kitų laukia trys pagrindiniai reikalavimai: mokymui vairuoti naudojami automobiliai negalės būti senesni nei 10 metų, mokykloje laikomą praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą bus privaloma filmuoti ir daryti garso įrašą, o vairavimo instruktoriams kas penkerius metus reikės laikyti kvalifikacijos egzaminą. Visa tai kainuos dešimtis tūkstančių litų, bet galiausiai juos teks sumokėti būsimiems vairuotojams.

Kris konkurentai

Artėjant metui, kai įsigalios nauji pakeitimai, vairavimo mokyklose vyrauja įvairios nuotaikos. Stambesnės iš jų, įsigijusios naujų mašinų prieš keletą metų ir jau spėjusios sumokėti visas išperkamosios nuomos įmokas, dabar turi 4-5 metų senumo automobilių parką ir dėl griežtesnių reikalavimų nesijaudina. Tačiau daugumai vairavimo mokyklų, įsikūrusių provincijoje, nauji automobiliai - neįkandama prabanga. Ten būsimi vairuotojai pirmuosius įgūdžius įgyja valdydami keliolikos metų senumo "Volkswagen Golf", "Opel Astra" ar kitą panašų modelį, dažniausiai randamą statistinio lietuvio kieme.

Tokios mokyklos neslepia, kad ketina nutraukti veiklą, nes joms reikėtų įsigyti mažiausiai 2-3 automobilius, kainuojančius po 20-30 tūkst. litų. Pirkti mašinų, kurių "amžius" netrukus pasieks lemtingąją 10 metų ribą, vairavimo mokykloms neapsimokėtų, todėl tektų žvalgytis vos kelerių metų senumo modelių, o šie atsieitų irgi labai brangiai.

Savo pavardės skelbti nenorėjęs LŽ pašnekovas iš vienos rajoninės vairavimo mokyklos patvirtino, kad po Naujųjų greičiausiai neliks kitos išeities, kaip pasitraukti iš verslo. "Iš kur mums paimti tokius pinigus? Tai rimtos išlaidos. Mokymo kainos dabar tokios, kad uždarbio užtenka tik atlyginimams sumokėti. Jei per mėnesį gauname keliais šimtais litų daugiau, tai jau didelis skirtumas", - aiškino vyras. Jis neabejojo, kad naujaisiais reikalavimais siekiama tiesiog sumažinti konkurenciją.

"Lietuvoje veikia apie 300 vairavimo mokyklų, ir jos konkuruoja pinigais. Vienos jau seniai yra nusipirkusios patalpas ir automobilius, o kitos patalpas nuomojasi, mašinų turi įsigijusios išsimokėtinai. Klausimų, kas gali pasiūlyti geresnę kainą, manau, nekyla", - kalbėjo pašnekovas.

Metai - ne rodiklis

Ralio lenktynininkas ir profesionalus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sutiko, kad būsimų vairuotojų rengimą būtina tobulinti, bet negalėjo suprasti, kodėl to siekiama griežtais automobilių senumo, o ne kitų parametrų apribojimais. Jo manymu, vairuotojų rengimo kokybė neturėtų pagerėti vien dėl to, kad bus privaloma mokyti tik apynaujėmis mašinomis, nes B kategorijos vairuotojo pažymėjimą gavęs žmogus privalo mokėti valdyti bet kokį lengvąjį automobilį. Be to, yra tokių modelių, pavyzdžiui, "Lada Kalina", kurie pagal "amžių" tinkami mokyti, bet įrangos gausumu gerokai nusileidžia keliolikos metų senumo europietiškiems automobiliams. "Mašinos laidos metai nieko nepasako apie jos būklę. Ir trejų metų automobilis gali būti visiškai sugriuvęs", - lygino A.Pakėnas. Instruktorius siūlė verčiau atkreipti dėmesį į svarbesnius skirtumus, lemenčius vairavimą, tarkime, degalų rūšį. "Daugelis dirba su dyzeliniais automobiliais, nes tokie naudojami per egzaminą. O kai tenka sėsti prie benzininio modelio vairo, žmogus pajunta, kad reikia visai kitaip elgtis su sankaba ar akceleratoriumi", - aiškino jis.

Kursai brangs

A.Pakėnas neabejojo, kad įsigaliojus naujiems reikalavimams pamokos vairavimo mokyklose turėtų brangti. "Dabar vairavimo kursai kainuoja 1000-1200 litų. Žmogui ši suma nemenka, bet mokyklai mažai kas lieka. Nuo praėjusių metų padaugėjo vairavimui skirtų valandų, turi atsipirkti automobiliai, degalai, darbuotojų algos. Mokiniai nepastebi, bet per visas pamokas nuvažiuojama apie 800 kilometrų. Vien degalų kiek sudeginama, o kur dar draudimas, padangos, dažnai gendantys degalų siurbliai, sankabos ir kita", - vardijo jis. Pašnekovo manymu, jei į naujus automobilius, garso ir vaizdo įrašų techniką, analizę bei saugojimą ir mokytojų kvalifikaciją bus investuojama tiek, kiek numato nuo kitų metų įsigaliosiantys reikalavimų vairavimo mokykloms pakeitimai, vairavimo kursų kaina pamažu turėtų pakilti bent du kartus.

Egzaminai - ir mokytojams

Didelę pabrangimo dalį sudarytų ne tik išlaidos naujiems automobiliams įsigyti, mat ne visoms mokykloms jų stinga, bet ir baigiamųjų egzaminų filmavimas, instruktorių kvalifikacijos kėlimo kursai.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas patikino, kad šie kursai - ne naujovė. Jie rengiami jau seniai, tad instruktoriai savo nuožiūra gali nuspręsti, ar lankyti juos, ar ne. Nauja vien tai, kad nuo kitų metų vairavimo mokytojai turės kas penkerius metus laikyti kvalifikacijos egzaminą "Regitroje". Tačiau naujovė tik teoriškai tokia maža. V.Lapinas pripažino, kad iki šiol nedaugelis instruktorių ryždavosi lankyti nepigiai kainuojančius kursus. Daugiausia tai darė tie, kuriems išlaidas padengdavo valdiška darbovietė.

"Kas penkerius metus kvalifikaciją kelia tik švietimo sistemoje dirbantys mokytojai, pavyzdžiui, dėstantys specialiosiose vidurinėse mokyklose, kur mokiniai gali gauti traktorininko pažymėjimą, o kartu ir teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Tokių mokyklų likę nuo senų laikų. O sistemoje dirbančių privatininkų į kursus eina vienetai", - teigė V.Lapinas. Pašnekovas pasidžiaugė, kad nuo šiol pagal tvarką teks mokytis ir "seniems vilkams", kurie, pasak jo, kartais nė nežino naujų reikalavimų ir dėsto tai, ką yra išmokę prieš daugelį metų.

Siauras matymo laukas

Mažiausiai pinigų, bet, ko gero, daugiausia laiko kainuosianti naujovė bus vaizdo ir garso įrašų darymas per galutinę vairavimo įskaitą mokykloje. Baigiamoji vairavimo įskaita jau ir taip stumia mokyklas į dviprasmišką padėtį - jei mokiniui prastokai sekasi atlikti užduotis, mokytojas negali rašyti teigiamo pažymio, nes "Regitroje" žmogus greičiausiai neišlaikytų egzamino ir dėl to kaltintų neva blogai jį mokiusį instruktorių. Tačiau teigiamo pažymio neparašęs mokytojas gali būti kaltinamas ir bandymu pasipinigauti bei priversti mokinį ateiti į keletą papildomų pamokų.

Sprendimo, kaip išnarplioti šią problemą, kol kas nerado nei vairavimo mokyklos, nei jų veiklą reguliuojančios institucijos, nes ne visada klysta ta pati šalis. Abejones išsklaidyti lyg ir turėtų baigiamojo egzamino filmavimas, tačiau gali būti, kad dėl įrašų kils dar daugiau ginčų.

"Kameros matymo laukas turės būti tik 120 laipsnių, tuo metu instruktoriaus akys aprėpia visus 360 laipsnių. Kamera nenufilmuos, ar mokinys užvažiavo ant kurios nors linijos, ar ne, o instruktorius gali matyti plačiau, žiūrėti į veidrodėlius", - tvirtino A.Pakėnas. Dėl to gali kilti ginčų, nes mokiniai supras - jei pažeidimas nenufilmuotas, jo nėra. Taip geri norai taps tik pretekstu greičiau reikalauti vairavimo mokyklos pažymėjimo ir, galbūt pervertinant savo jėgas, keliauti į "Regitrą".

Pritaikyti reikalavimai

Nors dar yra daugybė neaiškumų, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis mano, kad šie vairuotojų rengimo tvarkos aprašo pakeitimai padės Lietuvai priartėti prie europietiškos vairavimo kultūros ir eismo saugumo. "Reikia būsimą vairuotoją išmokyti, kaip veikia ABS, ESP, stabilumo kontrolė. Tai paskatintų vėliau įsigyti naujesnį automobilį. Užsienyje vyrauja tendencija, kad jei žmogus mokomas vairuoti kokybiškesniu automobiliu, jis labiau nori ir nusipirkti panašų", - kalbėjo V.Pumputis. Atkreipus dėmesį, kad Lietuvoje jauni vairuotojai dažniausiai ir norėdami neįperka apynaujų automobilių, Susisiekimo ministerijos atstovas patikino, jog svarbiausia, kad mokykla bus atlikusi savo pareigą. "Bendras dalykas, kuris mus sieja, - saugumas", - pabrėžė jis.

Tačiau pasidomėjus, kodėl automobilių tinkamumas apribotas pačiu nelanksčiausiu kriterijumi - "amžiumi", o ne aprašu, kokias sistemas modelis privalo turėti, pašnekovas nepaminėjo nė vieno saugumo kriterijaus. "Jei būtų parengtas aprašas, kai kurie naujesni modeliai ne visiškai jį tenkintų. Tame apraše būtų nurodyta, kaip turi būti sukomplektuotas automobilis, o tai įgyvendinama ne visoms vairavimo mokykloms", - svarbesnius motyvus išdėstė V.Pumputis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"