TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Važinėti neapsidraudus - (ne)apsimoka

Ar verta draustis privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu? Gal tai tik pinigų švaistymas? Neturėdamas privalomojo draudimo Lietuvoje važinėja ir metų metus neįkliūva policijai kas dešimtas vairuotojas.

Draudimo bendrovių specialistai apskaičiavo, kad maždaug dešimtadalis vairuotojų, kurie kasdien išvažiuoja į gatves, yra neapsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimu.

Tai reiškia, kad, avarijos atveju, žala iš jų būtų išieškoma teisiniu keliu, t. y. per teismą. Tačiau praktika rodo, kad priversti neapsidraudusius vairuotojus atlyginti nuostolius sudėtinga. Be to, Lietuvoje per daug liberaliai žiūrima į tuos, kurie spjauna į prievolę važinėti apsidraudus. Specialistai įspėja, kad toks eismo dalyvių elgesys nesėkmės atveju jiems ant pečių užkrautų tūkstančius ar net milijonus litų siekiančias skolas.

Neapsidraudusiųjų žala - 3 mln. litų

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, veikia sistema, užtikrinanti, kad eismo įvykio metu nukentėjusio vairuotojo interesai būtų apsaugoti. Todėl jeigu avariją sukelia neturintis draudimo vairuotojas, nukentėjusiajam žalą atlygina Transporto priemonių draudikų biuras. Vėliau biuras siekia, kad išmoką regreso tvarka kompensuotų įvykio kaltininkas.

LŽ duomenimis, šis biuras šiemet gavo jau maždaug pusantro tūkstančio pranešimų apie neapsidraudusių vairuotojų sukeltus eismo įvykius Lietuvoje bei užsienyje. Tiesa, realus tokių įvykių mastas gali būti didesnis, mat nemenka jų dalis registruojama pavėluotai - po metų ar dvejų. Atmetus ypač didelėmis sumomis išsiskiriančias žalas, neapsidraudusių vairuotojų sukeliamas eismo įvykis vidutiniškai vertas 2,7 tūkst. litų. Iš viso šiais metais pranešta maždaug apie 3 mln. litų žalą, kurią padarė neapsidraudę vairuotojai.

Kaltininkai vengia sumokėti

Nors pagal galiojančius įstatymus avarijos atveju iš neapsidraudusių vairuotojų leidžiama prisiteisti žalą, realybėje ne viskas klostosi sklandžiai - pastaruoju metu žmonės nelinkę geruoju kompensuoti sukeltų nuostolių. Nemažai tokių vairuotojų neturi nei pinigų, nei turto, todėl išsireikalauti iš jų sumokėti už avarijos pasekmes be galo sudėtinga, o kartais - ir visai neįmanoma.

"Didžiąją dalį žalų anksčiau ar vėliau mums pavyksta atgauti, tačiau yra ir tokių, kuriuos galima drąsiai vadinti beviltiškais skolininkais. Jie neturi savo vardu registruoto turto, negauna pastovių pajamų, tad iš tokių nelabai yra ką paimti. Žinoma, jei nepavyksta susitarti gražiuoju, į procesą įsitraukia teismai, anstoliai ir pan. Neslėpsiu - pastaruoju metu neapsidraudę avarijų kaltininkai vis labiau nenori ar neturi galimybių padengti nuostolių. Matyt, prie šio reiškinio prisideda ir sudėtinga ekonominė padėtis", - LŽ teigė Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas.

Pašnekovas pridūrė, jog paprastai, kuo nuostoliai didesni, tuo sunkiau iš kaltininko išsireikalauti atlyginti žalą. "Jei niekur nedirbantis asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio nuostoliai, tarkime, siekia pusę milijono litų, ar jis sugebės atlyginti žalą? Labai tuo abejoju", - aiškino A.Križinauskas.

Provincijos bėda

Kelių policijos tarnybos duomenimis, per metus mūsų krašte įkliūva per 15 tūkst. neapsidraudusių vairuotojų. Šiemet šis skaičius šiek tiek padidėjo - per 11 mėnesių užfiksuota 17 tūkst. tokių pažeidimų. Vadinasi, per dieną patruliai nubaudžia vidutiniškai pusšimtį važinėjančių neapsidraudusių eismo dalyvių. Tai oficiali statistika, todėl galima tik įtarti, kiek iš tiesų vairuotojų kasdien į gatves išvažiuoja be privalomojo draudimo.

Lietuvos kelių policijos vadas Ginataras Aliksandravičius LŽ neneigė, kad be draudimo dažniau važinėjama periferijoje, o ne didžiuosiuose miestuose. Be to, labiau linkę rizikuoti tie vairuotojai, kurie prie vairo sėda vos vieną ar kelis kartus per metus. "Iš tiesų, ši problema tradiciškai aktualesnė provincijoje. Tai suprantama - čia siaučia nedarbas, o dirbantys asmenys gauna mažiau pajamų, todėl draudimas nėra prioritetas. Tačiau yra ir kita problemos pusė - sukelti avariją neapsidraudus skausminga finansiškai. Už padarytus nuostolius gali tekti mokėti daugelį metų. Šis faktas, o ne piniginės baudos dydis, turėtų skatinti važinėti apsidraudus", - LŽ sakė G.Aliksandravičius.

Gudručius gaudys gudriai

Sąmoningai be draudimo prie vairo sėdantys vairuotojai taip elgiasi ne tik dėl taupumo. Nusižengti skatina ir pernelyg švelnūs įstatymai. Mat bauda už prievolės draustis nevykdymą gerokai mažesnė, nei vidutiniškai kainuoja TPVCA draudimas. Be to, saugiai važinėjant rizika įkliūti policijai - itin menka. Net jei kartą per metus už važiavimą be draudimo ir tektų atsakyti, už tai grėstų vos 80-120 litų bauda.

Tuo metu vidutinės klasės apynaujo automobilio privalomasis draudimas metams kainuoja bene tris kartus brangiau. "Sutinku, kad baudos šiuo atveju kiek per švelnios. Teoriškai galėtų būti taikoma bent tokio dydžio bauda, kiek vidutiniškai kainuoja draudimo polisas", - LŽ dėstė G.Aliksandravičius.

Nors Lietuvoje gali būti iki pusės milijono neapdraustų transporto priemonių, visus sukontroliuoti ir skirti atitinkamas baudas prievaizdams yra nerealu. Tiesa, be draudimo važinėjantiems asmenims likti nepastebėtiems ir išsisukti nuo atsakomybės netrukus gali būti gerokai sunkiau. Valdininkai žada, kad jau kitąmet Lietuvoje bus įrengta 10 vaizdo kamerų, kurios filmuos visų pravažiuojančių automobilių numerius, o programinė įranga nustatys, ar mašinos yra apdraustos. Jei sistema užfiksuos, kad važiuoja neturint draudimo, jos šeimininkui bus automatiškai išrašomas baudos kvitas.

Iki 2020 metų krašto keliuose bus pastatyta apie 60 tokių įrenginių.

Brangiausios nelaimės - užsienyje

LŽ kalbinti draudikai įspėja, kad toks taupymas kartais labai skaudžia smogia. "Rizikuojantieji važinėti be draudimo turėtų įvertinti, kad vieną kartą sukėlus eismo įvykį sumokėti reikės tiek pat, kiek už 9 metų draudimo apsaugą. Ir tai tik tuo atveju, jeigu būtų sukelta statistiškai vidutinės žalos avarija", - LŽ sakė "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. Pasak jo, praktikoje pasitaiko ir kelis milijonus litų siekiančių žalų.

Daugiausia rūpesčių kelia užsienyje avarijas padarę neapsidraudę vairuotojai. Mat svečiose šalyse, ypač Vakarų Europoje, eismo įvykiai ir jų pasekmės kainuoja daug brangiau nei Lietuvoje. Šiais metais neapsidraudę vairuotojai iš Lietuvos svetur padarė apie 160 avarijų, bendra jų žala siekė apie pustrečio milijono litų. Daugiausia avarijų neapsidraudę lietuviai sukėlė Vokietijoje.

Stebina vairuotojų solidarumas

Apsukresni be privalomojo draudimo važinėjantys vairuotojai žino, kaip avarijos atveju išsisukti nuo atsakomybės ir išvengti didesnių finansinių nuostolių.

Pasitaiko, kad eismo įvykį sukėlę vairuotojai prašo nukentėjusiojo palaukti, kol apsidraus ir įtikinėja pasirašyti melagingą eismo įvykio deklaraciją. Savo ruožtu nukentėjusieji, bijodami likti be nieko, sutinka tapti nusikaltimo bendrininkais. "Stebėtina, kad šiose situacijose pasireiškia savotiškas vairuotojų solidarumas - nukentėjusio automobilio vairuotojas sutinka palaukti, kol kaltininkas apsidraus artimiausioje degalinėje. Tačiau būtina žinoti, kad tokiu būdu jis tampa sukčiavimo bendrininku, todėl prisiima atsakomybę už pasekmes", - akcentavo bendrovės "PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"