TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Vežėjus gelbsti patirtis ir lankstumas

2015 03 04 6:00
Darius Brekys: "Logistikos verslas tinka lietuviams, nes krovinių judėjimo vektoriai veda į mūsų namus arba per juos – per Lietuvą." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šalies krovinių vežimo verslas skelbia gerus 2014 metų rezultatus. Geležinkeliais pernai vežta 49 mln. tonų krovinių, arba 0,2 proc. daugiau negu 2013-aisiais. Pernai, palyginti su užpernai, 9 proc. - iki 36,41 mln. tonų - išaugo krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Kol kas neaiškūs tik krovinių vežimo sausumos keliais rezultatai.

Stulbina mūsų šalies vežėjų gebėjimas prisitaikyti prie pačių sunkiausių veiklos sąlygų dėl geopolitinės įtampos Rytuose. „Lietuva tiesiog yra pasmerkta turėti senas tarptautinės logistikos tradicijas. Tai lemia mūsų geografinė padėtis ir genofondas, formuojantis atsakomybės jausmą. Kartais galvoju, kad logistikos verslas tinka lietuviams, nes krovinių judėjimo vektoriai veda į Lietuvą arba per Lietuvą. Išeitų, kad apkabinę pasaulį per verslo gijas galime stovėti ir dirbti savo gimtinėje", - LŽ sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidiumo narys, "Autoverslo" grupės ekspedijavimo direktorius Darius Brekys.

Tai, kaip Lietuvos krovinių vežimo verslas diversifikuoja jų gabenimo kryptis ir sudaro sąlygas realizuoti produkciją šalies gamybos įmonėms, rodo neseniai Statistikos departamento (SD) paskelbti duomenys. Jie atspindi, kokiomis naujomis kryptimis pernai judėjo Lietuvoje pakrauti, vadinasi, didele dalimi - vietinės gamybos, geležinkeliais vežami kroviniai.

Rusija tikslo nepasiekė

SD duomenimis, 2014 metais mūsų šalyje buvo pakrauta vežti geležinkeliais vis dėlto mažiau krovinių nei prieš dvejus metus. 2012 metais Lietuvoje į traukinius pakrauta 5,3 mln. t, 2013 metais - 5,1 mln. t, 2014 metais - 4,2 mln. t krovinių, arba 20,8 proc. mažiau negu 2012-aisiais ir 17,7 proc. mažiau nei užpernai.

Dėl lietuviškos žemės ūkio produkcijos boikoto sumažėjus reisų į Rusiją, daugiau traukinių pajudėjo į Ukrainą. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Įdomu, kad 2014 metais, anot SD, geležinkeliais į Rusiją vežtų krovinių, kurie buvo pakrauti Lietuvoje, srautas nesumenko tiek daug, kiek galima buvo tikėtis dėl Rusijos sankcijų. Pernai mūsų traukiniais rusams nuvežta 471,4 tūkst. t Lietuvoje pakrautos produkcijos, arba 25,5 proc. mažiau nei 2012 metais (632,6 tūkst. t) ir 21 proc mažiau negu 2013 metais (596,6 tūkst. t).

Taip pat mažėjo 2014 metais Lietuvoje pakrautų ir geležinkeliais gabentų krovinių kiekis į Europos Sąjungą (2012 m. - 2,1 mln. t, 2013 m. - 2 mln. t, 2014 m. - 1,51 mln. t), į Baltarusiją (atitinkamai 1070,3 tūkst. t, 1007,5 tūkst. t, 662,7 tūkst. t), į Azerbaidžaną (20,8 tūkst. t, 14,9 tūkst. t, 18,1 tūkst. t), į Tadžikistaną (137,7 tūkst. t, 82,3 tūkst. t, 55 tūkst. t), į Turkmėnistaną (46,8 tūkst. t, 23,9 tūkst. t, 10,4 tūkst. t).

Kuriomis kryptimis Lietuvos krovinių vežėjai geležinkeliais kompensavo praradimą? Anot SD pateiktos statistikos, pernai augo mūsų šalyje pakrautų krovinių srautas į Uzbekistaną (2013 m. vežta 74,9 tūkst. t, 2014 m. - 92,5 tūkst. t), į Lenkiją (2012 m. - 203,4 tūkst. t, 2013 m. - 213 tūkst. t, 2014 m. - 226,3 tūkst. t), į Vengriją (atitinkamai 0 tonų, 10,1 tūkst. t, 19,2 tūkst. t), į Moldovą (7,5 tūkst. t, 3,7 tūkst. t, 10,2 tūkst. t).

Ukrainos petys

Tačiau pernai labiausiai išaugo krovinių, pakrautų Lietuvoje, srautas į Ukrainą. 2012 metais į šią šalį geležinkeliais vežta 872 tūkst. t Lietuvoje pakrautų krovinių, užpernai - 886,6 tūkst. t (palyginti su praėjusiais metais, iki tol augimas sudarė + 1,7 proc.), o pernai – jau 1085,6 tūkst. t (palyginti su 2013 metais, pokytis siekė + 18,4 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad beveik pusė šio kiekio (405,8 tūkst. t) vežta 2014 metų paskutinį ketvirtį.

D. Brekys teigė, kad dar iki Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto bei ekonominio rusų ir Vakarų konflikto daugelis įmonių jau turėjo receptų, kaip išvengti krizės. „Jau buvome išgyvenę 1998 ir 2009 metų krizes, nors, be abejo, kiekviena krizė yra savita“, - sakė „Linekos“ prezidiumo narys. Jis pabrėžė, kad su vadinamosiomis rizikingomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis dirbančios krovinių vežimo ir ekspedijavimo įmonės pasižymi labai dideliu rinkodaros lankstumu. Tai ir padeda atėjus sunkmečiui.

D. Brekys apibūdino „Autoverslas“ įmonių grupės patirtį: “Būdama sena logistikos sektoriaus žaidėja bendrovė visada stengėsi savo verslą diversifikuoti. Įmonės vadovai nuo seno dirbo artimose transporto, automobilių, remonto, prekybos srityse, o tai lėmė ne tik patirtį ir kokybę. Tai užtikrino ir tarptautinius komercinius ryšius. Kaip daugelio Lietuvos logistikos paslaugų įmonių, taip ir mūsų bendrovės pagrindinės kryptys yra trys: Europos Sąjunga, Lietuva, NVS šalys. Į jas krovinius vežame įvairiu transportu. O konkurencinėje kovoje stengiamės laimėti kurdami ypač sudėtingus projektus. Pavyzdžiui, dalis projektų apima ir galutinį gaminio paruošimą vartotojui, kuris yra toli už mūsų šalies ribų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"