TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vairuotojų mokymas - be atsakomybės

2010 05 05 0:00
Jauni ir mažai patyrę vairuotojai beveik du kartus dažniau nei visi kiti sukelia avarijas. Jų pasekmės dažnai būna itin skaudžios.
LŽ archyvo nuotrauka

Saugaus eismo specialistai sako, kad atsakomybę už jaunų bei nepatyrusių vairuotojų sukeltas skaudžias avarijas turėtų prisiimti ir vairavimo mokyklos. Šios atkerta, jog moko atsakingo vairavimo pagrindų ir savo kaltės dėl nepatyrusių vairuotojų sukeltų eismo įvykių neįžvelgia.

Statistika liudija, kad jauni ir mažai patyrę vairuotojai avarijas sukelia 1,8 karto dažniau nei visi kiti. Specialistai tvirtina, jog taip yra ne tik dėl patirties stokos ar jaunatviško maksimalizmo, bet ir dėl prasto būsimų vairuotojų parengimo. Baiminamasi, kad jei ir toliau dauguma vairavimo mokyklų į savo darbą žvelgs formaliai, ateityje prie vairo sėdės vien tik potencialūs žudikai.

Vietoj kokybės - kiekybė.

Valstybinės įmonės "Regitra" duomenimis, iš pirmo karto B kategorijos valstybinį praktinį vairavimo egzaminą išlaiko vos 38 proc. būsimųjų vairuotojų. Anot Saugaus eismo mokymo asociacijos vykdomojo direktoriaus Gintaro Saldžiūno, tai tik patvirtina, kad būsimų "ratuotų" eismo dalyvių pirminis mokymas smarkiai šlubuoja. Specialisto teigimu, šimtams mūsų krašte veikiančių vairavimo mokyklų šiandien rūpi ne kaip išmokyti žmones saugiai vairuoti, bet kaip turėti kuo daugiau mokinių, garantuojančių pelną. "Pažiūrėkite kaip dirba daugelis vairavimo mokyklų. Joms svarbiausia valstybiniam egzaminui parengti kuo daugiau mokinių. Tačiau kai jie neišlaiko egzamino, nė viena vairavimo mokykla kaltės dėl to neprisiima. Gaunasi taip, kad tik pinigus surenka, o atsakomybės - jokios. Pasipiktinimą kelia ir vairavimo instruktorių požiūris į darbą. Jie būsimiems vairuotojams nekalba apie atsakomybę, moralinius dalykus, o tik skaičiuoja valandas. Pas tokius instruktorius pasimokę jaunuoliai įgyja teisę vairuoti taip ir nesuvokę, jog automobilis gali būti ir mirtinai pavojingas ginklas", - LŽ teigė G.Saldžiūnas.

Jis pridūrė, kad jei vairavimo mokyklos išties atsakingai žiūrėtų į savo darbą, keliuose įvyktų mažiau skaudžių eismo nelaimių, kurias sukelia ką tik vairuotojo pažymėjimus gavę asmenys.

Taiko minimalius reikalavimus

Vairuotojus egzaminuojančios VĮ "Regitra" direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas LŽ patvirtino, kad valstybinį vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko tik beveik kas trečias vairuotojas, o kai kurių pasiruošimo lygis verčia krūpčioti. "Blogiausia, kad kiekvienais metais išlaikančiųjų egzaminą iš pirmojo karto skaičius mažėja. Kai kurie žmonės, atėję iš vairavimo mokyklų, per egzaminą nesugeba pademonstruoti net menkiausių įgūdžių. Neišlaikiusieji egzamino neretai kaltina mus dėl pernelyg griežtų reikalavimų ir perdėto priekabumo, tačiau, palyginti su Skandinavijos ar Vakarų Europos šalimis, būsimiems vairuotojams taikome kone minimalius reikalavimus. Jeigu jie būtų tokie patys griežti, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje, išlaikančiųjų vairavimo egzaminą iš pirmo karto apskritai būtų vienetai", - LŽ pasakojo S.Šuminas.

Pašnekovas pripažino, kad daugelis vairavimo mokyklų nėra suinteresuotos taikyti šiuolaikišką mokymo metodiką, nes tai reikalauja papildomų, nors ir minimalių, investicijų. "Kai buvo pasiūlyta filmuoti, kaip instruktoriai moko vairuoti, vairavimo mokyklos prieš šią idėją stojo mūru. Galbūt jos išsigando, kad pasimatys nekompetentingo mokymo spragos", - samprotavo S.Šuminas.

Svečias liko šokiruotas

Lietuviška vairavimo mokymo sistema pašiurpino neseniai mūsų krašte viešėjusį Jungtinės Karalystės Transporto departamento agentūros "Driver standart agency" vairavimo egzaminuotojų vadovą Trevorą Wedge'ą. Britas turėjo galimybę iš arčiau susipažinti, kaip vairavimo instruktoriai Lietuvoje pradedančiuosius moko vairavimo paslapčių. Kartu mokomajame automobilyje su mokiniais pasivažinėjęs svečias liko priblokštas. "Jau 30 metų dirbu vairavimo mokymo srityje, tačiau tai, ką pamačiau Lietuvoje, mane šokiravo. Galiu atvirai pasakyti - nė vienas mokinys, kurio sugebėjimus mačiau čia, mano šalyje vairuotojo pažymėjimo tikrai negautų", - viešnagės metu kalbėjo T.Wedge'as. Svečią nustebino ir tai, kad daugelis vairavimo mokyklų nenaudoja pažangių ir šiuolaikiškų mokymo metodikų, kurias sėkmingai taiko daugelis Europos valstybių.

Nejaučia atsakomybės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas LŽ teigė, kad kol vairavimo mokykloms negrės atsakomybė, tol vairavimo mokymas bus tik formalus dalykas. "Šiandien vairavimo mokyklos nejaučia atsakomybės už tai, kaip parengia pradedančiuosius vairuotojus. Jei už prastą darbą grėstų tam tikros griežtos sankcijos, padėtis šioje srityje tikrai pasitaisytų. Dabar mokyklos nėra suinteresuotos kokybiškai mokyti, tobulėti, naudoti pažangias metodikas. Todėl nėra ko stebėtis, kodėl pradedantieji vairuotojai dažniau nei visi kiti sukelia avarines situacijas. Jeigu mokyklos nesugeba tinkamai paruošti, tai kam žmonėms lankyti pamokas ir mesti pinigus į balą? Tada gal geriau leisti mokytis vairuoti savarankiškai?" - kalbėdamas su LŽ svarstė V.Sadauskas.

Saugaus eismo mokymo asociacijos vykdomasis direktorius G.Saldžiūnas taip pat įsitikinęs, kad Lietuvoje turi būti sugrąžinta teisė vairavimo įgūdžius tobulinti savarankiškai. Jo teigimu, Europos Sąjungos direktyvos apskritai nenumato, kad būsimieji vairuotojai vairavimo paslapčių privalo mokytis privačiose mokyklose. "Pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis galima nesunkiai sukurti sistemą, pagal kurią būsimi vairuotojai mokytųsi savarankiškai. Individualiai išmokę teoriją ir nuvažiavę nustatytą valandų, o dar geriau - kilometrų skaičių, jie galėtų laikyti valstybinius egzaminus. Jų metu ir paaiškėtų, ar žmogus įgijo pakankamai saugaus eismo ir vairavimo įgūdžių", - dėstė G.Saldžiūnas.

Kaltina egzaminavimo tvarką

Vairavimo mokyklos "Juronas" savininkas Vytautas Šantaras kategoriškai nesutinka su tuo, kad pradedantieji vairuotojai mokyklose negauna reikiamų žinių bei įgūdžių. Jo teigimu, mažas valstybinį vairavimo egzaminą išlaikančiųjų skaičius parodo ne prastą vairavimo mokyklų darbą, bet absurdiškus egzaminavimo tvarkos reikalavimus. "Negaliu kalbėti už visus instruktorius, bet tikiu, kad Lietuvoje yra šį amatą išmanančių žmonių. "Regitra" skundžiasi, kad laikyti egzaminų ateina visiškai neparuošti vairuotojai, tačiau jos pačios veiksmai kelią įtarimų. Pasižiūrėkite, kiek per vairavimo egzaminą pateikiama nieko bendra su eismo saugumu neturinčių užduočių. Man susidaro įspūdis, kad valstybiniai egzaminuotojai tyčia sukirtinėja norinčiuosius įgyti teisę vairuoti", - LŽ piktinosi V.Šantaras.

Vairavimo mokyklos "Mobilūs žmonės" vadovė Edita Vasaitienė LŽ pasakojo, kad dalis žmonių valstybinio vairavimo egzamino neišlaiko ir dėl to, kad nenori arba neturi galimybių imti papildomų vairavimo pamokų. "Žmonės neturi pinigų, kad galėtų papildomai pasimokyti. Žinoma, yra ir tokių, kuriems 20 valandų privalomo vairavimo atrodo užtektinai, kad išlaikytų egzaminą "Regitroje". Tačiau yra ir žmogiškasis faktorius, kai egzaminuotojai specialiai sudaro tokias sąlygas, kad žmogus neišlaikytų egzamino iš pirmo karto. Ši problema taip pat egzistuoja", - LŽ teigė E.Vasaitienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"