TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Verslininkų godumas laužo likimus

2012 06 27 7:33

Per patį krizės įkarštį smarkiai šoktelėjo vilkikų ir kitų kroviniams vežti skirtų transporto priemonių eksportas iš Lietuvos, nors mūsų valstybė jų masinės gamybos tikrai nepradėjo. Tai buvo  daroma šalies vežėjų ašarų, o kartais - ir tragedijų sąskaita.

Kaip rodo statistikos duomenys ir pasakoja liudininkai, 2010 metais įsisiautėjus krizei bankų ilgalaikės nuomos įmonės žlugdė Lietuvos transporto bendroves - vos sutrikus atsiskaitymams atimdavo iš jų išsimokėtinai įsigytą techniką ir nesuteikdavo verslininkams jokių nuolaidų, o automobilius parduodavo užsienyje, galbūt net pasipelnydamos lietuvių sąskaita.

Sugniuždė svajonę

"Turėjau individualiąją įmonę, išperkamąja nuoma buvau įsigijęs krovininių automobilių, tad kai dviejų bankų - SEB ir "DnB Nord" (dabar - DNB) - lizingo kompanijos atėmė mano darbo priemones, praradau viską, taip pat ir savo namą", - dienraščiui LŽ pasakojo verslininkas Kęstutis Miniotas iš Radviliškio rajono Baisogalos miestelio.

Pašnekovas mano, kad didžiausio jo gyvenime sukrėtimo galėjo ir nebūti, jei ne tų kompanijų nelankstumas, nenoras tartis su klientais. "Aš, kaip ir dauguma verslininkų, per ekonominį pakilimą naudojausi dosniai siūlomomis išperkamosios nuomos paslaugomis. Tačiau įsisiautėjus krizei atėjo prablaivėjimas", - kalbėjo Baisogalos miestelio verslininkas.

K.Minioto individualioji įmonė sėkmingai veikė nuo 1990 metų. Todėl bankai ir jų ilgalaikės nuomos kompanijos rodė jai didelį pasitikėjimą. Naudodamasis "SEB lizingo" ir tuometinio "DnB Nord" lizingo paslauga K.Miniotas įsigijo kelių milijonų litų vertos technikos, kad įmonės veiklą padarytų dar efektyvesnę.

Tačiau 2008-aisiais Lietuvą pasiekė tuomet dar finansine vadinta pasaulinė krizė, ir atsiskaitymai pradėjo strigti. "Jei bankų išperkamosios nuomos kompanijos būtų sutikusios bent dvejiems metams sudaryti naują įmokų planą ar kuriam laikui atidėti mokėjimus, tikrai nebūčiau praradęs paskutinio turto. Dabar jau būčiau atsiskaitęs už įsigytą techniką. Tačiau tos įmonės nėjo į kompromisus. Sutrikus atsiskaitymams praradau viską, ką per ilgus metus buvau uždirbęs ar paveldėjęs", - su LŽ žurnalistu liūdnais prisiminimais dalijosi K.Miniotas.

Tačiau iš "DnB Nord" neseniai į DNB pervadintas norvegų bankas atmeta verslininko kaltinimus ir tvirtina, kad dėl savo nesėkmių neva kaltas tik jis pats. Banko atstovas Andrius Vilkancas atsakyme LŽ teigia: "Visuomet, kai klientui kyla sunkumų vykdyti įsipareigojimus, visų pirma ieškome būdų, kaip būtų galima rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą."

DNB atstovas tikina, kad būtent K.Miniotas neieškojo kompromiso, visaip rodė bankui neketinąs tęsti komercinės veiklos. A.Vilkanco žodžiais, aiškiausias to požymis buvo "įmonės savininko bankroto savo įmonei inicijavimas". Neva tik po metus trukusių daugkartinių raginimų ir priminimų Baisogalos verslininkas grąžino tuo metu bankui vis dar priklausiusią techniką. Anot A.Vilkanco, dalis jos buvo išmontuota, todėl dabar dėl galimo turto iššvaistymo K.Minioto atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau K.Miniotas guodžiasi, kad jam dar pasisekė - esą likimas suteikė progą tęsti verslą. Baisogalos gyventojas užsimena, jog pastaruoju metu jo gyvenimas vėl kyla į viršų. Vis dėlto prarasto asmeninio turto jau niekas nesugrąžins. "Dabar esu įkūręs uždarąją akcinę bendrovę. Iš esmės užsiimu tuo pačiu, kuo verčiausi ir tada, kai dar buvau individualiosios įmonės savininkas. Lietuvoje ir kitose valstybėse vežioju krovinius, automobilius. Tačiau mano individualiai įmonei paskelbtas bankrotas, dabar vyksta jo procedūros", - dėstė pašnekovas.

LŽ sužinojo, kad DNB su verslininku iš Baisogalos, nors tarp jų esama nesutarimų, ir toliau bendrauja, galbūt net teikia naujas paskolas. Gal dėl to K.Miniotas apie santykius su dviejų skandinavų bankų išperkamosios nuomos įmonėmis pasakojo ne viską, o tik dalį istorijos. Tą, kuri jį labiausiai įskaudino ir greičiausiai skaudins iki gyvenimo pabaigos.

Įtaria pasipelnymu

Tuo metu Utenos verslininkas Remigijus Vingris kalbėdamas su LŽ žurnalistu buvo daug atviresnis. Tiesa, dabar jis - jau buvęs verslininkas. Iš kadaise klestinčio automobilių vežimo ir krovinių gabenimo verslo šiandien likę tik gražūs prisiminimai.

"Iki krizės kelerius metus bendravau su "SEB lizingu". Nuo 2006 iki 2008 metų išperkamosios nuomos būdu pirkau vilkikus, autovežius, kitą kroviniams gabenti pritaikytą techniką. Tačiau vos prasidėjus krizei ir sutrikus atsiskaitymams "SEB lizingas" per Utenos apylinkės teismą nutraukė su man priklausančia bendrove "Auto1" sudarytas sutartis, nesileido į jokias kalbas ir kėsinosi perimti turtą", - pasakojo R.Vingris.

Uteniškis teigė bandęs kovoti su "SEB lizingo" savivale. Kreipėsi net į Vilniaus apygardos teismą, ir šis savo 2009 metų spalio 13 dienos nutartyje kritiškai įvertino Utenos apylinkės teismo sprendimą taikyti bendrovės "Auto1" išperkamąja nuoma įsigytai kelių milijonų litų vertės technikai laikinąsias apsaugos priemones. "Žinoma, tai priminė uodo kovą su drambliu. "SEB lizingas" vis tiek pasiekė savo - atėmė iš mano įmonės vilkikus ir autovežius. Netekus darbo priemonių teliko bankrutuoti. Bet juk tikrai būčiau atkūręs verslą ir sumokėjęs visas priklausančias įmokas. Dabar likau prie suskilusios geldos, o mano likimas sulaužytas iki "grabo" lentos", - guodėsi R.Vingris.

Vyras neabejoja, kad "SEB lizingas" iš jo nelaimės galėjo ir pasipelnyti. "Kai kurios sutartys su įmone buvo sudarytos 2006-aisiais. Pagal jose numatytas sąlygas įmokas mokėjau maždaug trejus metus. Kai kurios technikos kaina buvo padengta apie 70 proc., o reali jos vertė tikrai viršija tą kainos trečdalį, kuris įvardytas kaip likutinė vertė. Tačiau per aukcionus "SEB lizingas", neabejoju, pardavė mano techniką už realią kainą, taigi, manau, buvau apiplėštas dukart", - neslėpė pasipiktinimo uteniškis.

SEB banko, kuriam priklauso ir to paties pavadinimo išperkamosios nuomos bendrovė, atstovas Arvydas Žilinskas dienraščiui LŽ atsisakė ką nors komentuoti. Esą banko ir jo klientų santykiai konfidencialūs, tad niekam nevalia jų atskleisti.

Lietuviški vilkikai praverčia arabams

Dienraštį konsultavę automobilių pardavimo specialistai tvirtino, kad iš Lietuvos verslininkų bėdų galėjo pelnytis ne tik bankai, bet ir, kaip įtariama, atskiri jų darbuotojai bei su šiais susiję perpardavėjai. Esą nemažai jų atvykdavo iš musulmoniškų šalių, kurios nepatyrė krizės, todėl vežimų verslas ten klestėjo ir tebeklesti. Teigiama, jog Lietuvą lankė ir lanko arabai, pavyzdžiui, gyvenantys Nyderlanduose. Neva jie per aukcionus mielai superka iš lietuvių atimtą techniką, kurią mūsų tautiečiai svajojo įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Kalbama, kad ypač paklausūs "Mercedes-Benz" autovežiai, nes yra patikimi, retai genda.

Statistikos departamento dienraščiui LŽ pateikti sunkiųjų transporto priemonių eksporto duomenys pribloškia ir kartu tarytum patvirtina, jog pardavėjų kalbos gali būti ne iš piršto laužtos. Tarkime, lyginant 2005-ųjų ir 2010-ųjų vilkikų eksporto į užsienį statistiką aiškėja, kad vos per penkerius metus jis padidėjo net 1,9 karto. Prieš septynerius metus į užsienį buvo išvežti 1509 vilkikai, o prieš trejus - jau 2760. 2010-aisiais iš šalies eksportuoti 2433 vilkikai, kurių bendra vertė - 248,266 mln. litų. 2005 metais iš Lietuvos išvežtų sunkvežimių vertė siekė 75,195 mln. litų.

Keitėsi ir iškeliaujančių vilkikų kryptis. 2010-aisiais, palyginti su 2005-aisiais, didžioji šios rūšies transporto dalis buvo išvežama į Rytų šalis - Rusiją ir Kazachstaną, tačiau per krizę, tarsi mostelėjus burtų lazdele, nenutrūkstamu srautu vilkikai ėmė plaukti ir į Vakarus. Iš vakarietiškų šalių daugiausia technikos išgabenta į Vokietiją ir, kaip minėta, į Nyderlandus.

2005 metais vokiečiams buvo parduoti 37 vilkikai, olandams - 6, o 2010-aisiais į Vokietiją iš Lietuvos jau eksportuotas 321, į Nyderlandus - 267 automobiliai.

Į Vakarus - naujesnė technika

Už vilkikus, išvežtus, pavyzdžiui, į Vokietiją, gautos pajamos beveik nesiskyrė nuo tų, kurias eksportuotojai gavo, tarkime, iš Rusijos. Per 2010 metus vokiečiai už sunkvežimius, nupirktus iš Lietuvos, sumokėjo 54,2 mln. litų, rusai - 67,4 mln. litų. Bet įdomiausia tai, jog į Rusiją buvo išvežta beveik dukart daugiau vilkikų (581) nei į Vokietiją.

Tai rodo, kad atvykėliai iš Vakarų pirko kur kas naujesnius, todėl brangesnius, automobilius nei rusai. Greičiausiai dauguma į Vakarus eksportuotų vilkikų buvo kadaise Lietuvos verslininkų įsigyti išperkamosios nuomos būdu ir vėliau konfiskuoti bankų įmonių. Statistikos departamentas dienraščiui LŽ tvirtina neturįs 2011-ųjų ir šių metų pirmojo ketvirčio sunkiojo transporto eksporto duomenų, todėl sunku pasakyti, ar per krizę išryškėjusios tendencijos tebėra tokios pačios ir dabar, kai Lietuvos ekonomika atsigauna.

LŽ konsultavę sunkiosios technikos pardavėjai minėjo, kad šiuo metu vilkikų ir kitų kroviniams vežti skirtų transporto priemonių atimama mažiau nei prieš dvejus ar trejus metus. Tačiau kai kuriems jų atrodo, jog per krizę nugludinta ilgalaikės nuomos įmonių perimtos technikos pardavimo schema nesikeičia. "Mūsų nuomone, nemažu kiekiu grynųjų pinigų disponuojantys pirkėjai, ypač tamsaus gymio, atvažiuoja į Lietuvą tiksliai žinodami, kada viena ar kita išperkamosios nuomos kompanija perims tam tikrą techniką, už kurią jos turėtojas nebegali reguliariai mokėti įmokų. Tokiu atveju tampa aišku, kodėl iš mūsų vežėjų drastiškai perimami vilkikai: juk atvykus pirkėjui pakeisti sandorį būtų mažų mažiausiai negražu. "Įlįsti" į šią schemą Lietuvoje veikiantiems perpardavėjams beveik neįmanoma", -  LŽ skundėsi kai kurie verslininkai.  

Tačiau DNB atstovas A.Vilkancas griežtai paneigė, kad jo banko ar kitų bankų ilgalaikės nuomos įmonių darbuotojai galėtų kaip nors prisidėti prie neskaidrių sandėrių. Esą jie saugo savo reputaciją, todėl bet koks neskaidrumas iš principo neįmanomas.

Faktai

Bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, 2012-ųjų gegužę net 71 proc. naujų automobilių išperkamosios nuomos rinkos priklausė trims pirmaujančioms bendrovėms - "SEB lizingui", "Swedbank lizingui" ir "Nordea Finance Lithuania". Lyderės rinkos dalis buvo pasiskirsčiusios atitinkamai - 36 proc., 18 proc. ir 17 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"