TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vairuotojų pyktis išjudino valdžią

2013 08 13 6:00
Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje, kur vyksta kelio rekonstrukcija ir statoma estakada, automobilių spūstys neišnyko net ir atostogų mėnesiu vadinamą rugpjūtį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sostinės vairuotojai su siaubu laukia rudens, kai po vasaros atostogų vėl kelis kartus išaugs transporto srautai ir sostinės gyventojai bus priversti deginti laiką bei pinigus milžiniškose spūstyse. Ypač daug nerimo kelia vakarinė miesto centro dalis, kur atliekama Geležinio Vilko gatvės ruožo, esančio tarp Vingio parko ir Verslo trikampio, rekonstrukcija.

Rekonstruoti Geležinio Vilko gatvę pradėta 2012-ųjų vasaros pabaigoje. Rekonstrukcijos darbus atlieka Lietuvos įmonės „Kauno keliai“ ir latviško kapitalo bendrovės „Latvijas tilti“ konsorciumas. Iki kitų metų birželio planuojama atnaujinti 1121 metro ilgio Geležinio Vilko gatvės ruožą ir pastatyti 177,5 m ilgio estakadą posūkiams iš šios į A.Goštauto gatvę, įrengti aplinkosaugos ir eismo saugos priemones.

Geležinio Vilko gatvė yra viena iš tų sostinės arterijų, kur susidaro didžiausias transporto srautas, o įvažiuoti į ją iš A.Goštauto gatvės būdavo ir nesaugu, ir pavojinga – dėl blogo matomumo ir intensyvaus eismo čia įvykdavo labai daug avarijų. Rekonstravus sankryžą bus patogu atvykti į Verslo trikampį ir iš Savanorių gatvės, kuri veda į Vilnių ir Kauną jungiančią autostradą.

Metus, kol buvo atnaujinama ir gerinama infrastruktūra, o darbai vykdomi šalia Geležinio Vilko gatvės arba po žeme, didelių problemų vairuotojams dar nekildavo. Bet jos atsirado šios vasaros pradžioje, kai buvo rekonstruojama asfalto danga ir visu greičiu pajudėjo estakados statybos darbai – Vilniaus centrą kertantys vairuotojai priversti stovėti ilgose spūstyse, kartais praleisdami jose ir beveik po valandą.

Artėjantis ruduo kelia siaubą

Tačiau iki šiol šioje sostinės dalyje susidarančios spūstys gali būti niekas, palyginti su tuo, kas čia dėtųsi rudenį. Nuo rugsėjo net ir nesant didelių kliūčių vilniečiai grūstyse praleidžia kelis kartus daugiau laiko. Mat tuomet didelė dalis miesto gyventojų sugrįžta iš atostogų, mieste vėl apsigyvena vasarą soduose praleidę žmonės, mokytis atvyksta studentai. Daugelio jų maršrutai veda Geležinio Vilko gatve.

„Visą Vilnių paralyžiavo Geležinio Vilko ir A.Goštauto gatvėse kylanti estakada, kurią stato „Latvijas tilti“. Tai akivaizdžiausias pavyzdys, kaip neturėtų būti dirbama. Tikriausiai visame pasaulyje Vilnius nuskambės kaip sostinė, kuri pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu nutarė krapštinėti arteriją Helsinkis-Vilnius ir pasmerkė miestą nesibaigiančioms spūstims“, - prieš kelias dienas piktinosi kelių inžinierius, Lietuvos kelininkų veteranų klubo „Kelininkas“ vadovas Henrikas Jackevičius.

Kritikavo pirkimų praktiką

Kalbėdamas su LŽ H.Jackevičius dėl, jo žodžiais tariant, nepateisinamai ilgų estakados statybos darbų kaltino netobulą viešųjų pirkimų sistemą Lietuvoje. „Viešųjų pirkimų nugalėtojai atrenkami atsižvelgus į mažiausios kainos kriterijų. Tačiau dažnai konkursą laimėjusios bendrovės neturi nei pakankamai patirties, nei, svarbiausia – reikiamų techninių bei technologinių pajėgumų sudėtingoms užduotims greitai ir kokybiškai atlikti. Manau, būtent dėl netobulo Viešųjų pirkimų įstatymo ir darbai Vilniaus Geležinio Vilko gatvėje vyksta ilgiau, nei juos atliktų patį moderniausią techninį potencialą turinti įmonė“, - savo abejonėmis dalijosi inžinerijos veteranas.

Kiti LŽ šnekinti kelių specialistai teigė, jog dėl ilgiau nei reikia truksiančių estakados statybos darbų reikėtų kaltinti Vilniaus miesto savivaldybę. „Tai jos specialistai kūrė viešo konkurso reikalavimus. Rangos sutartyje parašyta, kad darbus privalu atlikti per dvejus metus, o ne per du mėnesius - konkurso nugalėtoja taip ir daro“, - sakė vienas savo pavardės nepanoręs viešinti kelių specialistas.

Latviai prisidengia sutartimi

Latvijos bendrovės „Latvijas tilti“ atstovybės Lietuvoje vadovė Regina Barkauskienė tvirtino nustebusi dėl jos vadovaujamai bendrovei žeriamų kaltinimų. „Laimėjome viešą konkursą, turime rangos sutartį, kurioje parašyta, kad visi darbai privalo būti baigti 2014 metų birželio 28 dieną, sutarties sąlygas vykdome. Ko dar iš mūsų norite?“ - klausė LŽ pašnekovė.

R.Barkauskienė tikino, kad „Latvijas tilti“ stengiasi kuo geriau atlikti darbus. „Mes tikrai dirbame šeštadieniais ir sekmadieniais, darbo dienomis – ilgiau nei Darbo kodekse numatytos 8 darbo valandos. Naktimis atlikome tiktai tuos darbus, kuriuos manėme esant reikalinga kuo greičiau padaryti. Tamsiuoju paros metu buvo sumontuota visa estakados metalinė perdanga. Aš pati prižiūrėjau kai kurių estakados dalių montavimo darbus ir grįždavau namo kartais net ir 2 val. nakties“, - kalbėjo latvių įmonės padalinio Lietuvoje vadovė.

Savivaldybė gudrauja

Pasipiktinusių vairuotojų ir žiniasklaidos prie sienos remiama Vilniaus savivaldybė vakar per naujienų portalą BNS išplatino pareiškimą, iš kurio turinio galima spręsti, jog sostinės valdžia jau galbūt susitarė su rangovais, jog šie sostinės Geležinio Vilko gatvės atkarpoje tarp Vingio parko ir Verslo trikampio atliktų visus reikalingus darbus anksčiau, kad jau nuo rugsėjo eismo būtų galima neriboti.

"Šiuo metu matome galimybę su rangovais tuos darbus baigti anksčiau. Sutartis - iki 2014 metų pavasario, bet matome galimybę darbus baigti šiais metais ir eismo Geležinio Vilko gatve rugsėjo mėnesį neberiboti", - BNS cituoja Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėją ir rekonstrukciją kuruojančios komisijos pirmininko pavaduotoją Liną Bartusevičių.

Tačiau "Latvijas tilti" viena vadovių sostinės savivaldybės pranešime išplatintų teiginių nepatvirtino. Maža to, latvių bendrovės atstovybės Vilniuje vadovė R.Barkauskienė mandagiai tylėjo netgi paklausta, ar "Latvijas tilti" baigs statyti estakadą iki jos pačios paminėto 2014-ųjų birželio 28-osios termino. Taip pat lieka neatsakyta į klausimą, kodėl Vilniaus miesto savivaldybei reikėjo pasirinkti šį terminą, jei rekonstrukciją buvo įmanoma atlikti bent pusmečiu anksčiau? Ir kiek tai papildomai kainuos miesto biudžetui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"