TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vasariškos aušinimo sistemos problemos

2016 05 11 6:00
Karštą vasaros dieną tinkamai neveikianti aušinimo sistema gali pridaryti rimtų nemalonumų. LŽ archyvo nuotrauka

Automobilio prietaisų skydelyje grėsmingai kylanti temperatūros rodyklė praneša apie aušinimo sistemos problemas ar gedimus. Žinoma, variklį galima perkaitinti ne tik karštą vasaros dieną, bet ir lietingą rudenį ar žvarbią žiemą. Bet per karščius tai padaryti lengviausia.

Aušinimo sistema užtikrina reikalingą variklio darbinę temperatūrą, kuri įprastai svyruoja apie 85–95 laipsnius. Jei aušinimo skysčio netrūksta, o siurblys veikia tinkamai, dažniausia kaistančio variklio priežastis – radiatorius ar ventiliatorius.

Užkemša ir vabzdžiai

Radiatorius aušinimo sistemoje funkcionuoja šilumokaičio principu. Šiuo metu naujesnių automobilių dauguma radiatorių yra pagaminti iš aliuminio. Kalbant paprastai, radiatorius yra ilgas sulankstytas metalinis vamzdelis, uždarytas plastikiniame arba metaliniame rėme. Pro jį teka oro srautas, aušinantis pro viršutinę angą į radiatorių patenkantį aušinimo skystį. Be to, siekiant padidinti šilumos mainų paviršių, nuo pagrindinio vamzdelio išvesta daugybė kanalų su aušinimo plokštelėmis.

„Radiatoriaus gedimą gali nulemti keletas priežasčių. Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko įvairių mechaninių pažeidimų, kuriuos sukelia iš po automobilio ratų išsviedžiami akmenys. Klientų su pramuštais automobilių radiatoriais padaugėja vasarą, kai vairuotojai vykdami į gamtą ima „raliuoti“ žvyrkeliais. Be to, vasarą atsiranda ir dar viena problema – gausybė vabzdžių, kurių prisikaupia radiatoriaus angose tarp plokštelių. Dėl to sumažėja šilumos mainų paviršius, o po kiek laiko radiatorius tinkamai nebefunkcionuoja ir aušinimo sistema tampa nebeefektyvi“, – paaiškino automobilių serviso technikas Linas Sidaravičius.

Pasak jo, trečioji priežastis – pačių vairuotojų polinkis vasarą taupyti aušinimo skysčiui ir vietoj jo į sistemą pilti vandenį. „Užuot pylęs aušinimo skystį, kurį rekomenduojama keisti kas dvejus trejus metus, neretas vairuotojas vis dar sugalvoja papildyti sistemą vandeniu. Keisčiausia, jog taip pasielgia ne tik senesnių automobilių, bet ir naujesnių mašinų savininkai. Dėl to gali prireikti brangaus remonto, nes aušinimo sistemos dalys greičiau dėvisi. O jei bus nustatyta, kad vietoj aušalo pripylėte vandens, šios sistemos dalių remontui galite netekti ir automobilio garantijos“, – pažymėjo pašnekovas.

Specialistai nerekomenduoja į automobilio variklio aušinimo sistemą pilti vandens, net jei tai – distiliuotas vanduo be jokių priedų – nebent avariniu atveju. Pasak pašnekovo, nors vis daugiau žmonių negaili papildomų 5–6 eurų už kokybišką aušinimo skystį, nemaža dalis dar renkasi pigiausią prekę ar vandenį.

Pirmoji pagalba

Jei tinkamai prižiūrite aušinimo sistemą, netgi per didžiausius karščius ir grūstis ji kojos nepakiš. Pasak L. Sidaravičiaus, svarbu ne tik laiku papildyti ar pakeisti aušinimo skystį, o keičiant ir pačią aušinimo sistemą išplauti, bet ir stebėti, ar tvarkingai veikia termostatas, davikliai, siurblys ir kiti prietaisai.

„Jei vis dėlto karštą dieną nutiko nelaimė ir sistema „užvirė“, į paniką pulti nereikia. Iškart maksimaliai įjunkite salono apšildymą. Juk tai ne kas kita, kaip papildomas radiatorius, turintis gana stiprią trauką. Pro jį išpučiamas didelis šilumos kiekis. Tai gali pagelbėti kuo skubiau mėginant atvėsinti automobilio aušinimo sistemą. Žinoma, karštą dieną užsikurti tokią pirtį menkas malonumas, todėl prieš atlikdami tokią pirmosios pagalbos procedūrą stabtelėkite šalikelėje“, – patarimu dalijosi L.Sidaravičius.

Automobilio serviso technikas pažymėjo, jog nieku gyvu į neatvėsusią sistemą negalima pilti šalto aušinimo skysčio. Tai pati didžiausia klaida, kuri gali baigtis bloko galvutės suskaldymu.

Pasak jo, jei iš po antvožo dar nesiveržia garai, variklio išjungti nereikia. Kol jis veikia, aušinimo skystis, jeigu tik neužsikirtęs siurbliukas, sistemoje vis dar cirkuliuoja. Vos tik variklis sustabdomas, skysčio cirkuliacija nutraukiama. Pačiose karščiausiose vietose jis užverda, o tai gali baigtis rimtu variklio gedimu.

Jei temperatūra toliau grėsmingai kyla, vadinasi, problema gana rimta. Tačiau jokiu būdu varikliui nereikėtų leisti pačiam aušti. Geriau pasukite variklį starteriu. Tai bent šiek tiek papildomai jį vėdins ir taip neleis iki maksimumo užkaisti karščiausioms vietoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"