Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Vengia pirkti BMW dėl neigiamų asociacijų

 
2017 01 31 8:20
Dalis mašinų pirkėjų nenori būti tapatinami su kelių "ereliais" ir atsisako BMW.
Dalis mašinų pirkėjų nenori būti tapatinami su kelių "ereliais" ir atsisako BMW. Romo Jurgaičio nuotrauka

Tipinis automobilis, kurį už paskolą įsigyja Lietuvos gyventojas, yra pilkos spalvos, naudotas, dažniausiai atkeliavęs iš Vakarų Europos, turintis mechaninę pavarų dėžę. Be to, dauguma pirkėjų prisirišę prie kitų stereotipų, ir juos sunku pakeisti.

Tai atskleidžia skelbimų portalo autoplius.lt ir Estijos BIGBANK AS Lietuvos filialo duomenys. Kokiais populiariais stereotipais vadovaujasi mūsų šalies automobilių pirkėjai? Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio teigimu, yra žmonių, kurie gali atsisakyti puikios būklės, gerą įrangą turinčio automobilio tik dėl to, kad jis asocijuojasi su agresyviais vairuotojais.

Lietuvoje tokie yra vokiški BMW. Šiuos automobilius dėl jų sportiškumo mėgsta jaunuoliai. Tačiau jauni žmonės neretai neturi reikiamų vairavimo įgūdžių, linkę pervertinti savo jėgas, važinėja nesaugiai ir dažnai sukelia labai skaudžias avarijas. Dėl to dalis mašinų pirkėjų nenori būti tapatinami su tokiais kelių „ereliais“ ir atsisako BMW.

Pasak M. Buzelio, kai kuriems klientams užkliūva, pavyzdžiui, tie automobilių modeliai, kuriuos gamintojai ar visuomenė priskiria prie šeimyninių. Šias mašinas atsisako pirkti verslą turintys žmonės, nes nenori, kad vien iš automobilio kategorijos visi suprastų, koks jų statusas. Tiesa, neaišku, kodėl vienišiems verslininkams ar verslininkėms nepatinka, kai aplinkiniai juos įtaria esant susijusius šeimos saitais.

„Transporto priemonių pirkėjai turėtų drąsiau rinktis ir išbandyti kiekvieną juos dominantį automobilį realiomis sąlygomis. Tik galėdami objektyviai palyginti mašinas, vairuotojai išsirinktų būtent tą, kuri geriausiai atitiktų jų poreikius“, – patarė M. Buzelis.

Jis pabrėžė, kad gyventojai, neturintys išankstinio nusistatymo prieš pirkdami transporto priemonę, išbando bent tris-keturis modelius. Pasitaiko atvejų, kai pirminė nuomonė po bandomojo važiavimo kardinaliai pasikeičia ir galiausiai žmogaus garaže atsiranda būtent tas automobilis, kuris anksčiau kėlė daugiausia dvejonių.

Prie stereotipų galima priskirti ir lietuvių meilę dyzeliniams automobiliams, nors aplinkinėse šalyse labiau mėgstamos mašinos benzininiais varikliais. Estijos BIGBANK AS Lietuvos filialo duomenimis, už banko vartojamąją paskolą Lietuvos gyventojai paprastai įsigyja 10 metų ar senesnį automobilį, turintį dyzelinį variklį, o populiariausių markių sąrašo viršuje rikiuojasi vokiečių, japonų ir prancūzų gamintojai. Mašinai pirkti banke skolinamasi vidutiniškai iki 4 tūkst. eurų.

Velnias slypi detalėse

Dar vienas lietuvio elgesio įsigyjant automobilį stereotipas – griebti patikusią mašiną aklai, nekreipiant dėmesio į detales.

M. Buzelis pripažįsta, kad net senas automobilis daugumai Lietuvos gyventojų yra gana didelis pirkinys, todėl sandoriui siūlo gerai pasirengti. „Prieš įsigydami transporto priemonę žmonės visada turėtų ne tik atlikti rinkos tyrimą, palyginti to paties modelio kainas, bet ir jau išsirinkę norimą automobilį sužinoti kuo daugiau smulkmenų apie jį. Pavyzdžiui, ar parduodama mašina turi žieminių ir vasarinių padangų komplektus, visus raktelius, nes to kartais reikalauja draudimas, ar yra vaistinėlė, gesintuvas, šviesą atspindintis trikampis ir liemenė. Iš pažiūros tai atrodo smulkūs dalykai, bet jie gali suteikti daugiau erdvės derėtis dėl automobilio kainos“, – pažymėjo M. Buzelis.

Perkant naudotą transporto priemonę taip pat rekomenduojama patikrinti ją nepriklausomame automobilių servise. Jo ekspertai nustatytų, ar automobilis nebuvo skendęs, daužtas ar kitaip apgadintas, jei pardavėjas to nenurodė skelbime. Taip pat patartina vengti duoti rankpinigių neapžiūrėjus mašinos, nesusitikus su pardavėju, atidžiai neperskaičius pirkimo ir pardavimo sutarties.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2016 metais Lietuvoje buvo pirmąkart registruota 166 150 lengvųjų keleivinių (M1 klasės) automobilių, iš jų 146 002 naudotos ir 20 148 naujos transporto priemonės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"