TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vandenyje, kaip ir kelyje, galioja taisyklės

2013 07 29 6:00
Norint valdyti motorinę valtį būtina turėti laivavedžio kvalifikaciją. Gamintojo nuotrauka

Lietuva – jūrinė valstybė. Dėl tokio teiginio galime ginčytis, bet motorinės vandens transporto priemonės šalyje populiarėja. Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) duomenimis, šiuo metu yra įregistruota apie 15 tūkst. pramoginių laivų ir daugiau kaip 1200 vandens motociklų.

Irklinėms valtims, kurių šiltą savaitgalio dieną galima pamatyti kiekviename ežere ar upėje, techninės apžiūros ir registracijos nereikia. Bet plaukiant jomis derėtų pasirūpinti gelbėjimosi liemenėmis. O valtis su vidaus degimo varikliais, nesvarbu, kokio jie būtų galingumo, reikia net tik registruoti, bet ir reguliariai atlikti jų techninę apžiūrą. Tuo rūpinasi kiekviename didesniame mieste įsikūrę LSLA pramoginės laivybos skyriai.

Ar dažnai reikia pereiti TA, priklauso nuo motorinės valties ir variklio pagaminimo metų. Naujoms valtims TA galioja trejus metus, iki 5 metų senumo – 2 metus, senesnėms kaip 5 metų – 1 metus. Apžiūros kaina svyruoja nuo 45 iki 145 litų (ji priklauso nuo variklio galingumo). „Pramoginė vandens transporto priemonė turi būti sutvarkyta, aprūpinta visomis būtiniausiomis saugos priemonėmis. Tačiau derėtų nepamiršti ir nerašytų taisyklių. Vandens telkiniuose geriau neplaukioti vienam, nes ištikus nelaimei gali ir nesulaukti pagalbos. Pramogos ir laivyba vandenyje visada yra didesnės rizikos“, - pabrėžė LSLA Pramoginės laivybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Domijanas Popovas.

Vandens motociklu – tik po metų

Ne kiekvienas žino, kad vandens motociklui, kurie paprastai būna galingesni nei 200 AG, vairuoti reikia antros pakopos pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimo (laivavedžio pažymėjimo). Pirmos pakopos liudijimą būtina turėti visiems, norintiems vairuoti motorines vandens transporto priemones, kurių galia nuo 5,4 AG (4 kW) iki 150 AG (110 kW). Norint gauti antros pakopos kvalifikacijos liudijimą, leidžiantį vairuoti neriboto galingumo pramoginius laivus, būtina, išlaikius pirmos pakopos egzaminą, plaukioti bent metus, o tada išklausyti papildomus kursus ir laikyti antrą egzaminą.

Turintieji aukštąjį išsilavinimą ir pageidaujantieji pasiruošti egzaminui savarankiškai gali gauti LSLA išduodamą nacionalinį laivavedžio kvalifikacijos liudijimą. Bet jis galioja tik Lietuvos vidaus vandenyse, ne jūroje.

Laivavedžių kvalifikacijos kursus šalyje organizuoja keturios bendrovės, o egzaminą rengia LSLA. Pirmos pakopos kursai trunka vieną mėnesį ir kainuoja vidutiniškai 700 litų. 110 valandų skiriama teoriniam parengimui, 10 valandų - praktikai laive. Pats egzaminas atsieina dar 100 litų. Iš jo 15 teorinių klausimų reikia teisingai atsakyti bent 12. Klaipėdoje LSLA organizuoja egzaminą dukart per savaitę, Kaune – kartą per mėnesį.

„Šiuo metu tikrinama tik teorija, bet, manau, anksčiau ar vėliau atsiras ir praktinė egzamino dalis. Vandens transporto priemonės kaina dažnai būna kur kas didesnė negu automobilio, tad ir į kursus renkasi sąmoningesni, solidesni žmonės. Merginos imlios teorijai, vyrukams lengviau sekasi praktiniai dalykai. Bėgant metams atsiranda vis daugiau norinčiųjų plaukioti legaliai. Pasitaiko, kad žmogus nusiperka motorinę valtį, bet iš pradžių nė nežino, jog reikia liudijimo. Vėliau kolegos ar draugai paprotina arba inspektoriai pričiumpa, tada ateina lankyti kursų“, - pasakojo laivavedžius rengiančios bendrovės „Jūrų navigatorius“ dėstytojas, kapitonas Sigitas Petraitis.

„Jūrų navigatorius“ šiuo metu siūlo kursus Klaipėdoje ir Vilniuje. Šiais metais bendrovės specialistai parengė 150 laivavedžių. Per kursus žmonės mokomi navigacijos, locijos, meteorologijos pagrindų, supažindinami su teisės aktais ir įvairiais saugos reikalavimais.

Kateris už milijoną

„Rimtesnių katerių nuperkama vidutiniškai 12 per sezoną, motorinių valčių – kur kas daugiau. Šią vasarą klientui į Lietuvą pristatėme išskirtinę hibridinę jachtą „Green Line GL 40“, kurios kaina siekia milijoną litų. Netrukus ją baigsime įrengti. Pramoginiuose laivuose daug ką galimą pritaikyti pagal asmeninius poreikius. Tai tiesiogiai lemia ir paties laivo kainą“, - paaiškino specializuotos parduotuvės Laivosandelis.lt Pardavimo skyriaus vadovas Vitoldas Lapuzovas.

Jis tik nusišypsojo paklaustas, ar sunkmečiu nesumažėjo katerių ir motorinių valčių pardavimais. Pasak V.Lapuzovo, galinčiųjų už naują katerį mokėti ne mažiau kaip 90 tūkst. litų finansiniai sunkumai nekamuoja. Naudotų katerių kaina prasideda nuo 40 tūkst. litų. Šiek tiek smuktelėjo tik pigesnių motorinių valčių pardavimas. Katerio priežiūra ir saugojimas savininkui per metus atsieina dar vidutiniškai apie 5 tūkst. litų.

Situaciją vandens motociklų rinkoje apibūdino jais prekiaujančios UAB „Bivakas“ direktorius Audrius Ščeponavičius. Jis pažymėjo, kad ir taip nedidelė šalies rinka pastaraisiais metais dar labiau sumenko. Šiemet bendrovė pardavė tik 12 „Sea-Doo“ ir „Kawasaki“ vandens motociklių, bet iš jų net 10 iškeliavo į užsienio valstybes. „Prieš krizę paskolas vandens motociklams pirkti teikę kai kurie bankai užsuko kranelius, tad ir klientų sumažėjo. Tiesa, pardavėjai Lietuvoje dėl nedidelės paklausos taiko labai mažus antkainius, o pirkėjų turime ir iš NVS valstybių, Prancūzijos, Skandinavijos. Lietuviai elgiasi tradiciškai - jeigu jau perka, tai galingiausius ir brangiausius vandens motociklus, kurie kainuoja 50-60 tūkst. litų“, - pasakojo A.Ščeponavičius.

Naujiems motociklams suteikiama 2 metų garantija. Tačiau daug jų greitai sugadinami, nes vairuotojai važinėja ekstremaliai, pamiršta atsižvelgti į vandens gylį, todėl atsitrenkia į dugną ar akmenis.

Bauda – 1000 litų

Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas nuostatas, vandens motociklais negalima plaukioti mažesniuose nei 500 ha vandens telkiniuose. Vidaus vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis transporto priemonėmis ribojamas ar draudžiamas, interaktyvų žemėlapį galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Nesilaikantiesiems reikalavimų gresia baudos. Dažniausiai pasitaikantys "vandens erelių" nusižengimai, pasak LSLA atstovo D.Popovo, – vairavimas neturint tinkamos laivavedžio kvalifikacijos ar techninės transporto priemonės apžiūros. Pirmuoju atveju gresia bauda nuo 300 iki 500 litų, antruoju – nuo 100 iki 200 litų.

„Taip pat turime alkoholio matuoklius, tikriname laivavedžių blaivumą. Bet skirstymo pagal promiles nėra, tad ar žmogus lengvai apgirtęs, ar jau pasinėręs į „komą“ – bauda sieks nuo 500 iki 1000 litų. Žinoma, atsižvelgiame į girtumo laipsnį. Jei asmuo nedaug pasivaišinęs, taikome mažiausią baudą, jei sunkiai apgirtęs – 1000 litų“, - tvirtino pašnekovas.

LSLA inspektoriai šiemet per reidus surašė 56 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Prie kiekvieno vandens telkinio inspektoriaus nepastatysi, bet šiais metais kartu su policija vykdoma tarpžinybinė priemonė „Vanduo 2013“ duoda teigiamų rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"