Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Vakarietiškų kombainų nauda – ne vien laukuose

 
2017 07 18 6:00
Naujausiomis technologijomis aprūpinti vakarietiški kombainai yra svarbūs ir dėl šalies įvaizdžio. 
Naujausiomis technologijomis aprūpinti vakarietiški kombainai yra svarbūs ir dėl šalies įvaizdžio.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvos žemdirbiai įregistravo 266 javų kombainus – tik 1,6 proc. daugiau nei 2016-ųjų sausį-gegužę (262). Šiemet iki gegužės 31-osios naujų kombainų nupirkta 30, arba 11,3 proc. bendro jų skaičiaus.

Toks vaizdas regėti išanalizavus Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro pateiktus naujausius duomenis. Jie rodo, kad nuo 2017 metų sausio iki gegužės pabaigos Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įregistravo 236 naudotus kombainus, arba 1,3 proc. daugiau nei per pirmus penkis praėjusių metų mėnesius (233). Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro ataskaitose nuolat pabrėžiama, koks Lietuvoje yra vakarietiškų ir rusiškų kombainų santykis. Reikia pasakyti, kad naudotų šios kategorijos mechanizmų rinkoje didelės intrigos nematyti – čia pirmauja vakarietiškos markės. Kur kas didesnė konkurencija tarp Vakarų ir Rytų jaučiama naujų kombainų rinkoje. Nuo to, kur pagamintą techniką įsigyja Lietuvos verslas, šiek tiek priklauso ir šalies įvaizdis.

„Rostselmash“ fenomenas

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro duomenimis, iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje buvo nupirkta šešiolikos markių naudotų kombainai. Dauguma jų gaminami Vakaruose arba Vidurio Europoje (šių metų sausį-gegužę šalies žemdirbiai įregistravo du „Bizon“ kombainus, kurie renkami Lenkijos Plocko mieste), tik „Rostselmash“ ir „Krasnodar“ – Rusijoje. Iš 236 nenaujų kombainų, registruotų 2017 metų sausį-gegužę, rusiškų buvo trylika (0,04 proc.): vienuolika – „Rostselmash“, du – „Krasnodar“ markės.

Iš šiais metais sausį-gegužę nupirktų naujų kombainų rusiški sudarė 23,3 procento.

Tačiau naujų mašinų rinkoje dėl pirmavimo nuožmiai kaunasi rusų „Rostselmash“ ir du amerikiečių gamintojai – „Claas“ bei „New Holland“. Sovietiniais metais Lietuvos žemdirbiai kitų kombainų, išskyrus „Krasnodar“ ir „Rostselmash“, nežinojo, o populiariausias modelis tarp maždaug 12 tūkst. šios kategorijos mechanizmų mūsų šalies parke buvo „Rostselmash SK5 Niva“. Šiandien Lietuvos žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai dažniausiai perka naudotus kombainus, o šioje rinkoje, kaip jau minėta, dominuoja vakarietiškos markės. Rusiškos derliaus nuėmimo mašinos tūno šešėlyje.

Tačiau naujų kombainų rinkoje tvirtas pozicijas vis dar išlaiko Rusijos pietuose esančiame mieste gaminami „Rostselmash“. Vyrauja nuomonė, kad šios markės populiarumas neblanksta ir dėl to, jog rusiškus traktorius perka vienam dideliam Lietuvos žemės ūkio koncernui priklausančios bendrovės. Mat to paties koncerno įmonė yra ir „Rostselmash“ tiekėja. Kad ir kaip ten būtų, šių metų sausį-gegužę mūsų šalies žemdirbiai, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro pateikiamais skaičiavimais, įsigijo 7 Rostove prie Dono pagamintus naujus kombainus. Tiek pat nupirkta ir naujų amerikietiškų „New Holland“. Pagal populiarumą amerikiečių gamintojai pasidalijo 2–3 vietomis su rusais. Šias dvi markes aplenkė tik vokiški „Claas“ kombainai – jų nuo sausio iki gegužės pabaigos nupirkta 8.

Taigi 2017 metų sausio-gegužės mėnesiais Lietuvos žemdirbiai įregistravo 30 naujų kombainų, arba 3,4 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai (29). Iš jų rusiški sudarė 23,3 procento. Vakarietišką žemės ūkio techniką nuo pagamintos kitose valstybėse nuolat atskiria ir Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registras.

Šalies įvaizdžio dalis

„Lietuvos žinios“ pasidomėjo vokiškų kombainų „Fendt“ ir amerikietiškų vikšrinių traktorių „Chellenger“ atstovės UAB „Ivabaltė“ pardavimų vadovo Sigito Šukio, kodėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro ataskaitose atkreipiamas dėmesys į rusiškų ir vakarietiškų kombainų bei kitokios žemės ūkio technikos santykį? „Vienos valstybės piliečiai važinėja žiguliais, kitos – folksvagenais. O dabar atspėkite, kurios šalies tarptautinis įvaizdis yra geresnis?“ – retoriškai paklausė verslininkas.

S. Šukio teigimu, visiems aišku, kad vakarietiškos technikos galimybės ir efektyvumas, nors ji kur kas brangesnė, nepalyginti didesni. „Todėl pasaulis daugiau vakarietiškos technikos turinčias valstybes vertina kaip inovatyvesnes, imlesnes naujovėms. Ir tai tinka ne vien tuomet, kai šnekama apie žemės ūkio mašinas. Krovinių vežimo sektorius partneriams irgi atrodys daug geriau, jei naudos naujausius vakarietiškus vilkikus. Statybų ir kelių tiesimo sektoriaus patrauklumą didins vakarietiška kasimo, barstymo, asfalto dangų lyginimo ar kita pažangiausia technika. Ir taip toliau“, – dėstė „Ivabaltės“ pardavimų vadovas.

Populiariausių naujų kombainų penketukas Lietuvoje 2017 metų sausį-gegužę

VietaMarkėRegistravimo rezultatasPokytis (proc.)*
1.„Claas“8(10)**–20
2–3.„New Holland“7(0)
2–3.„Rostselmash“7(7)0
4.„Massey Ferguson“6(3)+50
5–6.„Case IH“2(1)+50
5–6.„John Deer“2(4)+50

** Palyginti su 2016 m. sausiu-geguže.

Šaltinis: Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registras.

Populiariausių kombainų (naujų ir naudotų) penketukas Lietuvoje 2017 metų sausį-gegužę

VietaMarkėRegistravimo rezultatasPokytis (proc.)*
1.„Claas“66(65)**–1,6
2.„Dronningborg“22(14)+3,4
2–3.„New Holland“22(14)+36,4
4–5.„Volvo“19(18)+5,3
4–5.„John Deer“19(32)–40,7
...10.„Rostselmash“11(14)–21,5

** Palyginti su 2016 m. sausiu-geguže.

Šaltinis: Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"