TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Verslo interesai ar gyventojų saugumas

2010 05 19 0:00
Vilkiko vairuotojui sukėlus nelaimę, pasekmes visada sunku pašalinti.
LŽ archyvo nuotrauka

Sunkiasvorės transporto priemonės kasmet nusineša daugybę gyvybių. Gal Lietuvai derėtų pasekti kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pavyzdžiu ir riboti vilkikų eismą savaitgaliais? Tačiau tokiu būdu padėti gyventojams valdžia nesiruošia.

Daugelyje užsienio šalių krovininių automobilių eismas yra ribojamas savaitgaliais arba tam tikru paros metu, kad gyventojai galėtų netrukdomi keliauti, jiems netektų strigti transporto spūstyse ir vilkikai negadintų karštomis dienomis suminkštėjančio asfalto.

Lietuvoje jokie apribojimai krovinius vežantiems verslininkams nėra taikomi, todėl kiekvieną vakarą baigę darbus didmiesčių gyventojai, norėdami iš miesto centro grįžti namo, yra priversti valandą stovėti spūstyse kartu su dešimtimis vilkikų. Šie ne tik teršia orą išmetamosiomis dujomis, bet ir įspaudžia asfalte gilias provėžas, kurios gali net apversti automobilį.

Užmiestyje padėtis ne geresnė - norintieji savaitgalį praleisti gamtoje kelionės tikslą pasiekia tik aplenkę daugybę lėčiau judančių ir matomumą ribojančių sunkvežimių. Kiekvienas toks manevras - galimybė įvykti nelaimei. Bet valdžia neketina nieko keisti, kol surinktų mokesčių suma svarbesnė už žmonių gyvybę.

Saugumas antroje vietoje

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras LŽ patvirtino, kad kelių būklę ir eismo saugumą svarstant ministerijoje net nebuvo kilusi mintis svarstyti ir galimybę riboti krovininių automobilių eismą Lietuvoje.

Anot jo, vienintelis į tai panašus sumanymas yra nustatyti trasas, kuriomis galėtų važiuoti didesnio svorio vilkikai.

"Siekiant kelių kokybės reikėtų išnagrinėti tokią galimybę", - svarstė viceministras. Tačiau pasitaręs su kolegomis jis prabilo griežčiau.

Pašnekovas jau baiminosi, kad įvedus apribojimus vilkikų eismui kiltų didžiulis verslininkų pasipriešinimas ir vairuotojų nepasitenkinimas, neva taip iš jų bandoma atimti paskutinį duonos kąsnį, o eismo saugumu, anot jo, galima pasirūpinti kitaip.

"Norime palaikyti Lietuvos kaip tranzitinės valstybės įvaizdį. Galime apskritai apriboti transporto eismą - tada niekas nevažiuos ir nebus nelaimių. Tačiau eismo saugumą galima užtikrinti ir kitomis priemonėmis - riboti greitį, platinti eismo juostas, įrengti žiedus, tvoreles. Yra daugybė būdų", - tvirtino A.Štaras.

Kalba nelaimės

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas neturėjo tvirtos nuomonės apie galimo krovininių automobilių eismo ribojimo įtaką eismo saugumui, bet sutiko, kad tai galėtų sumažinti nelaimių skaičių. "Turime žiūrėti kompleksiškai, ar nenukentėtų Lietuvos ekonomika, bet reikia pripažinti, kad ji nėra svarbesnė už žmonių gyvybę", - pripažino pareigūnas.

Anot jo, krovininių automobilių vairuotojai eismo įvykius sukelia ne itin dažnai, bet dvi praėjusią savaitę įvykusios nelaimės yra akis badantys pavyzdžiai, kad ir vienas į avariją patekęs vilkikas gali pridaryti daug bėdos.

Prieš savaitę trečiadienio naktį kelyje "Via Baltica" važiuodamas nuo Panevėžio Kauno link nuvirto vilkikas ir užtvėrė kelią į abi puses. Eismas abiem kryptimis buvo paralyžiuotas iki pietų, o visiškai kelias buvo atlaisvintas tik pavakare. Nelaimės pasekmėms likviduoti prireikė daug priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos pareigūnų, kurie tuo tarpu būtų galėję pagelbėti paprastiems gyventojams.

Savaitės pradžioje sostinėje įvyko kiek neįprasta nelaimė. Ji atvirai atskleidė tai, dėl ko vairuotojai jau seniai nerimauja, - dalis pagrindinių gatvių didmiesčiuose yra taip išvažinėtos, kad per provėžas neįmanoma važiuoti. Antradienį po pietų Savanorių prospekto ir Geležinio Vilko gatvės sandūroje staiga apsivertė automobilis "Mitsubishi Space Wagon" su priekaba. Pasak vairuotojo, mašina apvirto patekusi į daugybės vilkikų išvažinėtas provėžas asfalte. Smarkiai apgadintas automobilis ir išbyrėjęs krovinys kurį laiką užtvėrė vieną pagrindinių miesto gatvių, todėl kiti automobiliai važiavo skiriamąja juosta niokodami veją.

Pinigai dingsta

Jei Lietuvai netrūktų pinigų krovininių automobilių darkomiems keliams remontuoti, sprendimą netaikyti apribojimų būtų galima pateisinti, tačiau iš intensyvaus eismo gaunamos pajamos giliomis provėžomis išvagotų kelių nepasiekia.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas patvirtino, kad vilkikų eismo apribojimai galėtų padėti išsaugoti gerą krašto kelių būklę, tačiau greičiausiai artimiausiu metu jie nebus įvesti. "Pastaraisiais metais Lietuvos kelių būklė gerėjo, bet krizė padėtį pablogino, - pripažino pašnekovas. - Magistraliniai keliai, kuriems skiriama ES parama, pagerėjo, bet mažo intensyvumo krašto ir rajoniniai keliai, kurie paprastai tvarkomi biudžeto lėšomis, pablogėjo, nes jiems pinigų skiriama gerokai mažiau."

H.Jurkuvėnas užtikrino, kad pagrindinės magistralės Klaipėda-Vilnius (kryptis į Baltarusiją), Ryga-Šiauliai-Kryžkalnis (kryptis į Kaliningrado sritį) ir Via Baltica (kryptis į Lenkiją ir Latviją) yra pakankamai patvarios, kad būtų naudojamos neribotai. "Svarbiausi tranzitiniai keliai, tarptautinės magistralės, kuriomis daugiausia ir važinėja sunkusis transportas, turi stipriausias konstrukcijas. Jie mažiausiai deformuojasi, ir nors esant karštam orui asfaltas tirpsta, Lietuvoje nėra būtinybės riboti krovininių automobilių eismą", - tvirtino jis.

Tačiau kalbėdamas apie rajoninius kelius H.Jurkuvėnas nebuvo toks kategoriškas. "Krašto, rajonų keliai yra silpnesni, bet nuo jų neįmanoma nukreipti eismo. Norint juos išsaugoti, reikėtų riboti visų transporto priemonių judėjimą, bet tokiu atveju šalies ūkis būtų paralyžiuotas. Tai sudėtingas klausimas", - komentavo H.Jurkuvėnas.

Apribojimai - natūralu

Didžiojoje dalyje pirmaujančių ES valstybių galioja įvairūs krovininių automobilių eismo apribojimai. Jų išleidžiamuose dokumentuose smulkmeniškai aprašyta, kokiomis dienomis ir valandomis yra draudžiamas tam tikro svorio krovininių automobilių eismas tiksliai įvardytais kelių ruožais. Pavyzdžiui, Ispanijos eismo apribojimų apraše net 32 puslapiai yra skirti išvardyti visiems šalies kelių ruožams, kuriais draudžiama važiuoti atskirai nustatytu laiku. Iš 27 ES valstybių jokie apribojimai netaikomi tik penkiose - salose įsikūrusiose Maltoje, Kipre ir Airijoje, itin mažu gyventojų tankumu pasižyminčioje Suomijoje ir Lietuvoje. Tam tikri apribojimai galioja ir Latvijoje (sostinėje Rygoje), ir Baltarusijoje, ir Lenkijoje. Pastarojoje yra taikoma gana daug apribojimų, nors Lenkija ir yra svarbi tranzitinė valstybė.

Kelių priežiūros skyriaus vedėjas H.Jurkuvėnas užtikrino, kad kaimynės Lenkijos taikoma praktika Lietuvoje neva neaktuali. Anot specialisto, tuo metu, kai Lenkijoje buvo įvesti vilkikų eismo apribojimai, tos šalies keliai buvo prastesnės būklės nei mūsiškiai, o eismas intensyvesnis nei kada nors buvo Lietuvoje. Be to, kaimynų taikomi apribojimai neva turi tiek daug išimčių, kad realiai krovininių automobilių eismas draudžiamuoju laikotarpiu tik šiek tiek sumažėja. "Lenkijoje keliai nebėra tokie prasti, kokius įpratome matyti prieš 10 metų. Ten apribojimai kuo toliau, tuo mažiau yra taikomi. Draudimai netaikomi automobiliams, vežantiems gyvulius, greitai gendančius produktus, kitas svarbias prekes. Be to, galima įvažiuoti 50 kilometrų į šalies teritoriją, nes įvedus apribojimus iškilo kita problema: kur dėti visus stovėti privalančius vilkikus", - neigė ribojimų svarbą pašnekovas. Pasak jo, Lietuva stengiasi išlaikyti tranzitinės valstybės įvaizdį, intensyvus krovininių automobilių eismas vyksta tik pagrindinėmis magistralėmis, todėl apie galimus transporto eismo apribojimus nesvarstoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"