TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vežėjų draudimo rinkoje - turgaus šmėkla

2013 03 13 7:19
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Lietuvoje yra apie 2 tūkst. vilkikų, turinčių Europos Sąjungoje iš esmės bevertes rusiškas žaląsias korteles.

"Pirkti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą Rusijoje tolygu įsigyti televizorių Gariūnų turguje ir tikėtis garantijos", - dienraščiui LŽ teigė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas. Tačiau net kai kurie nacionalinės vežėjų asociacijos "Linava" prezidiumo nariai nepaiso to ir savo įmonių vilkikus draudžia gretimoje šalyje.

Biuras vienija draudikus, kurie teikia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugą Lietuvoje. Pasak jo vadovo A.Križinausko, įstatymai reikalauja, kad visi Lietuvos transporto priemonių valdytojai savo mašinas draustų privalomuoju draudimu mūsų valstybėje. "Bet labai daug kas renkasi draudimą Rusijoje, nes jis pigesnis. Neseniai net Europos Komisija (EK) oficialiai perspėjo, kad apdrausti vilkikus didžiosios mūsų kaimynės draudimo bendrovėse yra tas pats, kas išvis neturėti draudimo", - dienraščiui tvirtino draudikų biuro vadovas.

A.Križinauskas aiškino, kokia šio perspėjimo potekstė. Pasirodo, pagal dabar galiojančias taisykles, kitos valstybės draudimo įmonės negali siūlyti vadinamųjų žaliųjų kortelių užsienyje registruotiems vilkikams. Iš esmės toks automobilis bet kurioje ES šalyje laikomas kaip važinėjantis be jokio draudimo. Todėl nelaimės atveju visą žalą tektų atlyginti jo savininkui.

Kaip tampama auka

Kalbėdamas su LŽ žurnalistu Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius pripažino, kad ši situacija puikiai žinoma draudimo kompanijoms, tačiau iš vežėjų apie ją yra girdėję tik nedaugelis. A.Križinauskas teigė, jog formaliai tos kortelės galioja visose 46 šalyse, dalyvaujančiose šioje draudimo sistemoje, taip pat ir Rusijoje. Tačiau visos programos dalyvės yra įsipareigojusios jų neplatinti kitose valstybėse. "Rusiška kortelė, turima rusų vežėjo, negalioja tik pačioje Rusijoje. Jeigu su ja atvykstama į Lietuvą - viskas gerai. Bet jei rusišką kortelę turi lietuvis, rusų draudikas gali pasakyti, kad nieko apie tai nežino, ir nelaimės atveju atsisakyti atlyginti bet kokią žalą", - tvirtino LŽ pašnekovas.

Rusija į tarptautinę žaliosios kortelės sistemą įsiliejo 2009-aisiais. Nuo tada kaimynės draudimo kompanijos ir pradėjo vilioti mūsų šalies vežėjus. Kaip sakė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas, kurį laiką Rusijos draudikai mokėjo už mūsiškių padarytą žalą, tačiau maždaug 2011-ųjų viduryje nustojo tai daryti.

A.Križinauskas patikino, jog patekti į, švelniai tariant, nepatogią padėtį labai paprasta. Sakykim, Lietuvos vilkiko vairuotojas sukelia avariją Vokietijoje. "Šios šalies pareigūnai pažiūri, kad jis turi rusišką polisą, ir kreipiasi į tą draudimo bendrovę. O ši atrėžia: "Nieko nežinome, tai klastotė." Nors iš tiesų taip nėra. Tuomet visą žalą privalo atlyginti mūsų draudimo biuras. Tačiau kartu mes įgyjame teisę išieškoti visus pinigus iš kaltininko, nes jis laikomas neapsidraudusiu", - pasakojo LŽ pašnekovas.

Nedrausmingi - maždaug ketvirtadalis

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras spėja, kad šiuo metu apie 2 tūkst. Lietuvos bendrovėms ar fiziniams asmenims priklausančių vilkikų turi rusiškas žaliąsias korteles. Dar tiek pat važinėja išvis be jokių polisų. Nors nelaimės atveju tarp vienų ir kitų nėra nė mažiausio skirtumo. Taigi realiai net iki ketvirtadalio tarptautiniais maršrutais riedančių Lietuvos vilkikų gali neturėti draudimo apsaugos. Praėjusiais metais dėl to sunerimusi žaliosios kortelės sistemą prižiūrinti Biurų taryba kreipėsi į EK, kad ši priverstų mūsų Vyriausybę pasiaiškinti. "Pernai, kai Lietuvoje buvo tarpuvaldis, Finansų ministerija išsiuntė Briuseliui atsakymą, tačiau tokį, kad man net gėda buvo jį skaityti", - dienraščiui LŽ prisipažino A.Križinauskas.

Kaip rusų draudikai sugebėjo suvilioti nemenką dalį Lietuvos vežėjų, mūsų draudimo kompanijoms yra paslaptis. Spėjama, jog tai daroma per tarpininkus, nors šie puikiai suvokia, kad užsiima nelegalia veikla.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro atstovas neslepia - labiausiai mūsų vežėjus vilioja maža rusiškų polisų kaina. Vienas jų metams kainuoja apie 2-2,2 tūkst. litų. Lietuvos draudimo bendrovėje perkant žaliąją kortelę tarptautiniais maršrutais važinėjančiam vilkikui ji gali atsieiti ir 8 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo kliento draudimo istorijos ir rizikos.

"Jei mūsų šalyje veikianti bendrovė turi dešimtis ar net šimtus vilkikų, draudimo sąskaita ji gali sutaupyti dešimtis tūkstančių litų. Esminis skirtumas tas, kad keliskart pigiau mūsų vežėjus draudžiančios Rusijos kompanijos, skirtingai negu veikiančios Lietuvoje, nėra įpareigotos atlyginti užsienyje padarytos žalos. Maža to, Rusijoje besidraudžiančiam vežėjui gali kilti problemų ir tuo atveju, jei jis sumanytų pagaliau įsigyti galiojančią draudimo sutartį iš kurios nors Lietuvos bendrovės. Juk jos nežino šio kliento istorijos, todėl bent iš pradžių taikys maksimalų tarifą", - galimas grėsmes vardijo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro generalinis direktorius.

Laukia bankrotas

A.Križinauskas neslepia, kad viešai prabilti apie problemos mastą jį paskatino nuolat didėjanti žala, kurios niekaip neatlygina Rusijos draudikai. Pasak Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovo, dabar jos suma jau yra pasiekusi 1,2 mln. litų.

"Nemaža dalis savo vilkikus Rusijoje apdraudusių vežėjų turės didžiulių nemalonumų. Dažno laukia ir bankrotas, o tai gali pakenkti visam transporto sektoriui", - tvirtino LŽ pašnekovas.

Jo žodžiais, kol kas mūsų vežėjai suka uodegą ir bando ginčytis teisme. "Dabar narpliojama nemažai tokių bylų. Mūsų biuras turi regreso teisę į padarytą žalą, todėl visas jas laimi. Tiesa, kai nuostoliai būna mažesni - 3-5 tūkst. litų, vežėjas paprastai sumoka ir į teismą kreiptis nereikia", - aiškino Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas.

Blogiausia, A.Križinausko nuomone, kad civilinės atsakomybės draudimo nuostolių reguliavimo procesas yra palyginti ilgas. Todėl ateityje gali pasitaikyti atvejų, kai žala, anot jo, "rusiškas sutartis turinčių bendrovių vadovus privers žagsėti".

Kaip įmanoma sukelti tokią būseną, pašnekovas iliustravo vežėjų, kurių vilkikai pateko į avarijas visai neapdrausti, pavyzdžiais. Pasak A.Križinausko, vieną nedidelę transporto įmonę dabar slegia Danijoje padaryti nuostoliai, siekiantys 1,2 mln. litų. Gerokai didesnę sumą iš savo kišenės gali tekti pakloti ir kitam Lietuvos vežėjui. Prancūzijoje užsidegė jo nedraustas vilkikas. Įsiplieskusi  ugnis supleškino ir keturis ispanams priklausančius automobilius. Bendra žala gali sudaryti 1,7 mln. eurų (5,87 mln. litų).

Blogas pavyzdys - "iš viršaus"

Įdomu, kad tarp tų Lietuvos vežėjų, kurie galbūt rodo netinkamą pavyzdį savo kolegoms, minimos net nacionalinės vežėjų asociacijos "Linava" prezidiumo nariams priklausančios įmonės. Pavyzdžiui, neseniai vienoje radijo laidoje "Linavos" prezidiumo narys Juozas Kuklys prisipažino, kad jam pigūs rusiški draudimo polisai mielesni už tuos, kuriuos parduoda Lietuvos draudimo kompanijos.

"Gavau bendrovės "BTA draudimas" pasiūlymą drausti vieną vilkiką už 30 tūkst. litų. Negaliu taip draustis, todėl apsidraudžiau Rusijoje. Ten vieno vilkiko draudimas kainavo apie 2,1 tūkst. litų. Bet manęs tai negelbėja, nes mašinos, turinčios šį draudimą, stabdomos Lietuvoje. Policija rašo baudas, prasideda teismai", - skundėsi nacionalinės vežėjų asociacijos narys.

Portale lrytas.lt taip pat buvo užsiminta, jog Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro vadovas esą neturi duomenų, kad mūsų šalyje savo įmonės "Vedautos autotransportas" automobilius draustų ir kitas "Linavos" prezidiumo narys Erlandas Mikėnas. Tiesa, pirmąkart kalbėdamas su LŽ žurnalistu verslininkas šią informaciją atkakliai neigė. "Gal jums polisus parodyti? Tikrai draudžiuosi Lietuvoje", - telefonu sakė E.Mikėnas.

Tačiau perskambinęs vėliau jis patikslino, kad savo automobilius draudžia "Lietuvoje ir užsienyje". "Jeigu mūsų vežėjai mokėtų tokias sumas, kokių prašo Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos, didelė jų dalis paprasčiausiai bankrutuotų, nes neįmanoma išsimokėti. Galiu atsiųsti vienos draudimo kompanijos pasiūlymą, kuriame prašoma už vieno vilkiko draudimą sumokėti 70 tūkst. litų. Tai gali būti draudimo bendrovių susitarimas. Tuo metu Latvijoje be jokios draudimo istorijos vilkiką galima apdrausti už 2,5 tūkst. litų", - tikino "Vedautos autotransporto" vadovas.

Antradienį su J.Kukliu LŽ susisiekti nepavyko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"