TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vežėjams – mirtis, vairuotojams – viltis

2015 05 05 6:00
Vežėjų įmonių surengta protesto akcija jose dirbančių vairuotojų argumentais neįtikino, nes dažnas vairuotojas 6-8 savaites praleidžia kabinoje. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vokiečiams užsispyrus, kad minimalų 8,5 euro valandinį atlygį savo darbuotojams turėtų mokėti ne tik šios šalies įmonės, bet ir krovinius į Vokietiją bei iš jos siunčiantys kitų valstybių vežėjai, Lietuvos transporto įmonės būgštauja, jog tokia prievolė gali baigtis nuostoliais ar net silpnesniųjų bankrotais.

Kardinaliai priešingos nuomonės laikosi tose įmonėse dirbantys vairuotojai, kurių didžioji dauguma nors ir nesitiki didelių pokyčių piniginėje, bet palaiko ne savo tiesioginių darbdavių frontą, o Vokietijos įstatymų leidėjų poziciją.

Kelti uždarbio neketina

Kaip rodo tarptautinės transporto biržos Trans.eu atlikta daugiau nei 200 Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos transporto įmonių vairuotojų apklausa, net 85 proc. jų pritaria Vokietijoje nuo šių metų pradžios įsigaliojusio minimalaus atlyginimo įstatymo (vok. MiLoG) nuostatoms.

Vairuotojų nuomone, šis įstatymas suteikia ne tik galimybę reikalauti iš darbdavio didesnio atlyginimo bei ir progą atkreipti dėmesį į profesines vairuotojų problemas. Įstatymo nuostatoms nepritaria tik 10 proc. vairuotojų, kurių manymu, dėl tokio papildomo Vokietijos noro kištis į kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionalinę teisę gali prasidėti vežėjų įmonių nuosmukis.

Tačiau net ir palaikantys įstatymą vairuotojai netiki, jog vokiečių ketinimai gerinti vairuotojų uždarbį padidins jiems mokamą „lietuvišką“ atlygį. 87 proc. tarptautinius krovinius vežančių Lietuvos įmonių vairuotojų pripažino, kad jų atlyginimas dėl MiLoG taikymo kol kas niekaip nepasikeitė ir tik 10 proc. teigė, jog jis padidėjo.

Priminsime, kad šiuo metu Vokietija, apskųsta Europos Komisijai, yra sustabdžiusi įstatymo galiojimo nuostatas tranzitu per šią šalį krovinius vežančioms įmonėms ir taiko jas tik vežėjams, siunčiantiems krovinius į Vokietiją ar iš jos.

„Kiekvienas vairuotojas nori uždirbti daugiau, o minimalaus darbo užmokesčio prilyginimas Vokietijos darbo užmokesčiui, iš pirmo žvilgsnio, vairuotojui tai garantuotų. Vis dėlto pagal apklausos rezultatus matome, jog dauguma vežėjų įmonių neketina kelti algų, nes nesitiki, kad sugebės tokiomis sąlygomis konkuruoti. Negalėdami klientui pasiūlyti geresnės kainos, Lietuvos vežėjai gautų mažiau užsakymų, dalis gali išvis netekti darbo. Dauguma vežėjų taip pat pažymi, jog šis Vokietijos nacionalinis teisės aktas prieštarauja Europos Sąjungos laisvo paslaugų judėjimo taisyklei“, - teigė Trans.eu atstovė Sandra Sofija Bisikirska.

Pildo tik dėl akių

Tik 12 proc. Trans.eu apklaustų vežėjų manė, jog Baltijos šalių ir Lenkijos transporto sektoriaus įmonės laikysis vokiško įstatymo nuostatų. 21 proc. transporto verslo atstovų pažymėjo, jog MiLoG įstatymo dauguma įmonių nesilaikys, o net 67 proc. teigė, kad įmonės pildys dokumentus, tačiau vairuotojams atlyginimo nekels. Kodėl? Dažniausi atsakymai – vežėjų įmonės neišgalės mokėti tokių atlyginimų, ir MiLoG nuostatos esą neteisėtos ES įstatymo dėl laisvo paslaugų ir prekių judėjimo požiūriu.

Vairuotojų profesinės sąjungos (VPS) pirmininkas Ramūnas Narbutas siūlė atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos vežėjai už tarptautinius vežimus iš užsakovų gauna tiek pat arba tik šiek tiek mažiau nei jų konkurentai iš Vakarų Europos šalių. Tačiau vairuotojų iš Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių darbo sąlygos nuo kolegų iš Vakarų skiriasi kaip diena ir naktis. Todėl Lietuvos VPS palaiko ir kitą mūsų regiono vežėjų EK apskųstą įstatymą - Prancūzijos ir Belgijos priimtą reikalavimą dėl kassavaitinio privalomojo poilsio, kurio vairuotojai nuo šiol turėtų apsistoti moteliuose ar viešbučiuose. Turėtų, bet taip nedaro, nors už kassavaitinio poilsio praleidimą Prancūzijoje vairuotojui numatyta iki 30 tūkst. eurų bauda arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

„Vairuotojai tiesiog verčiami slėptis, vengti pareigūnų. Įmonių vadovai galėtų patys 24 val. per parą 7 dienas per savaitę padirbėti ir pagyventi būdoje, kad pajustų, ką tai reiškia. Vakarų ir Skandinavijos valstybių vairuotojai bent kas dvi savaites yra grąžinami namo, kad pailsėtų su šeima. Kaip dirba mūsiškiai? Dažnas vairuotojas 6-8 savaites praleidžia kabinoje, neturėdamas sąlygų nei drabužius išsiskalbti, nei normaliai pailsėti. Tokie išvargę vairuotojai – tai tiksinčios bombos, vairuojančios 40 tonų sveriančias transporto priemones“, - perspėjo R. Narbutas.

Pasak pašnekovo, kad vairuotojai bent kas dvi savaites galėtų tinkamai pailsėti arba grįžti į namus, transporto įmonėms reikėtų ne kišenes tuštinti, bet tiesiog daugiau darbo įdėti planuojant vežiojimą, logistikos grandines. „Dabar, kai prancūzų ar skandinavų vilkikų vairuotojai sustoja savaitgalį normaliai pailsėti, mūsiškiai ima visus užsakymus iš eilės, nepaisydami žmogaus veiksnio“, - sakė jis.

Kaltina socialiniu dempingu

Sekdami analogiškus protestus prieš du mėnesius surengusių Lenkijos vežėjų pavyzdžiu, Lietuvos krovinių vežėjai praėjusią savaitę paeiliui organizavo protesto akcijas prie Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos ambasadų Vilniuje. Asociacijos „Linava“ teigimu, šiose šalyse pastaruoju metu priimti teisės aktai nesąžiningai apriboja Lietuvos vežėjų konkurencingumą. Tokį reguliavimą taip pat esą galima laikyti įsikišimu į kitų valstybių vidaus reikalus.

„Protesto akcija siekiame dar kartą atkreipti dėmesį, kad skirtingų ES šalių vežėjams bendrojoje ES rinkoje sudaromos nevienodos sąlygos. Mums bei kitų rytinių ES valstybių vežėjams didžiosios šalys ėmė taikyti socialinį dempingą. Specialiai kuriami tokie įstatymai, kad sumažintų mūsų vežėjų konkurencingumą“, - pabrėžė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ Ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininkas Dainius Abramavičius.

Jo požiūriu, šiuolaikinių vilkikų kabinose vairuotojams yra sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui. Kabinose esą ilsisi ne tik tarptautinius krovinius vežantys Lietuvos ar kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių vairuotojai, bet ir daugumos ES šalių vairuotojai.

VPS pirmininkas R. Narbutas tokį argumentą vertino skeptiškai: „Pažiūrėkite, kas atėjo į protestus, ir viskas bus aišku. Susirinko darbdaviai, kuriems pelnas dėl prancūzų ir vokiečių įstatymų gali sumažėti. Protestuojančių vairuotojų nebuvo.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"