TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Verslininkai valdžiai rengia ultimatumą

2013 02 13 8:54
Lietuvos įmonė "Fortesta Invest" yra viena svarbesnių subrangovių tiesiant Helsinkio metro. / LŽ archyvo nuotraukos

"Nauji valdantieji prieš ateidami į valdžią verslui žadėjo mokestinių lengvatų. Kol kas mes jų dar santūriai laukiame. Tačiau jei iki vasaros valdžia pažadų neprisimins, tada klausimus galbūt jau kelsime mes", - dienraščiui LŽ pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

LPK vadovo žodžiai nuskambėjo tuomet, kai dalis šalies verslininkų, neišsipildžius lūkesčiams gauti iš naujosios valdžios palaikymą, jau tyliai kalba apie galimybę savo verslą perkelti į užsienį. Nemažai Lietuvos įmonių kitose valstybėse dirba ir dabar. Ypač daug tokių bendrovių yra tarp tarptautinių krovinių vežėjų.

"Jei paklaustumėte, kiek procentų Lietuvoje verslu užsiimančių subjektų dabar savo verslą yra perkėlę į užsienio šalis, tikrai negalėčiau pasakyti. Kaip negalėčiau pasakyti ir to, kiek šalies įmonių jį dar ten rengiasi perkelti. Tam reikėtų atlikti ilgai trunkančius tyrimus, apklausas. Bet tokių bendrovių tikriausiai nėra mažai", - LŽ padėtį komentavo "ISM Executive School" Strateginio valdymo modulio vadovas Benas Adomavičius.

Kaip svarbiausias priežastis, kodėl verslininkai bėga laimės ieškoti kitur, jie patys įvardija nepalankią valstybės mokesčių politiką ir apskritai politiką verslo atžvilgiu. Šiuo požiūriu išskirtinę padėtį galbūt užima tiktai Lietuvos vežėjai. Jų motyvai kurti bendroves ar jų padalinius Rytuose ir Vakaruose mažai susiję su mokesčiais.

Keliasi iš praktinių sumetimų

Pasak Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovo, labai daug vežėjų įmonių ar jų filialų veikia užsienio šalyse, o daugiausia - Olandijoje, Rusijoje. Tačiau su Lietuvoje taikomais mokesčiais, kuriuos kai kurių kitų sričių verslininkai įvardija kaip nepalankius verslui, tarptautiniame krovinių vežimo versle tai yra mažai susiję. "Viską lemia geografija ir siekis turėti glaudesnius verslo ryšius. Pavyzdžiui, Olandija yra ta šalis, kurioje veikiančios įmonės mūsų vežėjams duoda labai daug užsakymų. Greitai ten prisisteigė ir lietuviško kapitalo vežimo įmonių, ir filialų. Tačiau tai nereiškia, kad įmonės pabėgo iš Lietuvos. Filialas reikalingas greitesniam ir operatyvesniam ryšiui su vietinės rinkos dalyviais palaikyti", - dėstė pašnekovas.

Anot jo, labai svarbi Lietuvos vežėjams ir Rusijos rinka. Tačiau veikdami mūsų šalyje verslininkai daug prarastų. "Rusams labai svarbu, kad jų rinkoje veikianti bendrovė būtų "sava", integruotųsi į specifinę šios šalies verslo bendruomenę. Tuomet ji ir vertinama kitaip, su jos atstovais šilčiau bendraujama, o tai padeda greičiau tvarkyti ir dalykinius reikalus", - kalbėjo G.Vincevičius.

Dideli projektai - ne Lietuvai

Krovinių vežimo verslas yra išskirtinė sritis, kuri mūsų valdžiai neturi didelių pretenzijų. Kitos įmonės dažniau keliasi į užsienį ar perkelia ten savo veiklą dėl jų verslą gniuždančių dalykų. Pavyzdžiui, viena iš tokių yra Vilniuje registruota bendrovė "Fortesta Invest". Ji specializuojasi plėtoti didelius su transporto infrastruktūra susijusius projektus, tačiau šiuo metu dirba daugiausia Suomijoje.

Kaip tvirtino bendrovės direktorius Ričardas Račinskis, šiuo metu į Vakarų Europos šalis yra perkelta net iki 90 proc. įmonės verslo. Užsienyje dirba ir beveik visi iš 88 įmonės darbuotojų. Anot R.Račinskio, didžiausi projektai, kuriuose šiuo metu subrangovės teisėmis dalyvauja "Fortesta Invest", yra Helsinkio (Suomija) metro linijos tiesimas bei žiedinės geležinkelio linijos statyba tame pačiame mieste. "Įgyvendinant šiuos projektus mūsų užduotis viena svarbiausių - pastatyti gelžbetonio konstrukcijas", - sakė LŽ pašnekovas.

Pasak R.Dargio, siekiant pritraukti užsienio kapitalo į Lietuvą reikia netradicinių valdžios sprendimų.

Kodėl bendrovė neranda darbo Lietuvoje? "Sumažėjo visų statybos darbų paklausa", - sakė R.Račinskis. Kita vertus, Vakarų Europos šalyse apsimoka dirbti dėl to, kad, jo tvirtinimu, "daugelyje tenykščių šalių yra daug palankesnė valstybės politika privačių įmonių atžvilgiu".

"Kaip yra pas mus? Tarkime, Europos krepšinio čempionatui, kuris įvyko 2010 metais, buvo statomos arenos, tiesiamos komunikacijos, taisomi keliai. Tačiau čempionatas pasibaigė - prapuolė ir darbai, daugeliui silpnesnių statybos bendrovių teliko bankrutuoti. O štai, pavyzdžiui, Suomijoje, statybų, ypač - didelių infrastruktūros, numatoma ilgiems metams į priekį. Įstatymas nustato, kad nepaisant ekonomikos būklės kiekvienais metais, pavyzdžiui, transporto infrastruktūrai prižiūrėti ir gerinti, privalo būti skirta ne mažiau kaip 7-8 proc. vietos bendrojo vidaus produkto. Iš jo vien automobilių kelių priežiūrai ir remontui kasmet atriekiama 500 mlrd. eurų (apie 1,7 trln. litų). Tuomet atsiranda vadinamasis perimamumas - baigus vieną darbą įmonė garantuota, kad turės kitą. Lietuvoje to nėra", - tvirtino "Fortesta Invest" vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos valdžia netgi sugeba trukdyti privačiam kapitalui dalyvauti viešajame sektoriuje. Tarkime, Vilniuje jau daug metų kalbama apie galimybę už privačius pinigus pastatyti metro. Apskaičiuota, kad projektas kainuotų apie 20 mlrd. litų, kapitalas atkeliautų iš užsienio, o iš valstybės būtų pareikalauta tik mažytės jo dalies. Darbo ilgam atsirastų daugeliui Lietuvos statybos bendrovių. Tačiau pirmenybė kažkodėl teikiama visiškai neperspektyviam viešojo tramvajaus projektui, kuris ne tik būtų rizikingas valstybės finansams, bet jau yra ir nepasitvirtinęs kai kuriuose pasaulio miestuose.

"Manau, jeigu valstybė nepakeis požiūrio, dar daugiau sudėtingus projektus galinčių atlikti statybos bendrovių išvažiuos savo veiklos vykdyti į užsienį. Ir dar gerai, jei jos biurus paliks Lietuvoje ir mokės čia mokesčius. Betgi daugeliu atvejų taip tikrai nebus", - svarstė R.Račinskis.

Suviliojo mažesni mokesčiai

Tačiau jau ir dabar yra bendrovių, kurios savo biurus perkėlė į užsienį ir iš ten atlieka valdymą Lietuvoje. Dauguma biurų įkurti ES lengvatinių mokesčių šalyse, taip pat ir Estijoje. Pelno mokestis ir dalis kitų mokesčių atitenka būtent šių šalių biudžetams.

Dienraščio LŽ žiniomis, valdymą į užsienio valstybes yra perkėlusi "VP grupė", kurios holdingai veikia Maltoje ir Nyderlanduose, aviacijos paslaugų bendrovė "Avia Solution Group", kurios pagrindinė akcininkė registruota Kipre, taip pat investicijų bendrovė "Scaent Baltic", kurios valdymo įmonė veikia Nyderlanduose, azartinių lošimų bendrovė "Nesė", holdingą įkūrusi Liuksemburge, statybų bendrovė "Hanner", investicijas į Lietuvą daranti iš Estijos. Kai kurios iš minėtų šalių Lietuvos investuotojams patrauklios dėl to, kad, pavyzdžiui, visiškai neapmokestina dividendų. Kitos valstybės vilioja kitais pranašumais.

"Kodėl "Hanner" persikėlė į Estiją? Nes estai turi sistemą, kaip kapitalą pritraukti ir neišleisti jo. Kai pinigai paliekami įmonėje, o jos vertė didėja, Estija neapmokestina kapitalo. Jis apmokestinamas tik tada, kai pinigai išimami iš kasos ir pradedami naudoti asmeninėms reikmėms. Manau, kad taip elgtis yra racionalu. Nes valstybė turi būti suinteresuota, kad įmonė stiprėtų, - visų pirma finansiškai, savo kapitalu. Turint jo pakankamai lengviau ir netikėtai užklumpančius ekonomikos svyravimus atlaikyti", - aiškino LPK prezidentas R.Dargis.

Laukia ultimatumas?

Tuo metu Lietuva, pasak R.Dargio, kokiais nors ypatingais, investuotojų galinčiais pritraukti mokesčių sprendimais mažai gali pasigirti. Kapitalą į mūsų šalį traukia daugiausia pigi darbo jėga. "Bet kaip jį pritraukti mokesčiais? Kaip padaryti, kad jis užsuktų į Lietuvą ir jam apsimokėtų čia būti? Juk dėl jo pritraukimo vyksta žiauri konkurencinė kova tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Daug atsakymų tikėjomės sulaukti iš naujosios Vyriausybės, tačiau ji kol kas tyli", - sakė LPK vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"