TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Valdininkų kliūtys po elektromobilizacijos ratais

2015 02 24 6:00
Šarūnas Šutavičius: "Visos transporto priemonės, kurios naudodamos vien elektros energiją gali nuvažiuoti ne mažiau kaip 50 kilometrų, turėtų būti priskirtos prie elektromobilių." LŽ archyvo nuotrauka

Vairuotojai, kurie tiki įsigiję didesnės ridos elektromobilius, piktinasi, kad jų transporto priemonėms nėra taikomos tokios pat lengvatos, kaip elektra varomoms mašinoms. Esą šiandien naujausios ir moderniausios transporto priemonės turi didesnės ridos funkciją, todėl nelikus skatinimo elektromobilizacija Lietuvoje apskritai sustos.

Lietuvoje elektromobiliams taikomos lengvatos nėra tokios svarios, kad paskatintų tokią pat aktyvią šalies elektromobilizaciją, kokia ji yra, pavyzdžiui, kaimynėje Estijoje, kur iki 2013 metų sausio 1 dienos įsigijusiems elektromobilius vairuotojams buvo kompensuojama net iki 50 proc. jų vertės. Pigiausias tuo metu elektromobilis „Mitsubishi i-MiEV“ kainavo apie 38 tūkst. eurų, tad nėra ko stebėtis, kad estai tapo viena labiausiai elektromobilizuotų valstybių Europoje.

Lietuva elektromobilių pirkėjams taiko minimalias lengvatas, tačiau jos bent šiek tiek skatina pirkti elektra varomus automobilius.

Įžvelgia diskriminaciją

Trijų didžiausių Lietuvos miestų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - savivaldybių sprendimu elektromobilių vairuotojai nemoka už stovėjimą aikštelėse. Kai kuriose įkrovimo stotelėse baterijas galima įkrauti nemokamai. Elektromobiliams Lietuvoje leidžiama važiuoti viešojo transporto juostomis, pažymėtomis elektromobilio ženklu. Tačiau vairuotojai, kurie mano nusipirkę didesnės ridos elektromobilius, tikina nesulaukiantys netgi tokių lengvatų. Priešingai – pažeidusiems Kelių eismo taisykles (KET) jiems gresia nemažos baudos.

Vairuotojų nuogąstavimus patvirtino ir Marija Kazanovič, Lietuvos kelių policijos tarnybos Bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė. „Kelių eismo taisyklėse vienareikšmiškai apibrėžta elektromobilio sąvoka: „Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.“ Įstatymuose nėra apibrėžta kitokia elektromobilių sąvoka – „tikrasis elektromobilis“, "didesnės ridos elektromobilis“ ar kitaip. Policija neturi teisės kitaip traktuoti kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų, nei numatyta įstatymuose“, - atsakyme pažymėjo pareigūnė.

Kalbant paprasčiau, lengvatos dabar taikomos tik toms transporto priemonėms, kuriose nėra vidaus degimo variklių. Lietuvoje žinomiausios iš tokių mašinų yra „Nissan Leaf“, „Mitsubishi i-MiEV“, „Tesla Model S“. Jei elektrinis variklis veikia kartu su benzininiu ar dyzeliniu, tai jau – hibridinis automobilis, kurio šeimininkas negali tikėtis lengvatų.

Tačiau vairuotojai, kurie tiki įsigiję didesnės ridos elektromobilius, teigia, kad visame pasaulyje šios transporto priemonės taip vadinamos, nors turi ir vidaus degimo variklį. O ir elektromobilių, kurie priskiriami prie didesnės ridos elektra varomų mašinų, sąrašas įspūdingas: BMW i3, BMW i8, „Tesla Model X“, „Volkswagen e-Up“, „Volkswagen e-Golf“, „Kia Soul EV“, „Mercedes-Benz B-class Electric“, „Nissan e-NV 200“ ir kiti.

Maža to, dalies jų vairuotojai beda į Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorės „Lesto“ internetinį puslapį, kur neva yra išdėstyta, kokią transporto priemonę laikyti elektromobiliu, o kokios – nelaikyti. LŽ primena, kad prieš penkerius ar šešerius metus „Lesto“ buvo viena didžiausių Lietuvos elektromobilizacijos skatintojų. Tačiau jos specialistų siūlomas reglamentavimas, žinoma, nėra įstatymas.

Įspūdingasis BMW i8 visame pasaulyje yra laikomas elektromobiliu, o Lietuvoje jis veikiau hibridas./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sąvokų brūzgyne

Internetinėje svetainėje lesto.lt iš tikrųjų smulkiai aiškinama, kaip atskirti automobilius su vidaus degimo varikliais nuo hibridinių, o hibridinius – nuo elektromobilių. Teigiama, kad hibridai turi vidaus degimo variklį kaip pagrindinį, o elektros variklį ir baterijas naudoja tik degalų sąnaudoms sumažinti. Baterijos įkraunamos važiuojant mašinoje įmontuotu elektros generatoriumi.

Papildomai įkraunami (angl. plug-in) hibridai apibūdinami kaip automobiliai, kuriuos galima įkrauti iš išorinio elektros tinklo.

O štai elektromobilius bendrovė "Lesto" skirsto į didesnės ridos (angl. extended-range) ir tuos, kurie varomi vien baterijomis. Pagal lesto.lt, elektromobiliai, turintys didesnės ridos funkciją, varomi tik baterijose sukaupta energija, tačiau prireikus jas galima įkrauti ne tik išoriniame elektros tinkle, bet ir vidaus degimo varikliu.

Tokių elektromobilių vairuotojai LŽ tikino, kad didesnės ridos elektromobilių naudojimas beveik niekuo nesiskiria nuo tų, kurie varomi tik baterijomis. „Vidaus degimo variklis juose įmontuotas pirmiausia tam, kad vairuotojai atsikratytų baimės įsigyti tokią transporto priemonę. Ne paslaptis, kad važinėjantys elektromobiliais vairuotojai nuolat jaučia baimę, kad pasibaigus energijai gali sustoti kur nors laukuose ilgam. Taigi vidaus degimo variklis pradeda veikti tik tais retais atvejais, jei mašina sustotų“, - sakė LŽ pašnekovai.

Kaltina valdininkus

Vis dėlto LŽ kalbintas elektromobilių ekspertas Šarūnas Šutavičius neslėpė, kad „Lesto“ siūlomas elektromobilių skirstymas turi tam tikrų trūkumų. Eksperto teigimu, plug-in ir extended-range iš esmės yra tie patys papildomai įkraunami (plug-in) hibridai. Beje, "tikrieji" elektra ir benzinu ar dyzelinu varomi hibridiniai automobiliai naudodami tik elektrą gali nuvažiuoti vos 2 kilometrus, papildomai įkraunami hibridiniai automobiliai – 25 ir daugiau kilometrų. Pasak Š.Šutavičiaus, taip yra dėl to, kad papildomai įkraunamuose hibriduose naudojamos daug didesnės talpos baterijos. Tokios mašinos pasaulyje tampa vis populiaresnės.

Š.Šutavičiaus nuomone, norint, kad elektromobilizacijos plėtra Lietuvoje nesustotų, kuo greičiau būtina keisti elektromobilių reglamentavimą. Jo teigimu, dabar elektromobiliais Lietuvoje iš tikrųjų laikomos vien baterijomis varomos transporto priemonės. „Manau, kad visos mašinos, kurios vieną kartą įkrovus jų bateriją gali nuvažiuoti ne mažiau kaip 50 kilometrų, turėtų būti priskirtos prie elektromobilių. Suprantu, kad galbūt bijomasi, jog tokių transporto priemonių vairuotojai naudosis elektromobiliams taikomomis lengvatomis, nors važinės benzinu ar dyzelinu. Bet suraskite man tokį keistą vairuotoją, kuris galėdamas važinėti pigiau, šiuo atveju – naudodamas elektrą, degins daug brangesnius degalus?" - svarstė Š.Šutavičius.

Dėl ateities ekspertas didelio optimizmo nerodė. Jis mano, kad naujas reglamentavimas greičiausiai atsiras dar negreit. "Tas darbas jau galėjo būti atliktas. Kalti valdininkai. Jie kratosi papildomo darbo. Kam reglamentuoti, jei galima nieko nedaryti?“ - kalbėjo ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"