TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vežėjams reikia pralaidesnio pasienio

2013 01 15 7:30
Romo Jurgaičio nuotrauka/Vežėjai ir verslininkai perspėjo, kad Lietuva gali netekti svarbios dalies krovinių srauto.

Šalies pramonininkai ir vežėjai vakar prie apskritojo stalo su atsakingų valdžios institucijų pareigūnais aiškinosi, kada Baltarusijos pasienyje sausumos transporto pralaidumas bus užtikrintas toks, kad užsakovai nenurašytų Lietuvos kaip tranzitinės valstybės.

Susitikime pateikti tokie skaičiai: 1998 metais atidarytas didžiausias Medininkų kontrolės postas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo apskaičiuotas praleisti 200 tūkst. transporto priemonių per metus. Dabar jis per tą patį laiką praleidžia 1,2 mln. mašinų. Reikėtų, kad jis būtų dar bent pusantro karto didesnis.

Tačiau ir šiandieninis rezultatas pasiektas ne dėl to, kad būtų smarkiai pagerinta pasienio kontrolės posto infrastruktūra ar pastatyta daugiau vartų. Susitikimo dalyviai vieningai sutarė, jog praėjus penkiolikai metų nuo punkto atidarymo šešiskart daugiau transporto priemonių per Medininkus pravažiuoja todėl, kad geriau dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnai.

Vis dėlto gerinti pareigūnų darbo negalima iki begalybės. Todėl Baltarusijos pasienį nuolat užkemša sunkvežimių spūstys. Vienu metų laiku jos mažesnės, kitu - didesnės, o didžiausios būna paskutinį kiekvienų metų mėnesį. Štai ir praėjusio gruodžio viduryje per Medininkus ir jo apylinkes buvo nutįsusios sunkvežimių eilės.

Praras pajamas

"Panaši padėtis nuolat susidaro ne tik šiame poste, o visuose Baltarusiją ir mus skiriančiuose postuose. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio postai yra vartai į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkas, kuriose dirbdami vien kelių transporto atstovai per metus sukuria apie 3,5 mlrd. litų vertės paslaugų. Konkuruojame dėl tranzitinių prekių srautų su artimiausiomis kaimynėmis - Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija, todėl šis klausimas yra kur kas platesnis, nei išspręsti eilių pasienyje problemą", - LŽ situaciją komentavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad jei mūsų artimiausi kaimynai suskubs pirmieji padidinti pasienio postų pralaidumą, galime netekti svarbios dalies krovinių srauto per Lietuvą, o dėl to pajamų netektų ir paslaugų sektorius - degalų pardavėjai, stovėjimo aikštelių, autoservisų ir viešojo maitinimo įstaigų savininkai.

"Krovinių srautų aptarnavimas šiandien sukuria apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau jei nesukursime reikiamos infrastruktūros ir palankesnių sąlygų vežėjams, galime netekti auksinius kiaušinius dedančios verslo srities. Juk užsakovams nepaaiškinsi, kad dėl pavėluotai pristatyto krovinio ir patirtų nuostolių jis kreiptųsi į Lietuvos Vyriausybę. Užsakovai paprasčiausiai nukreips srautus per kitas šalis", - perspėjo A.Kondrusevičius.

Pertvarkos terminai neaiškūs

Šioms mintims pritarė vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius ir susisiekimo viceministras Arnoldas Kondratovičius. Tačiau Pasienio kontrolės punktų direkcijos, kuri yra tiesiogiai atsakinga už kontrolės punktų plėtrą, direktorius Arnoldas Tvaronavičius buvo labai atsargus. Jis sakė, kad dar anksti kalbėti apie antro tokio pat posto, kokie yra Medininkai, statybą. Anot jo, dabartinio posto išplėtimo darbai - irgi tiktai tolimoje perspektyvoje.  

"Didesnis terminalas bus suprojektuotas tiktai rekonstruojant didįjį Medininkų praplėtimo projektą. Tačiau tai užtruks ilgai - vien detaliojo plano kūrimas ir projektavimo darbai trunka mažiausiai 1,5 metų", - dėstė A.Tvaronavičius. Jo teigimu, realiausia, kad šiuolaikinius poreikius atitinkantį kontrolės punktą turėsime tiktai "arčiau 2020 metų".

Jis teigė, jog egzistuoja planas, kaip pasienio kontrolės punktų pralaidumą pagerinti jau artimiausiu metu. "Būtina paleisti elektroninę sunkvežimių registravimo sistemą, statyti automobilių stovėjimo aikšteles, didinti kitų Baltarusijos pasienyje veikiančių  punktų - pavyzdžiui, Lavoriškių - pralaidumą, atlikti kitus darbus", - vardijo Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas.

Tokiais pažadais piktinosi Sigitas Paulauskas, LPK Lietuvos-Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo verslo tarybos ir "Vakarų medienos grupės" valdybos pirmininkas. "Jau ketveri metai Baltarusijos pasienyje egzistuoja problema, tačiau iki šiol nieko nebuvo daroma. Man juokingi pareiškimai, kad detaliajam planui sukurti reikia pusantrų metų. Baltarusijoje toks pat planas patvirtinamas per tris mėnesius", - sakė jis. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"