TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Verčiau renkasi baudą, nei moka už vietą

2012 11 21 9:13
Kai kurie vairuotojai ne tik stato automobilius pievelėje, bet ir įsigudrina teritoriją "privatizuoti". /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miestuose daugiabučių namų kiemus bjauroja šaligatviuose ir ant žolės palikti automobiliai. Vairuotojai dievagojasi neturintys kur daugiau statyti mašinų, nors mokamose aikštelėse vietų netrūksta.

Europos miestų gyventojai jau atprato nuo automobilių. Nenorintieji vargti spūstyse, mokėti didžiulių pinigų už automobilio statymo vietą ir sukti kelių ratų aplink kvartalą, kol ras, kur apskritai mašiną padėti, jau iškeitė automobilius į kitas transporto priemones. Tačiau lietuviai vis dar neįsivaizduoja gyvenimo be mašinos, o turėti jų net kelias laikoma prestižu. Tačiau mokėti už garažus ar aikšteles tautiečiai vis dar vengia - juk pigiau ir patogiau privažiuoti prie pat durų, o jei vietos nėra, jos drąsiai randama šaligatviuose, pievelėse ar vaikų žaidimų aikštelėse.

Nuolatiniai "klientai"

Automobilius statančių šaligatviuose ar ant žolės daugiabučių namų kiemuose jau tiek daug, kad didmiesčiuose policijos užduotį bausti tokius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus perėmė savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai.

Neseniai už automobilio statymą šaligatvyje įkliuvusi Daiva LŽ papasakojo apie savo apsilankymą Vilniaus savivaldybėje ir stebėjosi didžiuliais nubaustųjų srautais. "Kai pamačiau prie mašinos stiklo prilipintame kvietime, kad man į savivaldybę reikia atvykti tik po savaitės, labai nustebau, norėjau kuo greičiau atsiskaityti ir nusiraminti. Bet atvykusi supratau, kodėl reikėjo laukti - kabinetas buvo pilnas žmonių, o keli dar laukė koridoriuje", - tvirtino mergina.

Ji užsiminė girdėjusi darbuotojų pašnekesį, esą ir taip stengiamasi kuo atlaidžiau žiūrėti į pažeidimus, suprasti žmones, bet vis tiek nematyti pažeidėjų srauto pabaigos. Daiva spėjo, kad gal dėl kažkokių priežasčių pažeidėjų padaugėjo, bet, pasirodo, sostinėje jų nuolat užfiksuojama be galo daug. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis atskleidė, kad per mėnesį Vilniuje nubaudžiama apie 500 pažeidėjų, tarp jų būna ir ne vieną kartą baustų asmenų. Nebylų kaimynų karą išduoda ir tai, kad yra keli aktyvūs žmonės, kurie vis siunčia nuotraukas, keli apie pažeidimus nuolat praneša telefonu.

Kultūrinės vietos - nė motais

Pasak A.Dinikio, blogiausia padėtis senamiestyje. "Čia taisyklės dažniau pažeidžiamos dėl to, jog vairuotojas nenori mokėti ar nenori toliau eiti, bet ne dėl to, kad trūksta vietos", - tvirtino jis.

Ir kauniečiai pastebėjo, kad vairuotojai itin įžūlūs istorinėse miesto vietose. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas Rimas Sidera teigė, kad atsiranda net gudručių, paliekančių automobilius Laisvės alėjoje. Taip dažniausiai elgiasi gyventojai arba tik pėstiesiems skirtoje alėjoje veikiančių parduotuvių darbuotojai, turintys leidimus įvažiuoti į valstybės saugomą teritoriją. R.Sidera pabrėžė, kad toks leidimas leidžia tik pervažiuoti, ir tai tik ribotu metu, o ne statyti automobilį Laisvės alėjoje. "Visi nori privažiuoti kuo arčiau prie savo butų, po langais pasistatyti mašinas. Mokamose aikštelėse yra daugybė vietų, ten pasistačius tikrai nereikės mokėti baudų", - aiškino pašnekovas.

Vilniuje ir Kaune mėnesiui išsinuomoti vietą automobiliui saugojamoje aikštelėje kainuoja 50-80 litų, bet gyventojai vis tiek mieliau rizikuoja susimokėti šiuos pinigus kaip baudą.

Problemų nuojauta

Didžiųjų miestų gyventojai su pavydu žvalgosi į mažesnius miestus, kur eismas ne toks intensyvus ir automobilių, atrodo, ne tiek daug, tačiau ir juose jau jaučiamos problemos užuomazgos.

Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus projektų vadovas Gintautas Lukauskas patvirtino, kad Žemaitijos sostinėje vairuotojams gerokai lengviau rasti kur palikti automobilį nei didmiesčiuose. "Vis dėlto tai ne Vilnius ar Kaunas. Miestas gana gerai pritaikytas automobiliams", - tvirtino pašnekovas. Pasak jo, pasistatyti automobilį prie parduotuvės ar kitais reikalais atvykus į miestą niekuomet ne problema, šiek tiek vietų trūksta tik daugiabučių gyventojų automobiliams.

G.Lukauskas pažymėjo, kad vėlai iš darbo grįžtantiems vairuotojams kartais pristinga vietos pastatyti mašiną, bet tai tik kai kurių daugiabučių kiemų problema. Dauguma tokių namų Telšiuose, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, statyti maždaug aštuntąjį ir devintąjį dešimtmetį, todėl aikštelės jų kiemuose suprojektuotos gerokai mažesniam skaičiui automobilių, nei šiais laikais paprastai jų turi gyventojai.

Atidžiai stebi

Vis dėlto Telšiuose policijos pareigūnai dirba ne mažiau uoliai nei didmiesčiuose. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Analizės ir administracinės veiklos grupės vyresnysis specialistas Ramūnas Stasiulis LŽ sakė, kad per mėnesį apskrityje įkliūva nuo 20 iki 80 ne pagal taisykles automobilį pastačiusių vairuotojų. "Kartais sulaukiame anoniminių skambučių apie pažeidimus daugiabučių kiemuose. Jei atvažiuojame, ir randame viso namo gyventojų automobilius šaligatvyje, tai jau vienu kartu apie 10-15 pažeidimų", - aiškino pašnekovas didelio skirtumo priežastis.

G.Lukauskas patvirtino, kad Telšiuose automobilių daugėja. Dėl to rajono savivaldybė jau ėmė rengti galimybių studiją eismui gatvėse tvarkyti, tačiau įrengti daugiau stovėjimo vietų greta daugiabučių namų neketinama. "Net jei norėtume plėsti aikšteles, nelabai yra vietos. Šalia daugiabučių yra žalių vejų ir vaikų žaidimo aikštelių, bet negalime jų naikinti. Vietos padaugėtų 5-6 automobiliams, bet kiemo vaizdas gerokai pablogėtų", - aiškino G.Lukauskas.

Utenos rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Rimas taip pat patvirtino, kad miestas nujaučia artėjančias didmiesčių problemas. "Vietą automobiliui rasti čia tikrai ne taip sunku kaip Vilniuje, bet vėliau grįžus iš darbo jau gali būti problemiška", - tvirtino jis. Pasak pašnekovo, rajono savivaldybė planuoja rengti teritorinius planus, įvertinti esamas aikšteles ir ieškoti galimybių ištaisyti sovietmečio klaidas.

FAKTAI

Vietos trūksta pusei

Utenos miesto seniūnijos duomenimis, vietų trūksta beveik pusei mieste registruotų automobilių. Šie duomenys aktualūs ir kitiems miestams, nes gyventojų ir jų turimų automobilių kiekio proporcija bei daugiabučių namų kiemų dydis panašūs visoje Lietuvoje.

Seniūnijos duomenimis, Utenoje yra apie 32 tūkst. gyventojų, mieste registruoti 17 775 lengvieji automobiliai ir 635 motociklai, taigi vienam gyventojui tenka po 0,575 transporto priemonės. Mieste yra 286 daugiabučiai gyvenamieji namai, juose gyvena 9512 šeimų (apie 26 tūkst. gyventojų). Seniūnijos manymu, jie turi apie 11,5 tūkst. automobilių. Mieste yra 19 garažų savininkų bendrijų, jose yra 4168 vietos automobiliams laikyti, bet atmetus apie 10 proc. verslui skirtų garažų automobiliams lieka 3767 vietos.

Prie daugiabučių namų yra 41 276 m2 automobilių stovėjimo aikštelių, pagal normas jose telpa 2064 automobiliai, nors, seniūnijos manymu, žmonės sugeba sutalpinti apie 2500 mašinų. Taigi iš viso Utenoje yra 6267 vietos automobiliams statyti, o likę daugiau nei 5 tūkst. automobilių nusėda gatvėse, pievose ir kitose vietose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"