TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vairuotojų stygius verčia įdarbinti imigrantus

2007 02 08 0:00
"Vairuotojų mokymo sistemą būtina sukurti galvojant apie ateitį, o dabar reikia tinkamai sutvarkyti užsieniečių įdarbinimo klausimą, kad neužleistume pozicijų rinkose", - sakė UAB "Transtrado" generalinis direktorius Romas Adomavičius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš kelerius metus transporto kompanijų vadovai ėmė kalbėti apie kvalifikuotų tolimųjų reisų vairuotojų stygių, tačiau kalbos kalbomis ir liko.

Pasak LŽ pašnekovo UAB "Transtrado" generalinio direktoriaus Romo Adomavičiaus, dabar yra vienintelė išeitis - įdarbinti vairuotojus iš gretimų valstybių, nes savų kadrų mokymas truks ilgai, o per tą laiką Lietuvos transportininkai gali būti išstumti iš krovinių gabenimo rinkose užimamų pozicijų.

"Nedidelei, naudingųjų iškasenų neturinčiai Lietuvai, transporto verslas yra gana perspektyvus. Neatsitiktinai jis taip dinamiškai vystėsi. Negalime leisti, kad mus išstumtų iš rinkų", - sakė UAB "Transtrado" generalinis direktorius Romas Adomavičius. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) šalies vežėjams atsivėrė Europos valstybių sienos, bet atsirado naujų kliūčių važiuojant į kitas, ypač Rytų valstybes. Pasak pašnekovo, jau 5-6 metai visi automobiliai, kurie per Lietuvos teritoriją iš Vakarų Europos gabena krovinius į Rusiją, į Maskvą, turi aplenkti Baltarusiją, nes ten nesaugu.

Per Baltarusiją - kelionė su kliūtimis

Baltarusijos muitinininkai ieško įvairiausių pretekstų, kad galėtų skirti baudą ar net konfiskuoti automobilį ir krovinį. Priežastis paprasta - 16 proc. savo biudžeto Baltarusijos muitinė turi susirinkti iš baudų bei krovinio konfiskavimo. Muitininkai ir stengiasi - sugalvoja įvairiausių pretekstų, kad galėtų skirti baudą arba dešimčiai parų sulaikyti krovinį, jeigu klaidingai parašytas prekės kodas. Arba jeigu nesutampa dokumentuose nurodytas pakrauto automobilio svoris ir baltarusiškos muitinės svarstyklių rodmenys. Tą krovinio kiekį, kurio yra "per daug", konfiskuoja. Tikrinami net CARNET TIR pažymėti kroviniai, nors to nereikėtų daryti, nes tokiam kroviniui vežti suteikta garantija ir Baltarusija gali mokesčius išreikalauti. Rusijos firmos, kurios lietuviams užsako gabenti krovinius, jau yra praradusios Baltarusijoje automobilių ir krovinių.

"Būtina pasiekti, kad Baltarusijoje normaliai funkcionuotų TIR konvencija. Jeigu automobilis per kurią nors šalį važiuoja turėdamas CARNET TIR dokumentą, jis neturi būti tikrinamas, nes TIR dokumentas garantuoja, kad mokesčiai bus sumokėti, jeigu krovinys neišvažiuoja iš šalies. Nuodugnus kiekvieno automobilio tikrinimas Baltarusijoje yra nepagrįstas", - piktinosi pašnekovas.

Kaip su lietuviais, baltarusių muitininkai elgiasi ir su Europos šalių vežėjais - vokiečiais, čekais, lenkais.

Mėginimai muitinių lygiu pašalinti kliūtis tranzitui nedavė lauktų rezultatų. Pernai Medininkų pasienio poste vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos muitinių bei vežėjų organizacijų vadovų pasitarime buvo įvardytos tranzitui daromos kliūtys, pasikeista pažadais jas pašalinti, bet situacija iš esmės nepasikeitė. Muitinė neformuoja politikos, ji tik ją įgyvendina.

Anot Adomavičiaus, baltarusišką tranzito problemą reikėtų spręsti Baltijos valstybių, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos vyriausybių lygiu. Atitinkamas sprendimas turi būti priimtas ne vykdytojų, o vyriausybiniu lygiu, įsitikinęs pašnekovas. Jo manymu, daugiau iniciatyvos turėtų parodyti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava", aiškią, nekompromisinę poziciją turėtų užimti Tarptautinė vežėjų organizacija (IRU).

Savi marškiniai arčiau kūno

Atsiradus kliūčių gabenti krovinius į Rusiją per Baltarusijos teritoriją, vežėjai pasuko per Latviją. Bet čia nei keliai, nei pasienio postai dideliam tranzito srautui nepritaikyti. Rudenį vežėjai turėjo progą įsitikinti, kad kiekviena valstybė savo interesus kelia aukščiau kitų. Kai į Rygą susirinko NATO atstovai, prie Latvijos sienų nusidriekė milžiniškos krovininių automobilių eilės. Taip buvo pademonstruota, kad Latvijos pasienio postų plėtrai reikia ES finansinės paramos. Ir iš tiesų, anot Adomavičiaus, Latvijos postų pralaidumas mažesnis už Rusijos postų pralaidumą, pavyzdžiui, Sevežo posto net perpus mažesnis. Jeigu latviškų postų pralaidumas padidėtų, transporto eilės pasienyje gerokai sumažėtų. Iki šiol kaimynai ne postų infrastruktūrą tobulina, bet ieško būdų, kaip atgrasyti vežėjus - latviai muitininkai ir pasieniečiai, panašiai kaip baltarusiai, pasidarė perdėtai skrupulingi. Pavyzdžiui, sveria iš Europos vykstančius į Rusiją automobilius be krovinio. Vadinasi, krovinį reikia iškrauti, pasvėrus automobilį vėl jį pakrauti. Gaištama 2-3 paras. Automobilis pilnais degalų bakais sveria daugiau nei tuščiais, o ir sverti visai nebūtina, nes ES teritorijoje kartą pasvėrus automobilį tie duomenys galioja visoje Europoje, taigi - ir Latvijoje.

Kai žodžių nelydi darbai

Pasak Adomavičiaus, Lietuvos transporto firmoms trūksta kvalifikuotų tolimųjų reisų vairuotojų. "Prieš 5-6 metus kalbėdamas ne viename "Linavos" kongrese pabrėžiau, kad reikia kurti vairuotojų rengimo sistemą", - sakė pašnekovas. Pasak jo, dabar yra didelė disproporcija tarp automobilių parko ir vairuotojų skaičiaus didėjimo. Buvo laikas, kai jaunuoliai vidurinę mokyklą baigdavo įgiję C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o iš kariuomenės grįžę jau turėdavo ir praktinės patirties, galėdavo dirbti krovininių automobilių vairuotojais. Ta sistema sugriuvo, o naujos nebuvo sukurta. Vairuotojų profesinis rengimas paliktas savieigai. Jeigu turi pinigų, eini į privačią vairavimo mokyklą ir mokaisi. Tai kainuoja nemažus pinigus (vairuotojo mėgėjo pažymėjimui gauti mokslas kainuoja apie tūkstantį litų, profesionalų - daugiau).

"Didelė dalis dirbančių vairuotojų yra vyresnio amžiaus, jie ilgai nedirbs. Be to, ne kiekvienas gali būti krovininio automobilio vairuotoju dėl asmeninių, moralinių savybių. Nauji automobiliai aprūpinti palydovine navigacijos ir ryšio įranga, kai kurie vairuotojai nesugeba ja naudotis. Vairuotojo darbas atsakingas. Mes vairuotojui patikime automobilį, kainuojantį pusę milijono litų, krovinį, kainuojantį apie milijoną litų, o šis sutinka draugų ir girtauja pasienyje dvi, tris, keturias paras, kol jį surandame, - pasakojo pašnekovas. - Dabar tolimųjų reisų vairuotojas uždirba daugiau nei universiteto profesorius - 5-7 tūkst. litų per mėnesį. Bet jauni žmonės nesiveržia dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, nes tai ne vien darbas, tai gyvenimo būdas. Vairuotojas, kaip jūreivis, didelę dalį laiko praleidžia toli nuo namų. Kita vertus, jaunas žmogus galėtų užsidirbti nevažiuodamas į Angliją."

Anot pašnekovo, transporto firmoms jau trūksta ir gerai parengtų vadybininkų, logistikos specialistų, kurie mokėtų anglų, rusų, vokiečių kalbas, gebėtų greitai priimti sprendimus, gebėtų bendrauti su žmonėmis, suvoktų vairuotojo problemą ir suteiktų jam tokios informacijos, kokios reikia užduočiai atlikti. "Pas mus darbas labai dinamiškas ir reikalauja kruopštumo. Priimame studentus atlikti praktiką ir matome, kad dažnas net neįsivaizdavo, kokią specialybę pasirinko, ką turės dirbti. Ne kiekvienas pasirinktai specialybei tinka pagal charakterį", - teigė pašnekovas. Jo manymu, studijas Lietuvoje reikia labiau sieti su praktika konkrečiose firmose.

Darbuotojų importas

"Vairuotojų mokymą reikia organizuoti vadovaujantis kompleksiniu požiūru. Vyriausybė, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerija turėtų parengti specialistų profesinio mokymo pagrindus. Daugiau pasistengti turėtų ir "Linava". Tačiau pastangų vaisiai bus negreitai, po 4-5 metų, o vairuotojų reikia jau dabar", - aiškino problemą "Transtrado" generalinis direktorius. Ką daryti? Jo manymu, galvojant apie ateitį būtina organizuoti vairuotojų mokymą, o "gaisrą gesinti" - importuojant darbo jėgą iš kaimyninių valstybių, kad būtų išsaugotos Lietuvos transporto firmų pozicijos rinkose.

Tačiau transporto firmoms nepatogi Migracijos departamento nustatyta užsieniečių įdarbinimo tvarka: Lietuvoje praeina 6-7 mėnesiai, kol užsienietis vairuotojas įdarbinamas, o Rusijoje jis įsidarbina per kelias dienas, taip mes jį ir prarandame. Užsienio piliečiai įdarbinami Lietuvoje suteikus darbo vizą, o dokumentai laikinai gyventi mūsų šalyje jiems netvarkomi. Adomavičiaus manymu, reikia sprendimo, kad vienas dokumentas nepanaikintų teisės gauti kitą. Bėda ta, kad tolimųjų reisų vairuotojas privalo turėti Šengeno vizą, bet kaip Baltarusijos pilietis jos gauti neturi teisės. Be to, užsieniečiai negali dirbti naujausiais krovininiais automobiliais, nes juose įrengti tachografai. Kiekvienas vairuotojas privalo turėti specialią tachografo kortelę, išduodamą tik Lietuvos piliečiams arba turintiesiems leidimą čia laikinai gyventi. Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje tachografų kortelių niekas neišduoda. "Vairuotojas atsiranda, bet mes jo negalime siųsti į tolimąjį reisą", - sakė Adomavičius. Pasak jo, Lietuvoje reikia pakeisti apie trečdalį vairuotojų. "Transtrado" mėgino savo jėgomis juos mokyti, bet vienai firmai tai per sunku ir per brangu, šalies mastu problemos ji neišspręstų.

Parengta bendradarbiaujant su UAB "Transtrado"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"