TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vežėjus apvagia nesąžiningi ekspeditoriai

2014 03 26 6:00
Nuo nesąžiningų ekspeditorių teigia nukentėję nemažai vežėjų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vežėjai skundžiasi, kad be europinius standartus atitinkančios teisinės bazės veikiantis logistikos verslas sukuria sąlygas atsirasti nepatikimiems krovinių ekspeditoriams. Tuo metu kai kurie logistikos sektoriaus atstovai būgštauja, kad pagal vežėjų siūlymus gali būti sukurtos dirbtinės kliūtys į ekspedijavimo verslą ateiti naujoms įmonėms.

Neseniai portalas cargonews.lt pažėrė krūvą patarimų, kaip vežėjams automobilių keliais apsisaugoti nuo nesąžiningų ekspeditorių. Transporto sektoriuje ekspeditoriai arba logistai yra tarpininkai tarp krovinių siuntėjų ir vežėjų. Ekspeditoriai suranda krovinį, susitaria su užsakovais dėl jo gabenimo ir kainos, o tada kreipiasi į vežėjus dėl krovinio nugabenimo į paskirties vietą. Anot portalo, dažnai atsitinka taip, kad paėmę pinigus iš užsakovų kai kurie nesąžiningi ekspeditoriai vėliau delsia ar netgi apskritai vengia atsiskaityti su vežėjais už jų paslaugas. Pasak cargonews.lt, prieš susitariant dėl užsakymo vežėjams pirmiausia reikėtų įvertinti ekspeditoriaus reputaciją, remiantis kitų vežėjų atsiliepimais.

Pasigenda reglamentavimo

Ričardas Malkus, nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, dienraščiui LŽ sakė, kad problemų dėl nesąžiningų ekspeditorių galbūt nekiltų, jei logistikos verslas būtų reglamentuotas įstatymais. Anot vieno „Linavos“ vadovų, šiuo metu nesant ekspeditorių veiklos licencijavimo bei priežiūros sistemos šia veikla verčiasi nemažai nesąžiningų ir nekompetentingų rinkos dalyvių, neturinčių reikiamų žinių ir patirties, o tik „kaip biurą naudojamą kambarį ir kompiuterį“.

„Kadangi nėra griežto logistinės veiklos reglamentavimo, krovinių ekspedijavimu užsiima ir dalis vežėjų. O kodėl jiems tuo neužsiimti? Jei vežėjas turi, pavyzdžiui, 20 vilkikų ir jo įmonėje dirba geri vadybininkai, galintys surasti daugiau krovinių nei verslininko įmonė gali vežti, kodėl krovinių pertekliaus nepasiūlius transportuoti kitam vežėjui? Toks pavyzdys nėra blogas. Tačiau jis rodo, kad dabar krovinių ekspedijavimo verslu gali užsiimti bet kas, net neturintis jokių sąsajų nei su vežimo verslu, nei su logistika. Viskas būna gerai, kai iš ekspedijavimo prisiduriantis verslininkas yra sąžiningas. Bet yra daug ir tokių, kurie stengiasi apmulkinti paslaugos teikėjus, tuo vežėjams pridarydami didelių nuostolių“, - kalbėjo R.Malkus.

Jo nuomone, tokių netikėtumų galima būtų išvengti pradėjus taikyti ekspeditoriams bent minimalius reikalavimus, kokie antai dabar yra taikomi vežėjams.

D.Brekys: "Per pastaruosius dešimt metų logistikos sukuriama Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis siekia nuo 10 iki 13 procentų."/LŽ archyvo nuotrauka

Tarp ekspeditorių – nuomonių įvairovė

Dauguma dienraščio LŽ kalbintų logistikos įmonių ar jų organizacijų atstovų yra linkę pritarti naujiems įstatymų projektams, kurie vėliau būtų kaip ekspedijavimo verslo teisinė bazė. Tačiau vienos įtakingiausių šalyje Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos "Lineka" viceprezidentas Darius Brekys pasiūlymus reglamentuoti šią veiklą vertina skeptiškai. Jam susidaro įspūdis, kad diskusijos apie logistikos ar ekspedijavimo verslą reglamentuojančius įstatymus šiuo metu nėra aktualios - įstatymai "kažkam reikalingi ir kažkas juos stumia".

„Ir tai daroma taip atkakliai, kad norisi paklausti - kokiu tikslu? Per pastaruosius 10 metų logistikos sukuriama Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis siekia nuo 10 iki 13 procentų. Atrodytų, visiems užtenka vietos po saule. Tad ką reiškia ši nauja iniciatyva?" - retoriškai klausė "Linekos" atstovas.

Pasak D.Brekio, jei idėjos autoriai yra "sąžiningi logistikos korifėjai", kurie rūpinasi, kaip sudaryti dar geresnes sąlygas pradėti logistikos verslą Lietuvos jaunajai kartai, dar daugiau pritraukiant tranzitinių krovinių per mūsų šalį, tuomet viskas gerai. "Bet jeigu yra noras sukurti finansinius barjerus norintiesiems pradėti sandėliavimo, krovinių gabenimo, muitinės tarpininkavimo verslą naujokams, tuomet kuriama labai pavojinga intencija“, - teigė D.Brekys.

Svarstys rudenį

Vis dėlto kovo 14 dieną Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platformos (LITTP) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, taip pat – LITTP narių AB „Lietuvos geležinkeliai“, „Linavos“ ir „Linekos“, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovai, buvo nutarta kreiptis į Vyriausybę, kad ši suburtų darbo grupę, kuri parengtų logistikos sektoriaus teisinę bazę. Be kita ko, kreipimesi pažymėta, kad nesant tokios bazės „...iškyla problemų, kai nesąžiningi verslininkai piktnaudžiauja reglamentavimo trūkumu, dingus kroviniams, ar kaip kitaip apgaunami logistinės grandinės dalyviai, be to, stringa logistinių projektų derinimas ir finansavimas“.

LITTP vykdomasis direktorius dr. Algirdas Šakalys pareiškė iš palankios valdžios reakcijos sprendžiąs, kad su ekspedijavimo verslu susiję teisiniai aktai Seime bus pradėti svarstyti šių metų pabaigoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"