TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Valstybei - dividendai, uostui - sąstingis

2012 09 05 9:01
LŽ archyvo nuotraukos/Dėl nepagilintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto prieigų dabar į uostą negali užsukti didelio tonažo laivai

Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), kartu su ja dirbantys verslininkai piktinasi Vyriausybės planais karpyti uosto infrastruktūros plėtrai numatytas investicijas. Teigiama, kad tai būtų daroma paimant kaip dividendus iš KVJUD pusę jo gauto pelno.

"Man keista, kad Vyriausybė priima vienas kitam prieštaraujančius nutarimus", - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu stebėjosi KVJUD rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas.

Ką direkcijos atstovas turėjo galvoje? 2009 metais Lietuvos Vyriausybė Rytų-Vakarų transporto koridorių pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jis įtrauktas į naują rengiamą Nacionalinę susisiekimo strategiją iki 2030 metų kaip pagrindinis tarptautinis transporto koridorius, kertantis Lietuvos teritoriją.

Pasak A.Drungilo, svarbiausias vaidmuo koridoriuje tenka Klaipėdos jūros uostui. Per jį atplaukiantys kroviniai iš Vakarų Europos vėliau keliauja į Rytus, ir priešingai.

Didėjant koridoriaus reikšmei reikia ir didesnio uosto pajėgumo. Jis didinamas per investicijas, kurios imamos iš KVJUD gauto pelno ir bankų paskolų.

Tačiau neseniai prisidengdama sunkia ekonomine situacija Vyriausybė nutarė kamšyti biudžeto skyles imdama kaip dividendus iš valstybei priklausančių įmonių 50 proc. jų pelno. Kol kas dėl KVJUD aiškaus mūsų valdžios sprendimo nėra, tačiau dalytis uždirbtais pinigais Vyriausybė gali priversti direkciją jau artimiausiu metu. Tai savo ruožtu reiškia ir didžiulį investicijų apkarpymą.

"Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbiausia šio koridoriaus grandinės grandis, nes jeigu jos nebus, tai nebus ir viso koridoriaus. Jeigu Vyriausybė vieną dieną pasako, kad koridorius yra prioritetinis dalykas, o kitą dieną pareiškia, jog projektas nebėra toks svarbus ir jam nebereikia skirti lėšų, ką tai galėtų reikšti?" - piktinosi A.Drungilas.

Modernizuoti būtina iki galo

KVJUD rinkodaros ir administravimo vadovas sakė, jog direkcija be žodžių sutiktų su valstybės biudžetu dalytis dividendais tokiu atveju, jei uosto rekonstrukcija būtų visiškai baigta. "Tačiau iki visiško jo atnaujinimo mus dar skiria penkeri-septyneri metai", - sakė A.Drungilas.

Uosto infrastruktūros atnaujinimas reiškia, kad rekonstruojama viskas, kas yra "po vandeniu" - gilinamas įplaukimo kanalas, krantinės. "Tik įsivaizduokite darbų mastą - vien krantinės nutįsta 27 kilometrus. Žinoma, kai kurios jų jau atnaujintos, modernios. Tačiau didelė dalis reikalauja investicijų", - sakė KVJUD atstovas.  

Jo tvirtinimu, direkcija yra numačiusi investicijų programą, kuriai jau gauta milijardo litų vertės paraiškų. "Norime iki galo modernizuoti uostą taip, kad jis atitiktų griežčiausius šių dienų rinkos poreikius. Tačiau penkerių-septynerių metų uostui rekonstruoti užtektų tik tuo atveju, jei Vyriausybė iš mūsų nepaimtų pusės pelno kaip dividendų. O jeigu iš mūsų paims pusę pelno, atitinkamai perpus pailgės ir modernizavimo darbai", - sakė pašnekovas.  

Jo teigimu, uostas valstybei dividendus galėtų pradėti mokėti tik tuomet, kai būtų visiškai atnaujintas. "Jei valstybė pradės atiminėti pusę mūsų uždirbtų pinigų, atitinkamai pailgės ir rekonstrukcijos darbų laikas. Tačiau šiandieninis pasaulis vėluojančiųjų nelaukia. Jei imsime vėluoti, mus aplenks kaimyninių šalių uostai, prarasime konkurencingumą, o valstybė - ne tik planuojamus dividendus, bet ir apskritai didžiules pajamas", - aiškino A.Drungilas.

VGTU docento A.Šakalio nuomone, tiktai pakankamos ir greitos investicijos mūsų jūros vartus gali išlaikyti konkurencingus

Valstybė žiūri tik greitos naudos

KVJUD finansų ir ekonomikos direktorius Martynas Armonaitis irgi pritaria, kad jei valstybė nutartų paimti 50 proc. pelno dividendams, būtų labai blogai. "2011 metais direkcija gavo 64 mln. pelno, kuris visas investuojamas į infrastruktūrą. Jei Vyriausybė nutartų pusę jo paimti kaip dividendus, prarastume 32 mln. litų. Tačiau ne vien juos. Tokią pat sumą prarastume ir kaip paskolą iš banko, nes bankai skolina tiek, kiek sukaupi pelno. Bankams tai yra garantija, kad kreditas bus grąžintas. Tai labai stabdytų investicijas", - teigė LŽ pašnekovas.

M.Armonaičio tvirtinimu, direkcija jau seniai yra apskaičiavusi, kad investavusi į uosto infrastruktūrą litą vėliau valstybė per biudžeto pajamas atsiima penkis litus.

"Taip, į uosto kanalo ir krantinių gilinimą įdėtos lėšos direkcijai atsiperka per 20 metų. Tačiau svarbiausia, kad valstybei jos pradeda duoti papildomų pajamų jau po trejų metų. Tas atsiperkamumas gaunamas per papildomus mokesčius, kuriuos sumoka transporto logistikos grandinės dalyviai - uosto kompanijos, krovinių geležiniais bėgiais gabenimo bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", krovinių vežėjai automobiliais", - dėstė direkcijos atstovas.

Pasak jo, yra apskaičiuota, kad viena tona krovinio biudžetui duoda daugiau kaip 11 litų pajamų. Todėl lengva suskaičiuoti, kiek papildomai praturtėtų biudžetas, jei Klaipėdos valstybinis jūrų uostas veiktų visu pajėgumu.

"Jei investicijos nemažėtų, galėtume uosto krovą padidinti apie 12 mln. tonų per metus. Tokiu atveju biudžetas kaip įvairius mokesčius papildomai gautų po 135 mln. litų kasmet. Tiesa, valstybei investicijos papildomų pajamų pradėtų duoti tik po trejų metų, nes tiek laiko trunka investavimo procesas. Tačiau tai tikrai nėra ilgas laikotarpis turint galvoje investicijų mastą. Vis dėlto tuos pereinamuosius metus per įvairius mokesčius kas metai 100 mln. litų šalies biudžetą galėtų praturtinti privačios bendrovės, kurios į vadinamąją suprastruktūrą - krovos techniką, terminalus, kitus krovai būtinus antžeminius objektus yra pasiryžusios investuoti dar 700 mln. litų", - skaičiavo M.Armonaitis.

Mokslininkas baiminasi sąstingio

Paklaustas, ar tikrai sumažėjusios investicijos Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste skaudžiai smogtų ne tik uosto, bet ir visos Lietuvos ekonomikai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto katedros vadovas doc. Algirdas Šakalys teigė, jog šitaip galbūt būtų "per stipru sakyti", tačiau tiesos tokiame teiginyje irgi nemažai.

"Klaipėdos jūrų uostas, nepaisydamas neigiamų globalios ekonomikos raidos tendencijų, per pastaruosius dvejus metus pasiekė geriausius krovos rezultatus per visą savo istoriją. 2011 metais pasiekęs 36,59 mln. tonų krovos darbų apimtį pakilo į trečiąją poziciją tarp didžiausių rytinės Baltijos pakrantės uostų, taip pat pirmąkart buvo aplenkti Baltijos šalių uostai", - sakė pašnekovas.  

Pasak A.Šakalio, tada ir sumanyta pareikalauti iš uosto dalytis pariebėjusiu pyragu. Tačiau, kaip klausė mokslininkas, ar tokia puiki Lietuvos bei jos uosto dabartinė padėtis ir perspektyvos, kad leistume sau prabangą kirsti galvą auksinius kiaušinius dedančiai vištai?

A.Šakalio nuomone, ateitis mums nieko gera nežada. "Jei tuoj pat nesiimsime priemonių uosto infrastruktūrai modernizuoti, galime skaudžiai pralaimėti konkurencinėje kovoje. Leidinys "Baltic outlook 2030" jau skelbia, kad 2030-aisiais, palyginti su 2010 metais, krovos apimtis Klaipėdos jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu padidės tik 6,8 mln. tonų (arba 17, 9 proc.)", - teigė pašnekovas.

Anot jo, lėtesnis krovos apimties augimas (4 proc.) leidinio ekspertų prognozuojamas tik Estijos uostams. Visi kiti Baltijos uostai veiklą plėtos sparčiau: prognozuojamas krovos apimties augimo vidurkis - 30,1 procento. Numatoma, kad savo veiklą sparčiausiai plėtos Rusijos Baltijos regiono (prognozuojamas augimas - 42 proc.), Lenkijos (49 proc.) ir Švedijos (30,4) uostai, aktyviai atnaujinantys savo uostų infrastruktūrą.

"Mūsų Klaipėdos jūrų uostui efektyviai konkuruoti šiandien trukdo seklus uosto kanalas ir mažas krantinių gylis. Į uostą negali atplaukti didelio tonažo laivai, kuriais dabar ginkluojasi dauguma pasaulio laivynų. Tokiais laivais plukdant krovinius mažėja krovinių gabenimo savikaina, jie populiarūs, o mūsų uostas jų priimti negali. Jei uosto prieigos nebus pagilintos jau netolimoje ateityje, mūsų uosto laukia sąstingis", - samprotavo VGTU docentas.

Valdžia skaičiuoja savaip

Kalbėdamas su LŽ žurnalistu ūkio viceministras Adomas Audickas pateikė savo skaičiavimus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto perspektyvų. Jis sakė, jog netgi iš KVJUD valstybės reikmėms paėmus tuos 32 mln. litų direkcija turi pakankamai rezervų, kad kompensuotų paimtą sumą.

"Pradėkime nuo to, kad valstybė yra direkcijos savininkė ir ji turi teisę gauti uždarbio dalį. Be to, mes kaip savininkai matome, jog direkcija vykdo daugybę projektų, kurių dalies atsisakius, mano nuomone, uostas tikrai nenukentėtų. Sutaupytus pinigus būtų galima  skirti investicijoms. Direkcija 40 mln. litų papildomai gauna ir kasmet apskaičiuodama turto nusidėvėjimą, o pinigai kažkodėl vėliau nurašomi į sąnaudas. Panaudotos investicijoms šios lėšos visiškai kompensuotų tą sumą, kurią valstybė kaip dividendus paimtų į biudžetą", - dėstė pašnekovas.

A.Drungilas sakė, jog toks skaičiavimas "prasilenkia su buhalterine logika". "Žinoma, atskaitymų dėl turto nusidėvėjimo galime ir nenurašyti į sąnaudas. Tačiau tai mažintų pelną. O tada patektume į užburtą ratą - pralaimėtų ir direkcija, ir valstybė. Pirmoji nebeturėtų iš ko investuoti, tačiau nebeliktų dividendų ir valstybei", - tikino KVJUD atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"